Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

gynėjams advokatams: Irmai Grikšelienei, Leonorai Vasiliauskienei, Kristinai Sandaraitei, Aleksandrui Palamarčukui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistųjų M. G. , K. Ž. ir I. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžio, kuriuo:

I. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., ir nuteistas, paskiriant 100 MGL (13000 Lt) baudą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2008-10-23 iki 2008-10-24 ir paskirta galutinė bausmė - 98 MGL (12740 Lt) bauda.

K. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 nuosprendžiu paskirtąja 90 MGL bauda, visiškai ją pridedant, ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė bei 90 MGL (11700 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

M. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis LR BK 72 str., konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – vienas pakelis cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. , K. Ž. ir M. G. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengę muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. kontrabandą, o būtent: 2008-10-23 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suorganizavus nusikalstamos veikos kontrabandos gabenimą, I. P. , K. Ž. ir M. G. , veikdami organizuota grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto perplaukdami į Lietuvos Respublikos teritoriją, V. upe įplaukdami į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą apie 1500 metrų, neteisėtai, išvengdami muitinės kontrolės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui motorine valtimi atgabenus privalomus pateikti muitinei daiktus, tai yra 30 500 pakelių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė 120 080 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt, jie (I. P. , K. Ž. ir M. G. ), kartu kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2008-10-23, nuo 1 val. iki 1 val. 10 min., būdami prie V. upės kranto perėmė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto cigaretes atgabenusio asmens, minėtas kontrabandines cigaretes ir sukrovė į gabenimui paruoštą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą mikroautobusą „V. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir mikroautobusui iš kontrabandos gabenimo vietos išvažiavus, I. P. , K. Ž. ir M. G. buvo sulaikyti įvykio vietoje.

A. M. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su K. Ž. , I. P. , M. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. kontrabandą, o būtent: 2008-10-23 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suorganizavus nusikalstamos veikos kontrabandos gabenimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims neteisėtai, išvengę muitinės kontrolės, per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto perplaukdami į Lietuvos Respublikos teritoriją, V. upe įplaukdami į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą apie 1500 metrų, motorine valtimi atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, tai yra 30 500 pakelių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė 120 080 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt, jis, A. M. , iš anksto aptaręs veiksmus su organizuotos grupės nariais, dėl atlygio sumokėjimo už atliktus organizuotos grupės narių nusikalstamus veiksmus, atvyko automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu L. S. , į (duomenys neskelbtini) ruožą, prie Veržės upės parvežti organizuotos grupės narius, ir laukė, kol I. P. , K. Ž. , M. G. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2008-10-23, nuo 1 val. iki 1 val. 10 min., būdami prie V. upės kranto perėmė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto cigaretes atgabenusio asmens minėtas kontrabandines cigaretes ir sukrovė jas į gabenimui paruoštą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą mikroautobusą „V. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir mikroautobusui iš kontrabandos gabenimo vietos išvažiavus, turėjo tikslą nusikalstamos veikos bendrininkus išvežti iš nusikaltimo padarymo vietos, tačiau jų neišvežė, nes minėti nusikalstamos veikos bendrininkai buvo sulaikyti įvykio vietoje, o jis, A. M. , iš įvykio vietos pasišalino, tačiau buvo sulaikytas prie pagrindinio kelio Klaipėda–Jurbarkas–Klaipėda, (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2009-08-21 nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. dalyvavo įvykdant jam inkriminuotą kontrabandą, todėl jį pagal LR BK 199 str. 1 d. išteisino.

Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu dėl A. M. išteisinimo pagal LR BK 199 str. 1 d. bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir K. Ž. neteisingai paskirtos subendrintos bausmės. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino A. M. parodymus ir nepagrįstai patikėjo jo versija, kad nežinomo asmens prašymu nakties metu iš (duomenys neskelbtini) važiavo parvežti nežinomus asmenis, nežinodamas tikslios jų laukimo vietos, nes tokie parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims (asmens kratos metu rastas lapelis su įrašu „(duomenys neskelbtini)", kitų nuteistųjų parodymai, liudytojo E. D. parodymai apie A. M. elgesį sulaikymo metu ir kt.) ir tik patvirtina, kad į G. kaimą jis vyko neatsitiktinai. Be to, prokurorės nuomone, A. M. asmens kratos ir kratos namuose rasti lapeliai, kuriuose esantys įrašai analogiški bei aritmetiniai sudėties veiksmai atitinka, kuriuose kontrabandos sąmata įvertinta 10540 Lt sumai, tik įrodo, kad A. M. kruopščiai ruošėsi šiai nusikalstamai veikai, kad jis dalyvaudamas šioje nusikalstamoje veikoje su bendrininkais turėjo finansiškai atsiskaityti už atliktą darbą. Todėl, teisme A. M. pateikta versija neva šiuose lapeliuose esančius kontrabandos įkainius susirašęs seniau pagal iš matymo pažįstamo asmens gautą pasiūlymą užsiimti kontrabanda, kuria užsiimti nesutikęs, nors jis atsisakė iššifruoti šiuose lapeliuose esančių įrašų prasmę, nurodyti tokį pasiūlymą pateikusį asmenį bei kada buvo gavęs šį pasiūlymą ir susirašęs įkainius, apeliantės įsitikinimu, visiškai neįtikinama, kuria teismas patikėjo konstatuodamas, kad šiuose lapeliuose esantys įrašai jokios sąsajos su šia baudžiamąja byla neturi. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančią telekomunikacinių įvykių išklotinių analizėje užfiksuotus duomenis, jog A. M. nuo 2008-10-22 20 val. 43 min. 11 s. iki 2008-10-23 01 val. 38 min. link įvykio vietos apie 01.40 val. važiavo ne iš T. miesto kaip buvo teigęs tyrimo metu, bet vyko pro Ž. seniūnijos, Ž. kaimo teritoriją link B., link K. kaimo, bendraudamas turėtais telefonais 27 kartus su nenustatytais tyrimo metu abonentais, kuriuos įvardinti atsisakė. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu A. M. teigė, kad jis tą įvykio naktį buvo nuvažiavęs į Ž. kaimą, kas užfiksuota ir minėtoje išklotinėje, tačiau pas ką ir kokiu tikslu vyko, minėtas asmuo nenurodė, prieštaringai paaiškindamas teisme, kad jam nežinomus asmenis turėjo parvežti apie 2 val. nakties, o to paties posėdžio metu į jam užduotus klausimus atsakęs, kad jam nežinomus asmenis jis turėjo parvežti iš G. kaimo apie 5 val. ryto. Tokiu būdu, prokurorės įsitikinimu, A. M. parodymus būtina vertinti kaip gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką. Be to, prokurorė pažymi, kad byloje nustatyta, kad A. M. link G. kaimo važiavo ir buvo sulaikytas po to, kai I. P. , K. Ž. ir M. G. kontrabandines cigaretes buvo pakrovę į automobilį „V. C.“, kuris iš pakrovimo vietos buvo išvažiavęs ir rastas griovyje, o jį vairavęs asmuo buvo pabėgęs. Visos šios išdėstytos aplinkybės bei pareigūnų E. D. , R. P. , Z. L. parodymai, apeliantės įsitikinimu, įrodo, kad A. M. vyko būtent parvežti cigarečių kontrabandoje dalyvavusių savo bendrininkų, turėdamas su jais finansiškai atsiskaityti, todėl teismas, patikėdamas prieštaringais ir nelogiškais A. M. parodymais tyrimo metu ir teisme, jį nepagrįstai išteisino. Atitinkamai nepagrįstai išteisindamas A. M. , iš kaltinimo organizuotos grupės nariams – M. G., I. P. ir K. Ž. pašalino šių asmenų bendrininkavimą su A. M. .

