Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1336-919/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
1-1336-919/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21004-16-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
Ž. B.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1336-919/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21004-16-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nukentėjusiajam nepilnamečiui J. B., jo įstatyminei atstovei D. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, Kauno miesto VTAS atstovui Vygintui Aukštuoliui, psichologei Kristinai Savickaitei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoju, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. 2016-05-04, apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau 5 kartų delnu savo mažamečiui sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, tokiu būdu padarydamas jam paviršinius minkštųjų audinių sumušimus dešinio sėdmens ir juosmens srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d..

Ž. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad nesusivaldęs dėl to, kad sūnus neklauso ir laiku negrįžo namo, sudavė kelis kartus ranka jam per sėdmenis ir nugarą. Tai buvo jam labai gera pamoka, kuri leido padaryti išvadas, suprato kokią žalą tada ir kokią žalą dabar padarė savo vaikui. Tiek sūnaus, tiek žmonos atsiprašė, jie susitaikė.

Nukentėjusiojo nepilnamečio J. B. įstatyminė atstovė D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutuoktinis sūnaus ir jos atsiprašė, jie jam atleido ir susitaikė.

Kaltinamajam Ž. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. B. padaryta nusikalstama veika be jos visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2016-05-04 d. apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), rankos delnu trenkė sūnui J. B., gim. 2008 m., per sėdmenis ne mažius kaip penkis kartus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l. 4-5);

- tarnybiniu parnešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad Ž. B. smurtavo prieš mažametį vaiką J. B., gim. 2008 m. (b.l. 8-11);

- VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1167/2016(02), iš kurios matyti, jog galimai 2016-05-04 J. B. buvo padaryti paviršiniai minkštųjų audinių sumušimai dešinio sėdmens ir juosmens srityje bei dešinio momens srityje išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Minkštųjų audinių sumušimai pasireiškė tik lokalia odos pilnakraujyste dešinio sėdmens ir juosmens srityje išsivystė nuo kontakto su plokščiu pailgu paviršiumi apie keliolika valandų bėgyje iki apžiūros (J. B. apžiūra pradėta 2016-05-05, 10.25 val.) ir galėjo susidaryti nuo plaštakos pirštų poveikio. Šiuo atveju į šias sritis suduota ne mažiau kaip 2 kartus. Minkštųjų audinių patinimas momens srityje išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir seniau nei sužalojimai sėdmenyse ir juosmenyje. Tai patvirtina odos reakcijos nebuvimas (b.l. 15);

- liudytojos D. B. parodymai, iš kurių matyti, jog ji patvirtino faktą, jog sutuoktinis Ž. B. įtarime nurodytu laiku ir vietoje jų sūnaus J. B. atžvilgiu naudojo smurtą (b.l. 4-5,16-18);

- įtariamojo Ž. B. parodymai, iš kurių matyti, jog jis dėl jam pareikšto įtarimo visiškai prisipažįsta. Savo sūnaus atžvilgiu jis taip pasielgė, nesuvaldęs savo emocijų, kadangi sūnus neklausė kviečiamas į namus iš kiemo. Jam grįžus delnu 4 ar 5 kartus sudavė jam per sėdmenis. Po jo suduotų smūgių sūnus apsiverkė. Dėl įvykio labai išgyvena, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė tiek sūnaus, tiek savo sutuoktinės D. B., pasižada ateityje smurto prieš savo šeimos narius daugiau nenaudoti (b.l. 33-34).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Ž. B. sudavė ne mažiau 5 kartų delnu savo mažamečiui sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini) , per sėdmenis, tokiu būdu padarydamas jam paviršinius minkštųjų audinių sumušimus dešinio sėdmens ir juosmens srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusiojo mažamečio J. B. įstatyminė atstovė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad įtariamasis atsiprašė jos ir nukentėjusiojo, jie atleido kaltinamajam, susitaikė su juo ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis Ž. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 42), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 43-46), dirbantis (b.l. 40), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 51), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 49).

Ž. B. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove susitaikė, jie jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-05-16 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5538 kurioje nurodyta, kad advokatė marytė Vietaitė teikė antrinę teisinę pagalbą Ž. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 52,11 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto Ž. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Ž. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su mažamečiu nukentėjusiuoju J. B. bei jo įstatymine atstove D. B. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1336-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti Ž. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. J. Ž. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš Ž. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis