Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-238/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-07-01
Bylos Nr.
1-46-238/2010
Teisminio proceso Nr.
24-1-00293-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
K. A.
Kaltinamasis
M. P.
Advokatai
Danius Svirinavičius, Vytautas Gineika
Kategorijos

Baudž. byla Nr. 1-46-238/2010; Proceso Nr. 24-1-00293-08; Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.4.1.

(S)Kauno apygardos teismas

NUOSPRENDI S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajam K. A., jo atstovui advokatui Vytautui Gineikai, kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-23 nutartimi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 93 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 212 str. 1 d. 8 p ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones 6 mėnesių laikotarpiui, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 181 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent 2008 m. kovo 8d. apie 23.30 val. bute, (duomenys neskelbtini) konflikto, kilusio tarp jo ir K. A., metu, tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam K. A. į galvos sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešinės ausies srityje, po to tyčia du kartus peiliu dūrė jam į krūtinę ir kairės koją, padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę, ir durtinę- pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, atsiveriančios į krūtinplėvės ertmę padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2008 m. kovo 8 d. vakare, pakviestas T. N., užėjo pas jį į butą, esantį(duomenys neskelbtini). Ten bendravo su K. A. ir kilo ginčas, nes nukentėjusysis jį įžeidė, kėsinosi suduoti. Nurodė, kad T. N. motina buvo užėjusi į kambarį juos raminti. Pripažįsta sudavęs smūgius ranka K. A. į galvos sritį. Kaltinamasis tvirtina, kad gynėsi, todėl ištraukė peilį ir juo dūrė K. A. į krūtinę ir koją. Po dūrio peiliu K. A. susiėmė šoną, ėjo praustis. Jis (kaltinamasis) išėjo namo. Tvirtina, kad įvykio metu pinigų iš nukentėjusiojo nereikalavo, virtuvėje jo nemušė, dėl įvykio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Nurodė, kad T. N. bute K. A. prieš jį smurto nenaudojo.

Nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad 2008 m. kovo 8 d. vakare ėjo pas draugą T. N., gyvenantį(duomenys neskelbtini). Laiptinėje sutiko M. P., kuris jį pradėjo mušti, tempė į liftą. Pabėgo ir užėjo pas T. N. į butą, ten atėjo kaltinamasis M. P.. Šiame bute kaltinamasis jį mušė, sužalojo peiliu, reikalavo mokėti pinigus. Prieš šį įvykį kaltinamasis taip pat buvo reikalavęs mokėti pinigus, bet jis nemokėjo, atsisakė, nes nebuvo skolingas. T. N. motina iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir jį išvežė į gydymo įstaigą, kur buvo operuotas ir gydomas.

Liudytojas T. N. paaiškino, kad 2008 m. kovo 8 d. K. A. atėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Jis buvo sveikas, nesužalotas. Išėjo pirkti alaus. Grįžęs skundėsi skausmu šone, pasakojo, kad jį mušė M. P.. Po kiek laiko pas jį į namus atėjo M. P., būnant virtuvėje, kaltinamasis sudavė smūgius K. A. į šoną, kojas. Po to K. A. kaltinamasis mušė kambaryje ir sužalojo, nukentėjusysis kraujavo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. K. A. sakė, kad kaltinamasis jam dūrė peiliu.

Liudytoja A. N. paaiškino, kad 2008 m. kovo 8 d. grįžo iš darbo į namus, kur rado sūnų T. N. ir K. A.. Po kiek laiko išgirdo kambaryje triukšmą ir nuėjo pažiūrėti, ten rado M. P. ir K. A., kuris buvo susiėmęs už pilvo. T. N. pasakė, kad M. P. padūrė K. A.. Liepė sūnui iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o pati išbėgo pas K. A. motiną pranešti apie įvykį. Po įvykio sūnus pasakojo, kad girdėjo pokalbį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo apie pinigus, kaltinamasis aiškino, kad K. A. skolingas jam pinigų. Apie tai, kad buvo reikalaujama pinigų, sūnus nepasakojo.

Liudytoja O. Č. paaiškino, kad ji dirbo greitosios pagalbos felčere ir 2008 m. kovo 9 d. vyko adresu (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą. Atvykusi kieme rado sužalotą žmogų, pristatė jį į gydymo įstaigą.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad 2008 m. kovo 9 d. dirbo greitosios pagalbos stotyje ir vyko adresu (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą dėl sužaloto vaikino. Atvykus į vietą, kieme sutiko sužalotą vaikiną ir pristatė jį į gydymo įstaigą. Vaikinui buvo konstatuoti durtiniai sužalojimai. Visus duomenis įrašė į medicininius dokumentus.