Prokurorės nuomone, Klaipėdos apygardos teismas 2009-08-21 nuosprendžiu taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę nuteistajam K. Ž. . Apeliantė nurodo, kad K. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 199 str. 1 d. ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau teismas, šią paskirtąją bausmę visiško sudėjimo būdu subendrindamas pagal LR BK 64 str. 2 d. su 2008-02-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, neteisingai nurodė bendrinimo pagrindą - LR BK 64 str. 3 d. Be to, bausmes bendrinant visiško sudėjimo būdu (LR BK 64 str. 2 d.), prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Tačiau konkrečiu atveju teismas, prie šiuo - nauju nuosprendžiu K. Ž. paskirtos bausmės pridėdamas visą ankstesniu 2008-02-19 nuosprendžiu paskirtąją bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 nuosprendžiu K. Ž. pagal LR BK 199 str. 1 d. buvo nuteistas 90 MGL (11700 Lt) dydžio bauda, tačiau į šią paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d. įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, jam galutinė bausmė paskirta 88 MGL (11440 Lt) dydžio bauda, kuri iki šiol nesumokėta. Taigi, neatliktoji bausmė pagal 2008-02-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį yra 88 MGL (11440 Lt) dydžio bauda.

Nuteistieji M. G. ir K. Ž. irgi nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu ir nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Apeliantai nurodo, kad LR BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvus požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia, o teismas, konstatavęs tyčinę kaltės formą, privalo atskirai nurodyti jos rūšį (tiesioginė ar netiesioginė), visapusiškai aprašyti jos turinio intelektinį ir valinį momentus, ko konkrečiu atveju teismas nepadarė, o tai vertintina LR BK 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų sukonkretinti tyčią nurodant jos rūsį - tiesioginę ar netiesioginę tyčią - bei apibūdinti jos turinį, netinkamas pritaikymas. Be to, apeliantų nuomone, iš teismo nuosprendžio turinio galima daryti prielaidą, kad teismas kaltės formą, rūšį, jos turinį siekė nustatyti tirdamas ir įvertindamas išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius, tačiau tai padarė netinkamai. Nuteistieji M. G. ir K. Ž. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie tvirtino ir tvirtina, kad nežinojo buvę pasamdyti krauti kontrabandines prekes – cigaretes, o apie tai, kad įvykio vietoje buvo kraunamos cigaretės, sužinojo po sulaikymo, nes atvykus į vietą - prie upės, matė nepažįstamus asmenis, kalbančius rusiškai, kurie krovė iš valties dėžes į šalia stovintį mikroautobusą. Atitinkamai M. G. , K. Ž. ir I. P. vaikino, pravarde „B.", buvo liepta laukti krūmuose ir laukti kitos atplaukiančios valties, iš kurios bus kraunamos prekės - dėžės. Tačiau nuteistieji nurodo jokių veiksmų atlikti nespėję, nes išsigandę netikėtai atvykusių asmenų (kaip vėliau sužinojo po sulaikymo – pasieniečių), bandė bėgti, bet buvo sulaikyti. M. G. ir K. Ž. pažymi tikrai nežinoję, kad bus kraunamos cigaretės, o dėžių, kurios buvo kraunamos, nei turinio nei apipavidalinimo nematę dėl tamsos. Apeliantai mano, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės, iš kurių matyti, kad automobilis pakrautas dėžėmis, ant kurių yra įvairūs užrašai užsienio kalba, o ant dėžių, kurios matomos automobilyje, nėra jokio užrašo suprantama lietuvių kalba, iš kurio būtų galima suprasti, kad tos dėžės skirtos cigaretėms pakuoti. Atitinkamai nuteistieji nurodo, kad niekuomet nerūkė, užsienio kalbų nesupranta, o jų veikla niekuomet nebuvo susijusi su cigaretėmis. Tokiu būdu net ir turėdami galimybę matyti bagažo skyriuje sukrautas dėžes, nors šią aplinkybę neigia, apeliantų įsitikinimu, jie tikrai nebūtų supratę, kad dėžėse sukrautos cigaretės, o tai būtų galėję pasakyti tik apžiūrėję dėžių turinį. Tokiu būdu, apeliantų įsitikinimu, jų veiksmuose nėra būtino inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio - tyčios, kadangi jie nežinojo atvykę gabenti kontrabandą, t.y. akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, o teismo nuosprendis pagrįstas nepatikrintomis, neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių prielaidomis, spėjimais, visas abejones vertindamas nuteistųjų nenaudai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistieji M. G. ir K. Ž. apeliaciniais skundais prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendį jų atžvilgiu panaikinti ir juos išteisinti.

