Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 14 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2021 m. spalio 21 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties degaline „Neste“, esančia Geležinio Vilko g. 63, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,38 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. J. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Jis parodė, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. 2021 m. spalio 21 d. visą dieną dirbo (duomenys neskelbtini), apie 15 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose vartojo alkoholio, gėrė alų – 6–8 skardines alaus „Disel“, 0,5 l talpos, 5,2 laipsnių stiprumo. Išgėręs alaus, sugalvojo važiuoti pas draugę į (duomenys neskelbtini). Pasiėmė automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirko už savo pinigus, sumokėjo 1 000 Eur. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje parašyta, kad automobilį pirko jo draugas A. Č., nes jis (R. J.) turi kreditų, negali savo vardu pirkti automobilio, todėl draugas sutiko automobilį nupirkti savo vardu. Nurodė suprantantis, kad išgėrus negalima vairuoti, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl, turbūt dėl savo neblaivumo, vis tiek važiavo automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Geležinio Vilko gatvėje sustojo degalinėje „Neste“. Sustojus ir išlipus iš automobilio, prie jo iš karto privažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis vartojo alkoholio. Atsakė, kad vartojo. Pareigūnai paprašė jo pasitikrinti blaivumą. Kiek pamena, pirmuoju pūtimu įpūtė 3,91 promilių, o antruoju – 3,38 promilių. Policijos pareigūnai pristatė jį į policijos komisariatą, o automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Šiuo metu jis teisės vairuoti automobilį neturi, ją prarado gal prieš septynerius metus. Labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, turi nuolatinį darbą, gauna stabilias pajamas, baudą sumokėti galės (b. l. 64–65).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Be R. J. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų L. S., M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 44–45, 49‑50), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 12–13), alkotesterio rodmenų kvitais (b. l. 14, 15), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 16), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8–9), kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas, jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas, nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. J. 2021 m. spalio 21 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties degaline „Neste“, esančia Geležinio Vilko g. 63, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 3,38 promilių etilo alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinime nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

Paskelbus R. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašė baudos mokėjimą išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui (b. l. 85, 86–87).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas R. J. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant R. J. bausmę, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. J. – teistas (b. l. 82–83), baustas administracine tvarka (b. l. 77–80), paskirtų baudų iš esmės nemoka (b. l. 81), Sodros duomenimis – nedirbantis, byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Atsižvelgdamas į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 21 d. 20.14 val. iki 2021 m. spalio 22 d. 14.17 val. (b. l. 60, 67), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka 2 MGL dydžio baudą.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, nustato kaltinamajam dvylikos mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. J. padarė nusikalstamą veiką – vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo iškvėptame ore buvo 3,38 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemonėmis taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą sunkų girtumo laipsnį (3,38 promilės), žymiai didesnį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), į tai, kad R. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, tačiau, kaip jau buvo minėta, R. J. Sodros duomenimis nedirbantis, tačiau, jo paties teigimu, turi nuolatinį darbą ir gauna stabilias pajamas, byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, spręstina, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 22 d. (b. l. 68). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1–3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – MB „duomenys neskelbtini)“ (b. l. 18), kuriam ir buvo grąžintas (b. l. 27). VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, automobilio „Alfa Romeo“ 159 SW, 2.2 JTS, 16V vidutinė vertė 2021 m. spalio mėnesį buvo 2 380 Eur su PVM (b. l. 17). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. J. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 380 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑12‑495/2020).

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nepatirta, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 21 d. 20.14 val. iki 2021 m. spalio 22 d. 14.17 val., kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir galutinį baudos dydį R. J. nustatyti 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų).

Nustatyti R. J. dvylikos mėnesių terminą sumokėti baudą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. J. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 380 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų).

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.