Liudytoja N. A. paaiškino, kad iš sūnaus pasakojimo žino, jog iki įvykio keletą metų kaltinamasis M. P. terorizavo jo sūnų ir reikalavo pinigų, kelis kartus jį buvo sumušęs, nukentėjusysis bijojo kaltinamojo, vengė eiti iš namų. 2008 m. kovo 8 d. K. A. buvo pas T. N. svečiuose. Vakare atėjo A. N. ir pranešė, kad M. P. peiliu subadė K. A.. Greitoji medicinos pagalba K. A. nuvežė į gydymo įstaigą, kurioje jis buvo operuotas. Matė, kad K. A. sužalojimai buvo padaryti krūtinėje ir kojoje. Po įvykio sūnus K. A. pasakojo, kad M. P. jį užpuolė prie laiptinės, o vėliau peiliu sužalojo T. N. bute. Be to, po įvykio kaltinamasis darė spaudimą K. A., vertė jį eiti į policiją ir parašyti pareiškimą, kad neturi pretenzijų ir atleidžia.

M. Romerio universiteto teismo medicinos universiteto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2035/08 (02) patvirtinama, kad K. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinės ausies srityje, kiauryminė-durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, durtinė-pjautinė žaizda kairėje blauzdoje. Iš viso padaryti keturi sužalojimai. Kiauryminė durtinė –pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, durtinė-pjautinė žaizda kairėje blauzdoje padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu dviem trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinės ausies srityje padaryta kietu buku daiktu ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Kiauryminė-durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Durtinė-pjautinė žaizda kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinės ausies srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 24-25).

Iš 2009-05-06 specialisto apklausos protokolo matyti, kad specialistė Sofija Makšimaitė patvirtino aplinkybę, jog K. A. buvo sužalotas 2008-03-08 (t. 1, b. l. 26-27).

Iš 2008-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo vieta - butas, esantis(duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas K. A., sudarytas buto planas (t. 1, b. l. 18-20).

VšĮ Kauno m. GMPS kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2008-03-09 buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba K. A., jis rastas sužeistas (t. 1, b. l. 45).

Kauno medicinos universiteto klinikų medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad 2008-03-09 greitosios medicinos punkto siuntimu K. A. buvo skubiai stacionarizuotas, jam suteikta medikų pagalba, operuotas. Nustatyta sužalojimų krūtinėje ir blauzdoje(t. 1, b. l. 23, 69).

Iš 2008-03-14 daiktų pateikimo protokolo ir 2008-03-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad K. A. pateikė drabužius (bliuzoną, marškinėlius, džinsus, kojines), kuriuos vilkėjo įvykio metu, ir jie buvo apžiūrėti, prijungti prie bylos. Apžiūros metu drabužiuose rasta pjovimo pažeidimų ir kraujo pėdsakų (t. 1, b. l. 39, 40-42).

Iš 2009-03-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu K. A. parodė namo laiptinę ir butą, esantį(duomenys neskelbtini), kur 2008-03-08 kaltinamasis M. P. padarė nusikaltimą, prieš jį panaudojo fizinį smurtą, mušė rankomis ir jį sužalojo peiliu ( t. 1, b. l. 66-67).

Iš 2009-04-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu T. N. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini) kur 2008-03-08 kaltinamasis M. P. padarė nusikaltimą, prieš K. A. panaudojo fizinį smurtą, mušė rankomis ir jį sužalojo peiliu ( t. 1, b. l. 88-89).

Iš 2009-04-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A. N. parodė butą, esantį(duomenys neskelbtini), kur 2008-03-08 kaltinamasis M. P. padarė nusikaltimą. Patvirtino, kad girdėjo triukšmą, atėjusi į kambarį rado M. P. ir sužalotą K. A.. Sūnus T. N. pasakė, kad K. A. „padūrė“ (sužalojo) M. P. (t. 1, b. l. 92-93).

