- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- 1-1197-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17469-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- M. O.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. O. 2018 m. balandžio 15 d. apie 15⁵⁵ val. iš privataus aptverto namo kiemo teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą – N. Š. priklausančią 40 € vertės geležinkelio bėgio dalį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kitas asmuo jį sulaikė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) M. O. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (b. l. 67-68), kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 14 val. ėjo pro namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad namas apleistas, kieme numesta apie 3 metrų ilgio geležinkelio bėgio dalis. Pagalvojo, kad jos niekam nereikia. Jam trūko pinigų, todėl nusprendė paimti geležinkelio bėgio dalį ir priduoti į metalo laužo supirktuvę. Įėjo į namo kiemą, varteliai buvo neužrakinti, net truputį pradaryti. Paėmė bėgio dalį, atnešė arčiau tvoros ir padėjo ant žemės. Netoliese yra metalo laužo priėmimo punktas. Nuėjo iki punkto, pasiskolino karutį ir grįžo prie bėgio. Bėgio dalį permetė per tvorą. Prie jo priėjo senukas ir paklausė, ar jam kas nors leido vaikščioti po kiemą. Pamelavo, kad kažkokie žmonės leido čia vaikščioti. Įkėlė bėgio dalį į karutį ir pradėjo eiti metalo laužo priėmimo punkto link. Senukas jį pasivijo ir pasakė, kad paskambino namo šeimininkui, šis atvyks ir išsiaiškins, kas jam leido vaikščioti po kiemą. Atvyko savininkas, pareigūnai. Gailisi dėl to, ką padarė.
Nukentėjusiojo N. Š. protokolu – pareiškimu ir parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 10, 38-39, 47), kuriuose teigiama, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 15⁵⁶ val. paskambino kaimynas ir informavo, jog iš jam priklausančios teritorijos (duomenys neskelbtini), vagiamas metalas. Kaimynas nurodė, kad seka vagį ir jį sulaikė, liepė kuo greičiau atvykti į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Atvyko už 10 minučių. Gatvių sankryžoje buvo kaimynas ir nepažįstamas vyras. Šalia buvo karutis su geležinkelio bėgio dalimi. Suprato, kad tai – jo daiktas. Liepė nepažįstamam vyrui parvežti karučiu metalo gabalą atgal į kiemą. Grįžus prie namo, pasitiko pareigūnai. Minėtos geležinkelio bėgio dalies vertė yra 40 €. Visa namo ir kiemo teritorija yra aptverta aklina tvora. Varteliai būna uždaryti ir iš vidaus užkabinti metaliniu kabliuku.
Liudytojo S. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 49-50), kuriame sakoma, kad kaimynas jo (S. P.) prašė prižiūrėti jo namą. Kaimyno varteliai visada uždaryti. 2018 m. balandį, tikslios datos neprisimena, po pietų pastebėjo, jog po kaimyno kiemą (duomenys neskelbtini), vaikšto nepažįstamas žmogus. Pasivaikščiojęs po kiemą, jis išėjo. Po valandos ar dviejų pastebėjo, kaip nepažįstamas žmogus važiuoja gatve su karučiu. Atėjo pasižiūrėti, kur tas asmuo nuvažiavo, ir pastebėjo, kad jis yra kaimyno kieme. Nėra tikras, ar tai – tas pats žmogus, kuris vaikščiojo po kaimyno kiemą pirmą kartą. Tas asmuo pasiėmė ilgą metalo gabalą ir įsidėjo į karutį. Paklausė, kas jam leido čia būti ir imti metalą. Asmuo pasakė, kad leido kažkoks vyras. Paskambino policijai ir namo savininkui. Sekė vagį (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur juos pasitiko namo savininkas. Tada parsivedė tą asmenį atgal į minėto namo kiemą, ten jų jau laukė policijos pareigūnai.
Įvykio vietos apžiūros 2018 m. balandžio 15 d. protokolu su fotolentelėmis (b. l. 15-26), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini).
Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis, iš kurių matyti, kad M. O. 2018 m. balandžio 15 d. 16³² val. buvo blaivus (b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes jis, įsibrovęs į saugomą teritoriją, pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 178 str. 2 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo padarymą skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 109).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pasikėsinta padaryti nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, buvo daromas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus (26 m.), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 104-105). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 101). Teistas 3 kartus, įskaitant už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 85-100). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs (pasikėsinęs padaryti) inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedirba, dėl lėšų stygiaus pasikėsino įvykdyti vagystę, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes (primityvūs, apgalvoti veiksmai), stadiją, dalyką (pasikėsintos padaryti turtinės žalos dydį), teismas mano, kad laisvės atėmimas aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Skiriama prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį per dvi savaites nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo jo pageidaujamu būdu (pvz., žodžiu, raštu, per visuomenės informavimo priemones), per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.). Laisvės apribojimo bausmės dydis parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. balandžio 15 d. 16¹⁵ val. iki 2018 m. balandžio 16 d. 15⁵⁵ val. (b. l. 52, 54). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (ATK) paėmimas (b. l. 73-74, 76-77) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – geležinkelio bėgio dalis, palikta saugoti nukentėjusiajam N. Š. (b. l. 27), paliekama jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį per dvi savaites nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo N. Š. jo pageidaujamu būdu (pvz., žodžiu, raštu, per visuomenės informavimo priemones), per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas M. O. per dvi savaites nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo N. Š. jo pageidaujamu būdu (pvz., žodžiu, raštu, per visuomenės informavimo priemones), per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį M. O. praleido būdamas laikinai sulaikytas, - vieną parą, prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. O. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (ATK) paėmimą – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – geležinkelio bėgio dalį palikti N. Š. neribotai nuosavybei.
Išaiškinti M. O., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.