Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio sen., Panevėžio rajono sav., ten pat ir deklaruotas, anksčiau teistas:

1) 2006-08-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant jam lankytis viešo maitinimo ir pramogų vietose, kuriose prekyba ir vartojimas alkoholiu yra leidžiamas, ir įpareigojant A. V. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

2) 2010-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. bauda 7 MGL 910 litų; 2011-12-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2010-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 7 MGL dydžio / 910 litų bauda pakeista į 42 keturiasdešimt dvi valandas viešųjų darbų. 2012-03-12 išbrauktas iš įskaitos; 2022-06-02 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų patvirtintu nutarimu pagal BK 140 str. 2 d. byla nutraukta BK 38 str. pagrindais; teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2023 m. liepos 12 d., apie 09.08 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. ties 9 namu, būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį Mercedes-Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. liepos 12 d., 09.08 val. nustatytas 2,89 prom. neblaivumas (be paklaidos), o 09.25 val. nustatytas 2,95 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš VšĮ „EMPREKIS“ pažymos matyti, kad automobilio Mercedes-Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 1991 cm³, variklio galia 155 KW, kuras - benzinas, 2023 m. liepos mėn., kaina su PVM 17,221 Eur (b.l. 30-33).

Kaltinamasis A. V. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą. Jo parodymai esminėse detalėse sutampa su byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojos I. N. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, kitais rašytiniais dokumentais. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus vairavo lengvąjį automobilį Mercedes-Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam 2023 m. liepos 12 d., 09.08 val. nustatytas 2,89 prom. neblaivumas (be paklaidos), o 09.25 val. – 2,95 prom. neblaivumas. Kaltinamasis, neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir vairuodamas automobilį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. V. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, vedęs, nurodo turintis du nepilnamečius vaikus, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, dirba, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, duomenų apie jam diagnozuotas psichines ligas teismas neturi.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam.

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo nurodytas gaunamas mėnesines pajamas, į šiuo nuosprendžiu jam taikytiną turto konfiskavimą, teismas sprendžia apie pagrindo savanoriško baudos sumokėjimo terminą nustatyti ilgesnį nei įstatymo nustatytas terminas buvimą.

Teismui buvo pateiktas L. T. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, jo gynėjas. Juo prašoma atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo draugės atsakomybei, nurodant, kad jiems glaudžiai ir dažnai bendraujant pastaroji – L. T., atsižvelgiant ir į jos asmenybę, charakteristiką, galės daryti teigiamą įtaką draugui A. V.. Teismas pagrindo šio prašymo tenkinimui nenustatė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Šioje byloje teismas sprendžia, kad A. V. neatitinka laidavimo taikymui būtinų sąlygų visumos, todėl BK 40 straipsnio nuostatos jam netaikytinos.

Šiuo atveju kaltinamasis A. V. yra neteistas (teistumas išnykęs) ir laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti.

Jau minėta, kad viena būtinų sąlygų laidavimo taikymui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Šioje gi byloje A. V. padarytas nusikaltimas pasireiškė itin šiurkščiu KET pažeidimu, keliančiu grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui. Kaltinamasis prie vairo sėdo būdamas neblaivus, o jam nustatytas girtumo laipsnis (pirmu pūtimu jam nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, o antru – 2,95 promilių neblaivumas) ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Nors kaltinamasis yra laikomas neteistu, byloje esantys duomenys rodo, kad kiek daugiau nei prieš vienerius metus jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir tik 2022 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų patvirtintu nutarimu byla buvo nutraukta BK 38 straipsnio pagrindais. Taigi, po paminėtos bylos (dėl tyčinio BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo) nutraukimo praėjus vos vieneriems metams ir vienam mėnesiui, sekė šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuojami nauji, tyčiniai, nusikalstami jo veiksmai. Nors esamoje situacijoje kaltinamajam dėl nutrauktos bylos teistumo ir su juo susijusių padarinių nėra, tai yra svarbi kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė, atkleidžianti jo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pastebėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų registro išraše 2020-2023 metų bėgyje fiksuoti trys A. V. KET pažeidimai (iš jų du – greičio viršijimas kelyje), kas anaiptol nerodo jo atsakingumo laikantis Kelių eismo taisyklių. Teismo manymu, nurodytos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės liudija apie pakankamai atsainų kaltinamojo požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir nesudaro pagrindo manyti bei užtikrintai tvirtinti, kad A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog vien ši išvada paneigia laidavimo instituto taikymo galimybę A. V., nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Nors kitų BK 40 straipsnio taikymui būtinų sąlygų buvimas nepaneigtas, o byloje esantys duomenys galimą laiduotoją apibūdina gan palankiai, šios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti ir A. V. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo bei BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos nebuvimo nepaneigia.

Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismo teisę, o ne pareigą taikyti laidavimo institutą, teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio nuostatos kaltinamojo A. V. atžvilgiu netaikytinos.

Kartu su bausme, siekiant bausmių tikslų, kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, į tai, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į jo nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam A. V. tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2023 m. liepos 20 d.

Taipogi spręstinas ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas. BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Mercedes-Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam A. V., bet priklauso trečiajam asmeniui – MB (duomenys neskelbtini), kurios vardu automobilis ir yra registruotas. Duomenų, patvirtinančių automobilio savininko – minėtos bendrovės (juridinio asmens) – žinojimą, kad kaltinamasis jai nuosavybės teise priklausantį automobilį panaudos nusikalstamos veikos padarymui, tai yra, kad A. V. vairuos iš juridinio asmens išsinuomotą ir juridiniam asmeniui priklausantį automobilį būdamas neblaivus, bei sutikimą su tuo, ar savininko veikimą automobilį perduodant neblaiviam kaltinamajam, byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs prieš tai aptartus bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamojo padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis, remdamasis ir teismų praktika (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-45-788/2019 ir kt.), sprendžia apie tikslingumą konfiskuoti valstybės nuosavybėn kaltinime nurodyto trečiajam asmeniui priklausančio automobilio rinkos vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą.

Iš VšĮ „EMPREKIS“ pažymos matyti, kad kaltinime nurodyto automobilio kaina su PVM yra 17221 Eur. Tačiau teismui pateikti minėto automobilio įsigijimo dokumentai rodo, kad šio automobilio savininkas – MB (duomenys neskelbtini) automobilį Mercedes-Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 12500 Eur. Netikėti šiais objektyviais, konkrečiai kaltinime nurodyto automobilio vertę atspindinčiais duomenimis teismas neturi pagrindo. Todėl teismas nustatant vertę remiasi MB (duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose nurodyta automobilio Mercedes-Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte, kuri yra 12500 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Teismo vertinimu, šiuo atveju visos transporto priemonės vertės (12500 eurų) išieškojimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes (trumpa trukmė, trumpas atstumas), aukščiau nurodytus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, būtų neproporcingas ir suvaržytų kaltinamojo teises daugiau, negu tai yra būtina. Todėl teismas, įvertinęs proporcingumo principą ir teismų praktiką dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, Nr. 2K-224-1073/2023 ir kt.), sprendžia, kad A. V. skirtinas dalies turto (automobilio) vertės išieškojimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, nustatant išieškotiną sumą – 6250 Eur, toks sprendimas atitiks teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje derančios ir jų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti A. V., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB“ bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti A. V., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2023 m. liepos 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš A. V. valstybės nuosavybėn automobilio Mercedes-Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6250 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.