Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, (toliau – ieškovas „PlusPlus Capital“ AS) ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė J. T. atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 11 d. uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ (toliau UAB „mogo LT“) ir atsakovė J. T. sudarė Sutartį, kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei 1100 Eur dydžio vartojimo kreditą 36 mėnesiams automobilio BMW318 įsigijimui iš UAB „Astela Lt“ už 1400 Eur, o atsakovė J. T. įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti įmokas. Atsakovei nemokant įmokų, UAB „mogo LT“ 2016 m. spalio 5 d. informavo ją, jog jeigu ši nesumokės pradelstų įmokų, Sutartis bus nutraukta. Atsakovei J. T. toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2017 m. sausio 3 d. UAB „mogo LT“ Sutartį nutraukė, paskaičiavo, jog atsakovė J. T. UAB „mogo LT“ liko skolinga 707,63 Eur nesumokėtos finansavimo dalies, 40,89 Eur nesumokėtų palūkanų dalies, 1,14 Eur delspinigių. Po Sutarties nutraukimo atsakovė J. T. automobilį BMW 318 grąžino UAB „mogo LT“. UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 1 d. automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 250,00 Eur, 2017 m. vasario 10 d. laišku informavo atsakovę, jog jos skolos dydis, įskaitant 382,13 Eur dydžio patirtas kitas išlaidas, sumažinus įsiskolinimą automobilio pardavimo kaina (250 Eur), bendrovei yra 886,79 Eur. UAB „mogo LT“ reikalavimo teisę į atsakovės J. T. įsiskolinimą (886,23 Eur) 2017 m. vasario 28 d. perleido International Risk Management Services Ou, o pastaroji 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01 pagrindu reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovui „PlusPlusCapital“ AS. 2017 m. gegužės 23 d. ieškovas „PlusPlusCapital“ AS informavo atsakovę J. T. apie reikalavimo teisės perleidimą registruotu laišku.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, jog tarp UAB „mogo LT“, kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovas „PlusPlusCapital“ AS, ir atsakovės J. T. susiklostė vartojimo kredito ir daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411-6.416, 6.886 straipsniai, Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) teisiniai santykiai. Sudaryta sutartimi UAB „mogo LT“ įsipareigojo atsakovei J. T. suteikti vartojimo kreditą atsakovės pasirinktai transporto priemonei įsigyti, o atsakovė J. T. įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti UAB „mogo LT“ sutartyje nustatytus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus pagal Sutartį. Šalys susitarė, jog nuosavybės teise automobilis po sandorio sudarymo priklausys UAB „mogo LT“, J. T. iš anksto sumokėjus nesumokėtas kredito įmokas ir susikaupusias palūkanas ar sumokėjus visas įmokas pagal mokėjimo grafiką, nuosavybės teisė pereis jai (Sutarties 6.5, 12 punktai). Teismas nelaiko šios Sutarties lizingo sutartimi, kaip ji yra įvardinta ir grindžiant ieškinį nurodomos lizingo teisinius santykius reguliuojančius teisės normos, nes ieškovas „PlusPlusCapital“ AS nepateikė įrodymų, jog ši Sutartis sudaryta verslo tikslais (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas Sutarties taip pat nelaiko ir išperkamosios nuomos sutartimi, kurioje nėra numatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, nepriklausomai nuo to, kad Sutarties šalys UAB „mogo LT“ ir atsakovė J. T. pareiškė, kad Sutartimi neįtvirtinama J. T. pareiga išpirkti transporto priemonę (Sutarties 2.1.2. punktas). Kaip matyti iš Sutarties, UAB „mogo LT“ nebuvo transporto priemonės, kurią įsigijo atsakovė, savininkė, transporto priemonės įsigijimo procese nedalyvavo, jokių specialių reikalavimų atsakovei J. T. pasirenkant automobilį nenustatė (Sutarties 2.1.1., 4.1. punktai), automobilio išsipirkimo su likutine verte atsakovei nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti galimus išperkamosios nuomos santykius ir Atsakovės teisę neįsigyti transporto priemonės, jeigu ji to pageidautų įvykdžiusi Sutartį ir sumokėjusi visą jai suteikto kredito su palūkanomis sumą. Iš pačios Sutarties yra akivaizdu, jog UAB „mogo LT“ suteikė tik kreditą transporto priemonei įsigyti ir atsakovei J. T. šį kreditą su palūkanomis grąžinus, būtų perleidusi nuosavybę į transporto priemonę. Jokio kito intereso, išskyrus finansinį, dėl pačios transporto priemonės UAB „mogo LT“ neturėjo. Ką