2009-02-03 akistatos protokolu patvirtinama, kad akistatos tarp K. A. ir T. N. metu, nukentėjusysis patvirtino, kad 2008-03-08 namo laiptinėje buvo užpultas, mušamas kaltinamojo, bet pabėgo. Atbėgęs pas T. N. apie tai jam pasakė. Netrukus atėjo M. P. ir T. N. bute jį mušė, reikalavo pinigų, sužalojo. Šio procesinio veiksmo metu T. N. patvirtino aplinkybę, kad K. A. jam pasakė, jog jį sužalojo M. P. (t. 1. b.l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad 2008 m. kovo 8 d. apie 23.30 val. bute, esančiame(duomenys neskelbtini) , konflikto metu kaltinamasis tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam K. A. į galvą ir padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešinės ausies srityje. Be to, tyčia peiliu dūrė jam į krūtinę ir kairę koją, dėl to padarė jam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę bei durtinę-pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje. Nustatyta, kad dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, atsiveriančios į krūtinplėvės ertmę, kaltinamasis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. A., padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtinta kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis M. P. patvirtino, kad 2008-03-08 vakare jis buvo atėjęs pas T. N. į butą ir ten peiliu sužalojo K. A., prieš jį smurtavo. Nukentėjusysis K. A. patvirtino aplinkybę, kad 2008-03-08, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kaltinamasis M. P. prieš jį smurtavo, sudavė smūgius ranka ir peiliu, jį sužalojo. Liudytojas T. N. patvirtino, kad pas jį bute kaltinamasis M. P. panaudojo fizinį smurtą prieš K. A. ir jį sužalojo peiliu. Iš liudytojos A. N. parodymų matyti, kad jos bute buvo sužalotas K. A., sūnus T. N. pasakė, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis. Kaltinamojo M. P., nukentėjusiojo K. A., liudytojų T. N. ir A. N. nurodytos aplinkybės dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, aplinkybių, nusikaltimą padariusio asmens, visiškai sutapo ir vieni kitus atitiko. Šias aplinkybes nukentėjusysis K. A., liudytojai T. N. ir A. N. nurodė bei patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojos O. Č. ir J. K. patvirtino aplinkybę, kad įvykio dieną dirbo greitosios medicinos pagalbos centre ir pagal kvietimą atvyko į įvykio vietą, kur rado sužalotą nukentėjusįjį, jam konstatavo durtinius sužalojimus. Liudytoja N. A. patvirtino, kad įvykio dieną jos sūnus K. A. peiliu buvo sužalotas pas T. N., apie tai pranešė A. N.. Ji (N. A.) matė sužalojimus K. A. krūtinėje, kojoje, nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą ir ten operuotas. Po įvykio sūnus K. A. pasakojo, kad kaltinamasis jį užpuolė prie namo laiptinės, o po to peiliu sužalojo T. N. bute.

Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus daroma išvada, kad jie visiškai patvirtina aplinkybes, kad T. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš K. A., sudavė smūgius rankomis, peiliu ir sužalojo nukentėjusįjį. Fizinio smurto panaudojimo faktą patvirtina specialisto išvada, konstatavusi sužalojimo padarymo laiką, mechanizmą, pobūdį ir sunkumą. Be to, specialisto išvada patvirtino, kad durtiniai sužalojimai K. A. padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu dviem trauminiais poveikiais. Tai atitinka kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus ir nurodytą aplinkybę, kad K. A. buvo sužalotas peiliu. Be to, pjautiniai sužalojimai rasti K. A. 2008-03-08 dėvėtuose drabužiuose, ir kraujas ant jų, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tikrai tą dieną jis buvo sužalotas peiliu ir kraujavo.

Specialisto išvada patvirtino, kad kiauryminė-durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Durtinė-pjautinė žaizda kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinės ausies srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis K. A., liudytojai T. N. ir N. A. paaiškino, kad 2008-03-08 iki kaltinamojo panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį, K. A. buvo sveikas, nesužalotas. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tikrai nukentėjusįjį įvykio metu sužalojo kaltinamasis, šios aplinkybės neneigia ir pats M. P..

Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad kaltinamasis tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam, jį sužalojo ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiam sveikatą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Suduodamas smūgį peiliu žmogui į krūtinę, kaltinamasis suvokė, kad gali sužaloti žmogų ir gali kilti atsiradę padariniai. Suduodamas smūgius peiliu, kaltinamasis siekė sužaloti nukentėjusįjį. Iš kaltinamojo parodymų ir kitų bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika turi būti perkvalifikuota iš LR BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto į LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad kaltinamasis tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam, jį sužalojo ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiam sveikatą. LR BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato atsakomybę tam, kuris sunkiai sutrikdė sveikatą dėl savanaudiškų paskatų. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis M. P. neigė reikalavęs iš nukentėjusiojo pinigų ar sužalojęs jį dėl to, kad negavo reikalaujamų pinigų.

Aplinkybę, kad kaltinamasis reikalvo pinigų iš nukentėjusiojo, tvirtina nukentėjusysis K. A.. Tačiau K. A. nurodė, kad dėl tokio reikalavimo jis niekur nesikreipė ir šis faktas policijoje nebuvo fiksuotas.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu esančius duomenis ir nukentėjusiojo apklausas, matyti, kad dėl pinigų reikalavimo aplinkybių, nukentėjusiojo parodymai nėra vienodi. Pareiškime, protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 6, 16, 17), jis nenurodė aplinkybės, kad kaltinamasis neteisėtai reikalavo perduoti turtą. Apklaustas liudytoju 2008-03-14 (t. 1, b.l. 53-54) taip pat šios aplinkybės nenurodė. Apie pinigų reikalavimą pradėjo aiškinti vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ir dėl pačio sužalojimo aplinkybių nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, nes iš pareiškimo (t. 1, b. l. 12 ) matyti, kad jis tvirtino, jog susižalojo pats. Taigi, daroma išvada, kad nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs ir vienodi. Todėl jais tikima tiek, kiek jie atitinka kitas bylos aplinkybes.