Nuteistasis I. P. taip pat nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 199 str. 1 d., nes jis tik buvo atvežtas prie Veržės upės automobiliu „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau į šį automobilį dėžių nekrovė, o jam buvo liepta laukti, kol atplauks kita valtis ir atvažiuos kitas automobilis, į kurį turės sukrauti atplukdytą krovinį. Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę dėl inkriminuotos kontrabandos grindė liudytojo V. P. parodymais, kuris nurodė, jog I. P. rašant sulaikymo protokolą aiškino, kad buvo pagautas, kai užsiiminėjo kontrabanda. Visgi, apelianto įsitikinimu, vertindamas šiuos parodymus, teismas neteisingai vertino jo žodžius, nes nuteistasis manė, kad atvykimas krauti dėžes su cigaretėmis jau yra laikoma kontrabanda, tačiau nepasakė, kad krovė dėžes su cigaretėmis į automobilį. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas I. P. kaltę nepagrįstai grindė ir liudytojo A. U. parodymais, kuriuose šis nurodė, jog nuteistasis jam neoficialios apklausos metu sakė buvęs sulaikytas „už cigarus", o į klausimą, kas krovė ir rūšiavo, atsakė, jog kas kiek galėjo, tas tiek nešė. I. P. nurodo, kad nepamena taip sakęs A. U. , bet jeigu taip ir buvo, tai jis tikrai nesakė nešęs dėžes su cigaretėmis, o rodo tik tai, kad suprato turėjęs krauti dėžes su cigaretėmis, tačiau tik iš kitos valties, kuri turėjo greitai atplaukti. Nuteistasis I. P. taip pat nurodo, kad jo papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur nurodė krovęs dėžes į automobilį, negalėjo būti laikomi įrodymu, nes tuo metu jis buvo laikinai sulaikytas ir priverstas pareigūnų, kurie grasino suimti ilgam laikui, o jis pats buvo sulaikytas pirmą kartą, studijavo (duomenys neskelbtini), todėl bijojo sakyti kitaip net ir dalyvaujant advokatei. Tuo tarpu jis pats buvo visai netoliese, kai buvo kraunamos cigaretės, todėl daug matė. Atitinkamai, I. P. nuomone, jo paties pirminiai parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais (neatlikti daktiloskopiniai tyrimai, vėlesni parodymai visiškai atitinka M. G. ir K. Ž. parodymus). Apelianto nuomone, teismas neteisingai nuosprendyje nurodo ir tai, jog liudytojai Ž. V. , E. D. , R. M. , E. Č. , T. M. , A. G. parodė, kad „atvažiavus automobiliui išlipo trys žmonės, kurie iš minėtosios valties pradėjo krauti dėžes", nes iš tiesų visi šie pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, jog jie nors ir naudojosi naktinio matymo priemonėmis, tačiau nematė, ar būtent tie asmenys, kurie išlipo iš automobilio, krovė dėžes iš valties į automobilį. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu šie pareigūnai davė abstrakčius parodymus ir kiekvieno jų parodymai protokole užfiksuoti, galima sakyti, žodis žodin, kas reiškia, kad pareigūnas, daręs apklausą, tiesiog nukopijavo vieno pareigūno parodymus ir įklijavo juos į kito pareigūno parodymų protokolą. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, nėra jokio pagrindo teismui teigti, kad I. P. bei K. Ž. ir M. G. pateiktą įvykių versiją paneigia kaltinamųjų stebėjimo ir sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai. Be to, nuteistojo I. P. nuomone, negali būti laikoma jo kaltės įrodymu ir tai, kad nuteistasis siekė pabėgti ir išvengti sulaikymo, nes netoliese buvo daromas nusikaltimas, o apeliantas taip pat suvokė, jog ir jis pats atvyko į tą vietą krauti dėžių su cigaretėmis iš kitos atplaukti turėjusios valties. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nevertino ir liudytojo Ž. L. parodymų, jog jis neturėjo operatyvinės informacijos, kad šioje kontrabandoje dalyvaus I. P. , o ir paklaustas, ar pasienio pareigūnai gauna operatyvinę informaciją apie kiekvieną kontrabandą, šis liudytojas atsakė, kad ne. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismo posėdžio metu nebuvo įrodyta, kad I. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką – kontrabandą, todėl prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir I. P. pagal LR BK 199 str. 1 d. išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų M. G. , K. Ž. ir I. P. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis I. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo I. P. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis K. Ž. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o taip pat iš dalies tenkinti ir prokurorės apeliacinį skundą dėl jam skiriamos galutinės subendrintos bausmės Nuteistojo K. Ž. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo M. G. gynėja prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis A. M. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų M. G. , K. Ž. ir I. P. apeliaciniai skundai atmetami, o prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistieji M. G. ir K. Ž. , nesutikdami su Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu, nurodo, kad LR BK 199 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti įvykdomas tik tiesiogine tyčia, kurios teismas nenustatė ir tokiu būdu pažeidė LR BK 15 str. 1 ir 2 d. reikalavimus. Visgi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už LR BK 199 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad nuteistieji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, ir tokiu būdu konstatavo, kad veika įvykdyta tyčine kaltės forma. Tiesa, kaip teisingai apeliaciniuose skunduose pažymi M. G. ir K. Ž. , Klaipėdos apygardos teismas 2009-08-21 nuosprendyje nepagrįstai nenurodė tyčios rūšies. Iš kitos pusės, LR BK 199 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika apskritai gali būti įvykdyta tik esant tiesioginei tyčiai, o esant kitai tyčios formai atsakomybė pagal LR BK 199 str. 1 d. iš viso negalima. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžio dalies, kurioje teismas motyvavo nusikalstamą veiką esant padarytą veikiant organizuotoje grupėje, taip pat aišku, jog teismas nustatė nusikalstamą veiką buvus įvykdytą bendrininkaujant ir tarp nusikalstamos veikos bendrininkų buvus susitarimą įvykdyti kontrabandą. Tokiu būdu, esant minėtoms išvadoms, nėra jokių abejonių, jog teismas iš esmės konstatavo nusikaltimą esant įvykdytu tiesiogine tyčia (nuteistieji suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti), o tyčios rūšies tiesioginis nenurodymas nuosprendyje nelaikytinas esminiu baudžiamojo įstatymo pažeidimu. Tiesa, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaltės formą ir rūšį nustatė netinkamai, nes jokių dėžių jie nekrovė, o taip pat nežinojo, kad bus kraunamos būtent cigaretės. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistųjų M. G. ir K. Ž. parodymai apie jų nedalyvavimą inkriminuoto nusikaltimo padaryme vertintini kritiškai, nes juos paneigia pasaloje dalyvavusių liudytojų Ž. V. , E. D. , R. M. , E. Č. , T. M. , A. G. parodymai, o taip pat ir minėtų liudytojų parodymus patvirtinantys nuteistojo I. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 230 – 232), liudytojų V. P. , A. U. parodymai. Antai M. G. ir K. Ž. nurodo, kad atvykus prie upės jie matė rusiškai kalbančius nepažįstamus asmenis, kurie krovė dėžes iš valties į šalia esantį automobilį, o patiems nuteistiesiems liepta pasislėpti krūmuose ir laukti kitos valties. Atitinkamai teisme apklausti nuteistieji I. P. bei K. Ž. parodė, kad jiems buvo liepta laukti, kol ne tik atplauks kita valtis, bet ir atvažiuos kitas automobilis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėti nuteistųjų I. P. ir K. Ž. parodymai yra visiškai paneigti, visų pirma, pareigūnų Ž. V. , T. M. ir E. D. , kurie naudojo specialius naktinio matymo prietaisus, parodymais. Liudytojai Ž. V. , T. M. parodė, kad jau maždaug nuo 2008-10-22 apie 19 val. atvykę į pasalos vietą, buvusią apie 50-100 metrų nuo cigarečių krovimo vietos, apžiūrėjo visą vietovę ir jos prieigas, tačiau jokių asmenų ar automobilių nebuvo. Liudytojas E. D. , buvęs kitoje pasalos vietoje apie 100 metrų atstumu nuo cigarečių krovimo vietos kartu su A. G. (T. 1, b. l. 32), taip pat patvirtino apžiūrėjęs vietovę tik atvykus į pasalą. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokių abejonių, kad iki atplukdant valtimi dėžes su cigaretėmis ir nuteistųjų kartu su nenustatytu asmeniu atvykimo į įvykio vietą 2000-10-23 apie 1.00 val., daugiau nieks nebuvo atvykę. Tiesa, teisme apklausti liudytojai Ž. V. , R. M. , E. Č. , T. M. , A. G. patvirtino, kad iš pradžių girdėjosi, kaip priplaukė valtis, o po kelių minučių iš priešingos pusės atvažiavo automobilis be šviesų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nuteistųjų K. Ž. ir M. G. parodymus apie jų tariamą nedalyvavimą kraunant dėžes su cigaretėmis, pastarąsias turėjo krauti patys valtimi atplaukę nenustatyti asmenys. Tačiau pažymėtina, kad visas įvykis nuo pat pradžių buvo stebimas pasaloje buvusių pareigūnų, kurie, naudodami specialią naktinio matymo įrangą, neabejotinai būtų pamatę tiek į šalis nueinančius nuteistuosius (I. P. parodė neva jis stebėjo krovimą nutolęs apie 10 – 15 metrų atstumu), o taip pat ir daugiau kontrabandoje dalyvavusių asmenų. Tuo tarpu liudytojas Ž. V. parodė, kad iš automobilio išlipę trys asmenys nuėjo prie upės ir naktinio matymo įrangos pagalba buvo matomi judant pirmyn – atgal nuo upės iki automobilio. Atitinkamai tai, kad dėžes su cigaretėmis krovė būtent tie 3 žmonės, kurie atvyko automobiliu, patvirtino ir liudytojas T. M. , stebėjęs automobilį bei iš jo išlipusius asmenis naudodamas naktinio matymo įrangą. Be to, nuteistųjų K. Ž. ir M. G. parodymus neva jie nedalyvavo kraunant dėžes su cigaretėmis paneigia, o kartu nuteistųjų dalyvavimą jiems inkriminuojamo nusikaltimo padaryme įrodo ir pačios sulaikymo pradžios aplinkybės. Antai nuteistieji parodė, kad jiems nenustatytas asmuo liepė eiti pasislėpti ir laukti, tačiau liudytojas Ž. V. , R. M. parodė, kad pareigūnams artėjant link pakrantės (likus apie 10 metrų iki cigarečių pakrovimo vietos) ir išvažiavus pakrautam autobusiukui, link pareigūnų ėmė artėti 3 asmenys (t. y. nelaukė pasislėpę krūmuose), kurie tik pamatę pareigūnus ėmė bėgti atgal, tačiau visi buvo sulaikyti. Atitinkamai pasaloje ir nuteistųjų sulaikyme dalyvavusių anksčiau minėtų pareigūnų parodymus visiškai patvirtina jau kitą dieną po įvykio