- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-747-425/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, AAS
- Ieškovas
- BUAB „Toldomus“
- Advokatai
- Artūras Gutauskas
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-747-425/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-641-732/2012 pagal ieškovo BUAB „Toldomus“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic Lietuvos filialas dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
BUAB „Toldomus“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB Gjensidige Baltic, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą 61 030,40 Lt dydžio draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo AB Gjensidige Baltic, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pinigines lėšas, kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant – atsakovo nekilnojamąjį turtą ieškovo reikalavimo užtikrinimui. Nurodė, kad atsakovas vengia mokėti šią draudimo išmoką, prievolės vykdymo terminas pasibaigęs, o tai leidžia manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-08-24 nutartimi pareiškimo įvykdymui areštavo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pinigines lėšas, kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant- atsakovo nekilnojamąjį turtą, ieškinio sumai - 61 030,40 Lt. Teismas nurodė, kad sutinkamai su LR CPK 144 str. 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutartį ir paskirti ieškovui 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovui. Apeliantas pažymėjo, jog skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, o ieškovas nenurodė nei vienos pagrįstos priežasties, kodėl sprendimo vykdymo gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas gali naudoti nesąžiningus būdus ir priemones, siekdamas išvengti prievolės vykdymo. Ieškinio suma pati savaime negali pateisinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. AAS „Gjensidige Baltic“ yra moki įmonė, vykdanti visus savo sutartinius įsipareigojimus, bendrovės įstatinis kapitalas yra 111 000 000 Lt, 2011 metais bendrovės pelnas buvo 10 163 496,92 Lt, taigi ieškovo reikalavimo suma (61 030,40 Lt) sudaro vos 0,6 proc. 2011 metais gauto pelno sumos, todėl jokiu būdu negali būti laikoma didele atsakovui ar padidinti neįvykdymo riziką ateityje. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog AAS „Gjensidige Baltic“ yra draudimo veiklą vykdanti bendrovė, jai įstatymų nustatyti griežti reikalavimai tiek skaidriam ir patikimam įmonės valdymui, tiek draudimo įmonės finansams. Vadovaujantis LR Draudimo įstatymu, teismas prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su draudimo bendrovės turtu, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą, dėl galimo laikinųjų apsaugos priemonių draudimo įmonės finansinei padėčiai ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų interesams. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o tik jo nesant, areštuojamos piniginės lėšos. Taikytas lėšų areštas blogina įmonės vardą bei reputaciją. Kadangi atsakovo finansiniai duomenys yra vieši, ieškovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, puikiai žinojo, kad atsakovas yra pajėgus užtikrinti sprendimo įvykdymą, o būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Toks ieškovo BUAB „Toldomus“ elgesys nurodant nepagrįstą informaciją yra nesąžiningas ne tik atsakovo, bet ir teismo atžvilgiu, todėl atsakovas prašė ieškovui skirti 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui.
Ieškovo BUAB „Toldomus“ atstovas advokatas Artūras Gutauskas atskiruoju skundu prašė atmesti AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atskirąjį skundą ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį nepakeistą, atmesti atsakovo prašymą dėl 5 000 Lt baudos BUAB „Toldomus“ skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas nurodė, kad pateiktos atsakovo finansinio balanso dokumentų kopijos yra netinkamai patvirtintos, atskirojo skundo priedai netinkamai patvirtinti - nėra nurodoma kopijos tikrumą tvirtinančio asmens pareigos, vardas ir pavardė. Draudimo sutartis sudaryta su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu, todėl draudimo išmoką turi išmokėti būtent jis ir teismas areštavo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo lėšas ir turtą. Atsakovas pateikė tik AAS „Gjensidige Baltic“ finansinius duomenis ir dokumentus, tačiau nenurodė jokių AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo finansinės būklės duomenų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Vien ta aplinkybė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ yra ne Lietuvos kapitalo įmonė, savaime neįrodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas. Ieškovas pažymėjo, jog skundžiama teismo nutartimi nėra nurodyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, dengiančiam draudimo techninius atidėjinius, atsakovas nepateikė šio turto sąrašo. Antstolis V. Čeglikas, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo du atsakovo automobilius. Ieškovas nepateikė įrodymų kad šie automobiliai priskiriami turtui, dengiančiam draudimo techninius atidėjinius, be to šių automobilių areštas nesutrikdo atsakovo tiesioginės veiklos ir jo galimybės sudaryti sandorius. Ieškovo atstovas taip pabrėžė, kad teismų praktikos analizė įrodo, kad 61 030,40 Lt ieškinio suma turi būti pripažįstama didele. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti ir į skolininko elgesį: atsakovas nesilaiko savo sutartinių įsipareigojimų, neatlygina žalos, nepateikė paaiškinimo, kodėl ieškovui buvo išmokėta tik dalis draudimo išmokos, vengia bendradarbiauti su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Ieškinys pareikštas 61 030,40 Lt sumai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad remiantis teismų praktika, 61 030,40 Lt suma yra vertinama kaip didelė ieškinio suma. Toks ieškovo argumentas nagrinėjamos bylos atveju yra nepagrįstas. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias (lemiančias) su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškinio sumą vertino kaip didelę ir atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė AAS „Gjensidige Baltic“ 2011 metų pelno ir nuostolių ataskaitą (b. l. 51-52), iš kurios matyti, jog AAS „Gjensidige Baltic“ ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 2 049 464 LVL pelno. Nors ieškovas nurodo, kad pateiktos kopijos yra netinkamai patvirtintos, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog skundo priedus sudaro keli lapai, kurių kiekvienas, kaip to reikalauja Dokumentų rengimo taisyklių 55 p., yra pasirašytas, su žyma „Kopija tikra“, o paskutiniame lape yra nurodytas pasirašęs asmuo, jo vardas, pavardė, pareigos, data, kaip kad to reikalauja minėtų taisyklių 54 p., todėl atskirojo skundo priedai yra tinkamai patvirtinti ir jų tikrumas nekelia teismui jokių abejonių. Ieškovas taip pat teigia, jog draudimo sutartis sudaryta su draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu, todėl už prievolę atlyginti žalą atsakingas būtent filialas. Dėl šios priežasties turi būti pateikti AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo finansinę būklę nurodantys dokumentai, o ne AAS „Gjensidige Baltic“ finansiniai duomenys. Vadovaujantis CK 2.53 str. 2 d. juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, todėl šiuo atveju, tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, draudimo išmoka galės būti išieškoma tiek iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, tiek iš paties juridinio asmens AAS „Gjensidige Baltic“, taigi pateikti finansiniai duomenys ir dokumentai yra tinkami ir vertinami. Atsižvelgus į atsakovo gaunamo metinio pelno apimtį (2011 m. ~ 10 247 320 Lt), teismas daro išvadą, kad 61 030,40 Lt ieškinio suma nėra didelė atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atžvilgiu.
Nustačius, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, prezumpcija apie būsimo galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar neįmanomumą nėra taikoma, tačiau grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą gali patvirtinti kitos aplinkybės. Ieškovai teigė, kad atsakovo nenoras atlyginti jiems susidariusią žalą liudija egzistuojant tikimybę, kad sprendimo įvykdymas pasunkės. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas nepripažįsta ieškinio reikalavimų negali būti laikoma patvirtinančia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, kadangi tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės būtų be išimties taikomos visuose teisminiuose ginčuose ir nepagrįstai apribotų atsakovų teises. Ieškovas nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovas bando turtą slėpti ar mažinti jo vertę, ar kitų argumentų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui buvo taikytos nepagrįstai.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atskirajame skunde prašo taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą bei visas reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. būtina nustatyti dvi sąlygas: ieškovo BUAB „Toldomus“ nesąžiningumą ir pareikšto prašymo nepagrįstumą. Vien pareikšto prašymo nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų siekęs piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi asmeniui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę jas ginti teismine tvarka, taip pat naudotis kitomis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, pvz., teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas daro išvadą, kad ieškovas, reikšdamas nors ir nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo sąžiningas, todėl nepripažįsta jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.
Įvertinęs bylos aplinkybes, pateikto atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsakovo pateiktus duomenis apie savo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareikštas turtinis reikalavimas atsakovui nėra didelis, duomenų apie tai, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti ieškovo BUAB „Toldomus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo AB Gjensidige Baltic, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pinigines lėšas, kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant – atsakovo nekilnojamąjį turtą ieškovo reikalavimo užtikrinimui.