patvirtino ir transporto priemonės realizacija už daugiau nei 5 kartus mažesnę sumą, nei ji buvo įsigyta prieš šiek tiek daugiau nei pusantrų metų, netrukus po to, kai ją atsakovė J. T. grąžino UAB „mogo LT“. Todėl teismas pripažįsta, jog šią Sutarties sąlygą (2.1.2. punkte) į Sutartį įtraukė UAB „mogo LT“, siekdama išvengti Vartojimo kredito įstatymo keliamų reikalavimų sutarčiai, atsakomybei (pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, šio įstatymo reikalavimai netaikomi nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto), ši sąlyga yra nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio pagrindai) ir, sprendžiant ieškinio pagrįstumą, teismas atsižvelgia ir į Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus bei nustatytus ribojimus priteisiant skolą, netesybas. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovei J. T. netinkamai vykdant Sutartį, UAB „Mogo LT“ ją nutraukė bei pareikalavo iš atsakovės grąžinti jai suteikto kredito dalį, atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas, o 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo teisę perleido kitam asmeniui, šis 2017 m. kovo 1 d. – ieškovui „PlusPlusCapital“ AS. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai). Nustačius, jog atsakovė J. T. netinkamai vykdė Sutartį, dėl ko ši 2017 m. sausio 3 d. UAB „mogo LT“ vienašališkai buvo nutraukta, atsakovei taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog UAB „mogo LT“ atsakovei J. T. 2015 m. gegužės 7 d. suteikė 1100 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti per 36 mėnesius, kas mėnesį mokėdama įmokas po 47,20 Eur, viso, įskaitant grąžinamo kredito ir palūkanų sumas, turėjo iki 2018 m. gegužės 7 d. sumokėti 1699,20 Eur (bendra vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 punktas)). Atsakovė J. T. iki 2017 m. sausio 3 d. grąžino 392,37 Eur kredito bei sumokėjo 413,83 Eur palūkanų, viso pagal Sutartį sumokėjo 806,20 Eur (ši suma apskaičiuota įvertinus 2017 m. sausio 3 d. UAB „mogo LT“ rašte atsakovei nurodytas nesumokėtos finansavimo dalies (707,63 Eur), nesumokėtos palūkanų dalies (40,89) sumas, atsižvelgus į Sutarties 11 punkte esantį mokėjimo grafiką). Viso pagal prisiimtus savo finansinius įsipareigojimus atsakovė J. T. nesumokėjo 893 Eur ir liko skolinga ieškovui „PlusPlusCapital“ AS, perėmusiam reikalavimo teisę į atsakovę iš UAB „mogo LT“. Teismas pripažįsta, jog ši 893 Eur suma yra negautos pajamos, kurias asmuo (UAB „mogo LT) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovės J. T. neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ši suma ir turėtų būti priteisiama iš prievolę pažeidusios šalies. Kadangi UAB „Mogo LT“ už 250 Eur pardavė atsakovės J. T. grąžintą automobilį, šia suma mažinamas skolos dydis iki 643 Eur (893 Eur – 250 Eur ? 643 Eur). Taip pat teismas, remdamasis Sutarties 13.2 punktu, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktu, CK 6.71 straipsniu, iš atsakovės J. T. ieškovo „PlusPlusCapital“ AS naudai priteisia ir 57,87 Eur dydžio delspinigius (643 Eur x 0,0005 % x 180 d.). Nors ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 30,83 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos dalį nuo 2017 m. spalio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, teismas, atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą draudimą taikyti jokias kitas netesybas, išskyrus reikalavimą priteisti 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, šį reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl papildomų išlaidų priteisimo. Ieškovas „PlusPlusCapital“ AS prašo iš atsakovės J. T. priteisti 382,13 Eur dydžio papildomas išlaidas, nurodė, jog šias išlaidas sudaro 5 Eur pašto išlaidos (Sutarties 6.7 punktas), 194,91 Eur automobilio paieškos kaštai, 95 Eur automobilio transportavimas, 9,08 Eur automobilio pardavimo išlaidos, 55,66 Eur automobilio saugojimo išlaidos, 13,48 Eur palūkanos po sutarties nutraukimo (Sutarties 13.6 punkte šalys numatė, jog jeigu atsakovė J. T. po Sutarties nutraukimo vėluoja perduoti transporto priemonę, ji moka UAB „mogo LT“ 0,05 procento dydžio netesybas nuo transporto priemonės pirkimo kainos už kiekvieną pavėluotą dieną). Remiantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, Ieškovas turi teisę reikalauti turėtų tiesioginių išlaidų, kurias patyrė dėl atsakovės J. T. neteisėtų veiksmų. Ieškovas