Liudytoja N. A. aiškina, kad apie tai, jog buvo reikalaujama pinigų, ji žino iš K. A. pasakojimo. Liudytoja N. A. nepatvirtino aplinkybių, kad būtų tiesiogiai girdėjusi kaltinamojo reikalavimą mokėti pinigus ir perduoti turtą.

Liudytojai T. N. ir A. N., kurių bute įvyko nusikaltimas, kategoriškai nepatvirtino aplinkybės, jog būtų girdėję 2008-03-08 kaltinamojo išsakyto reikalavimo nukentėjusiajam mokėti pinigus ar perduoti turtą.

Kitų duomenų apie pinigų reikalavimą ar vertimą perduoti turtą byloje nėra ir tokių įrodymų nesurinkta. Todėl nėra įstatyminio pagrindo inkriminuoti kaltinamajam savanaudiškas paskatas. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Todėl būtina nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto į LR BK 135 straipsnio 1 dalį.

M. P. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje padarymu, t. y. tuo, kad prievartavo nukentėjusiojo K. A. turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2008 m. kovo mėn. 8 d. apie 23.30 val. bute, esančiame(duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą savo naudai vertė K. A. perduoti turtą, t.y. tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam K. A. į galvos sritį, tyčia du kartus peiliu dūrė jam į krūtinės ir kairės kojos sritį, be teisėto pagrindo reikalavo iš K. A. 100 litų.

Teismas daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Motyvai dėl to, jog neįrodytas kaltinamojo reikalavimas perduoti turtą, pateikti aukščiau. Iš bylos medžiagos nėra galimybės neginčijamai ir visiškai objektyviai nustatyti naudoto smurto priežasties. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis skirtingai nurodo panaudoto fizinio smurto priežastis ir nėra galimybių jų visiškai atmesti ar patvirtinti. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje byloje kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, šių prieštaravimų, nesant kitų nenuginčijamų įrodymų ir išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko, todėl, vadovaujantis aukščiau minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimu, bei teismine praktika, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Įvertinus visas aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamasis negali atsakyti pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 181 straipsnio 2 dalį. Dėl kaltinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį jis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę M. P., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra sunkus, tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukelti padariniai sunkūs, nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Nusikaltimas baigtas. Žala neatlyginta. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusįjį.

M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nepasitvirtino atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis M. P. neteistas, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-23 nutartimi ir vadovaujantis LR BK 93 str., LR BPK 212 str. 1 d. 8 p ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl LR BK 180 straipsnio 1dalyje numatytos veikos, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones 6 mėnesių laikotarpiui, M. P. baustas administracine tvarka, tai rodo, kad kaltinamasis yra turėjęs reikalų dėl teisės pažeidimų ir išvadų nedaro. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį.

Baudžiamojoje byloje pareikštas prokuroro civilinis ieškinys ir prašoma priteisti iš M. P. Valstybinei ligonių kasai 1885 Lt (t. 1, b. l. 46-52). Šią sumą sudaro išlaidos už K. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinė liginių kasa patyrė nuostolių dėl K. A. gydymo, todėl juos privalo atlyginti kaltinamasis, nes žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 2 000 litų turtinei žalai atlyginti ir 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies. Turtinei žalai atlyginti priteistina 200 litų už sugadintus drabužius, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, jog drabužiai sukruvinti ir mechaniškai pažeisti. Kita (vaistai, vitaminai-1650 Lt, transporto išlaidos-150 Lt) civilinio ieškinio dalis neįrodyta, todėl atmestina.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis pareiškė, kad neturtinė žala jam padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jo sužalojimo, dėl nusikaltimo ir operacijos patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pablogėjo sveikata, jaučia neigiamus nusikaltimo padarinius. Teismas nustatė, kad K. A. sužalojo kaltinamasis M. P.. Taigi, kaltinamasis neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos padarinius, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė dvasinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos jis patyrė dėl sužalojimo. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teisminę praktiką dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir neturtinės žalos atlyginimo sužalojimo bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiajam priteistina 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas keičiamas į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto), ir skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

M. P. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą pakeisti į suėmimą. M. P. suimti teismo salėje paskelbus nuosprendį.

Priteisti iš M. P. 200 (du šimtus) litų turtinei žalai atlyginti ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam K. A..

Priteisti iš M. P. 1885 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktą-DVD kompaktinę plokštelę grąžinti Kauno apskr. VPK NTV SNTS.

M. P. LR asmens tapatybės kortelę išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja (parašas) D. ŠiugždinytėNuorašas tikras: (parašas) D. Šiugždinytėteisėja