pateikė įrodymą, kad 2017 m. sausio 29 d. UAB „Resbalta“ išrašė sąskaitą faktūrą UAB „mogo LT“ 95,00 Eur sumai dėl automobilio BMW 318 pervežimo iš Kupiškio r. į Vilnių, tikėtina, kad ši sąskaita buvo apmokėta, todėl teismas pripažįsta, jog ši 95,00 Eur suma pagrįsta. Tačiau kiti ieškovo „PlusPlusCapital“ AS pateikti įrodymai nepatvirtina, kad UAB „mogo LT“ patyrė tokio dydžio išlaidas. Sutarties 6.7 punkte (tikėtina, kad 6.6 punkte), skirtingai, nei nurodo ieškovas, UAB „mogo LT“ ir atsakovė J. T. nesitarė, kad atsakovė mokės 5 Eur dydžio mokestį, o pateikta ieškovo 2015-11-30 UAB „mogo LT“ Klientams siunčiamų laiškų sąnaudų nustatymo tvarka neturi jokios įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, atsirandančioms pagal Sutartį. Tuo labiau, jog šio tvarkoje nurodyta, kad į 5 Eur yra įtrauktas darbuotojo atlyginimas, interneto ir mobilaus ryšio tiekimo išlaidos, išlaidos popieriui, rašalui, vokui, išlaidos paslaugų tiekėjui. Tai yra įprastos bendrovės, vykdančios veiklą, sąnaudos, o ne patirtos žalos įrodymai. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad bendrovė patyrė išlaidas dėl transporto priemonės ieškojimo, priešingai, iš nustatytų aplinkybių kaip ir galima daryti išvadą, jog transporto priemonę grąžino pati atsakovė J. T. (pranešimas apie Sutarties nutraukimą atsakovei išsiųstas 2017-01-03, 2017-02-01 automobilis parduotas, jis iki pardavimo buvo laikomas 23 dienas, tai yra nuo 2017-01-09, neįtikinama, kad bendrovė taip greitai surado automobilį nesant atsakovės geranoriškumo), be to, ieškovo „PlusPlusCapital“ AS pateikta UAB „mogo LT“ 2015-01-01 patvirtinta Transporto priemonių išieškojimo sąnaudų nustatymo tvarka nėra sudėtinė Sutarties dalis ir neturi jokios įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, atsirandančioms pagal Sutartį. Tuo labiau, jog ir joje, kaip ir anksčiau paminėtoje tvarkoje, yra aprašytos įprastos bendrovės veiklos sąnaudos, o ne reali patirta žala. Taip pat nepagrįstas reikalavimas priteisti 13,48 Eur palūkanas, susidariusias už pavėluotą perdavimą, nes ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad atsakovė tyčia vėlavo perduoti transporto priemonę (Sutarties 9.11 punktu UAB „mogo LT“ ir atsakovė J. T. susitarė, jog atsakovė pareikalavus nedelsdama privalo perduoti transporto priemonę, 2017-01-03 išsiųstas pranešimas atsakovei apie nutrauktą Sutartį, atsakovė per 2 d. įpareigota pristatyti automobilį UAB „mogo LT“, tačiau šiame rašte nenurodyta, kur jį pristatyti, nėra aišku, kada laišką gavo atsakovė; automobilis, tikėtina, grąžintas 2017-01-09, tai yra praėjus 6 kalendorinėms dienoms po pranešimo išsiuntimo, dėl ko traktuoti tai kaip pavėluotą grąžinimą, už kurį turėtų būti atlyginama, nėra pagrindo). Teismas įrodymais, patvirtinančiais nuostolius, nelaiko ir sąskaitų faktūrų, išrašytų pačios UAB „mogo LT“ atsakovei J. T. dėl automobilio saugojimo 23 dienas (55,66 Eur) ar dėl automobilio pardavimo (9,08 Eur), kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu šios sąskaitos buvo išrašytos ir ar šiose sąskaitose nurodytos sumos yra realiai patirtos bendrovės išlaidos ar nuostoliai. Pripažinęs, jog ieškovas įrodė 95 Eur dydžio išlaidų, susijusių su J. T. netinkamu sutarties vykdymu, šią sumą priteisia iš atsakovės, kitoje dalyje reikalavimas atmetamas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, esant ieškovo „PlusPlusCapital“ AS reikalavimui, iš atsakovės J. T. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (795,87 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės J. T., proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 70 % reikalavimų), ieškovui „PlusPlusCapital“ AS priteisiamas 18,20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 4,08 Eur išlaidas. Kadangi kiekvienai šaliai tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis (ieškovui - 1,22 Eur, atsakovei – 2,86 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 738 Eur (septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) skolą, 57,87 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 87 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (795,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,20 Eur (aštuoniolikos eurų 20 centų) žyminį mokestį ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, įmonės kodas 11919806, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.