apklaustas nuteistasis I. P. , kuris taip pat nurodė, kad nujautęs, jog buvo kviečiamas dalyvauti neteisėtuose reikaluose, o taip pat, pamatęs atplaukusią valtį su dėžėmis, supratęs konkrečiai dalyvaujantis gabenant kontrabandines cigaretes. Be to, I. P. 2008-10-24 duotus parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojai V. P. bei A. U. , kurie kalbėjo su I. P. iš karto po sulaikymo ir kurie parodė, jog I. P. iš karto pripažino, jog buvo sulaikytas „už cigarus“, kai buvo pagautas kontrabandos metu. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš aukščiau išdėstytų įrodymų aišku, kad nuteistieji K. Ž. , M. G. , o taip pat ir I. P. ne laukė pasislėpę kažko atvažiuojant ir atplaukiant, o sukrovė dėžes su cigaretėmis į automobilį „V. C.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo patys nuteistieji buvo atvežti ir kuris buvo rastas prikrautas cigarečių (T. 1, b. l. 6-19), po ko ėjo iš nusikaltimo vietos, tačiau buvo sulaikyti. Nuteistieji K. Ž. ir M. G. nurodo, kad nežinojo, jog bus gabenamos cigaretės, nes buvo tamsu, todėl nei dėžių turinio, nei apipavidalinimo nematė, o jeigu ir būtų matę – ant jų nebuvo jokio užrašo nuteistiesiems suprantama lietuvių kalba, apeliantai niekuomet nerūkė, todėl suprasti, kad tai cigaretės, galėjo tik apžiūrėję dėžių turinį. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistųjų parodymai apie tariamą nesuvokimą gabenus cigaretes, taip pat vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Antai teisme apklaustas nuteistasis K. Ž. ir pats pripažino, jog nuteistiesiems buvo liepta laukti kitos valties bei kito automobilio ir reiks perkrauti cigaretes. Be to, kaip jau minėta, apklaustas jau iš karto po sulaikymo I. P. pripažino supratęs, jog dalyvauja cigarečių kontrabandoje (T. 1., b. l. 230 – 232). Be to, nuteistųjų parodymus, jog jie nesuprato, kas yra dėžėse ir negalėjo matyti jų turinio, taip pat paneigia byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio aiškiai matoma, jog buvo pakrauta ir suplyšusi kartoninė dėžė, iš kurios išbyrėję cigarečių blokai, o vienas iš jų netgi perplyšęs ir pabirę cigarečių pakeliai (T. 1, b. l. 6-19). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo abejoti, kad nuteistieji K. Ž. , M. G. ir I. P. , naktį kraudami dėžes pasienio ruože, suvokė dalyvaujantys neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus (cigaretes) išvengiant muitinės kontrolės ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Iš nustatytų nusikalstamos veikos vykdymo faktinių aplinkybių (nenustatyti asmenys atplukdė cigaretes, nuteistieji jas perkrovė į automobilį, nenustatytas asmuo nuvežė nuteistuosius į nusikaltimo vietą ir gabeno cigarečių pakrautą automobilį) taip pat aišku, jog nusikalstamos veikos bendrininkai buvo aiškiai pasiskirstę vaidmenimis. Visgi įrodinėjant susitarimo tarp bendrininkų buvimą organizuotos grupės atveju nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales, o iš nustatytų faktinių aplinkybių aišku, kad visi trys nuteistieji aiškiai suvokė kartu su kitais bendrininkais, pasiskirstę vaidmenimis, dalyvavę vykdant sunkų nusikaltimą, todėl pagrįstai pripažinta, kad nusikaltimą įvykdė organizuota grupė (LR BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Nuteistasis I. P. , nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu nurodo, kad liudytojų V. P. ir A. U. parodymai nepatvirtina apelianto dalyvavimo vykdant jam inkriminuotą kontrabandą, paties nuteistojo I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, o pasaloje dalyvavusių pareigūnų parodymai yra vienodi ir pakankamai abstraktūs. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį motyvavo taip pat tuo, jog I. P. bandė išvengti sulaikymo, o liudytojas Ž. L. patvirtino, kad neturėjo operatyvinės informacijos apie kontrabandoje dalyvaujantį I. P. . Visgi pažymėtina, kad liudytojų V. P. ir A. U. parodymai, kaip I. P. kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinantys įrodymai, nevertintini atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o jų parodymai svarbūs kaip patvirtinantys nuteistojo I. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu iš karto po sulaikymo (T. 1, b. l. 230 – 232), o taip pat pasaloje ir sulaikyme dalyvavusių pareigūnų parodymus. Tiesa, apeliantas teigia, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tikėti tokiu nuteistojo teiginiu nėra pagrindo. Antai, nors apklausos pirmosios instancijos teisme metu I. P. tvirtino, kad gynėja ikiteisminio tyrimo metu atvyko tik po to, kai jis davė visus parodymus, o iš pradžių gynėjos nebuvo, tačiau apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo gynėja, o tai akivaizdžiai matoma ir iš byloje esančio I. P. apklausos protokolo (T. 1, b. l. 230 – 232). Be to, kaip jau minėta, nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina tiek liudytojų V. P. ir A. U. , tiek ir pasaloje bei visų nuteistųjų sulaikyme dalyvavusių, teisme liudytojais apklaustų pareigūnų Ž. V. , E. D. , R. M. , E. Č. , T. M. , A. G. parodymai apie tai, kad cigaretės iš priplaukusios valties buvo pradėtos krauti tuomet, kai atvažiavo automobilis. Be to, nors apeliantas teigia, kad pasaloje dalyvavusių pareigūnų parodymai jų apklausų ikiteisminio tyrimo metu yra beveik tapatūs, tačiau pažymėtina, kad pareigūnai Ž. V. , E. D. , R. M. , E. Č. , T. M. , A. G. buvo apklausti teisme, jiems proceso dalyviai uždavinėjo klausimus ir jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti pareigūnų parodymų teisingumu, nenustatyta. Atitinkamai, nors nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnų parodymai abstraktūs ir jie nenurodė, kad būtent iš mikroautobuso išlipę asmenys pradėjo krauti dėžes, tačiau, kaip jau minėta, liudytojas Ž. V. teisme parodė, kad iš automobilio išlipę trys asmenys nuėjo prie upės ir naktinio matymo įrangos pagalba buvo matomi judant pirmyn – atgal nuo upės iki automobilio. Be to, pareigūnas T. M. , stebėjęs įvykį naudodamas naktinio matymo įrangą, patvirtino, kad dėžes su cigaretėmis krovė būtent automobiliu atvykę ir iš jo išlipę 3 žmonės. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus vieni kitus patvirtinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nei liudytojų V. P. , A. U. , Ž. V. , E. D. , R. M. , E. Č. , T. M. , A. G. parodymais, nei nuteistojo I. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 230 – 232). Tuo tarpu tai, kad nuteistasis I. P. siekė išvengti sulaikymo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, o tik patvirtina pareigūnų Ž. V. , E. D. , R. M. , E. Č. , T. M. , A. G. parodymus apie nuteistųjų sulaikymo aplinkybes. Atitinkamai tai, kad konkrečiu atveju nebuvo operatyvinės informacijos apie I. P. dalyvavimą kontrabandoje, neturi absoliučiai jokios reikšmės I. P. atsakomybei, kadangi nuteistojo I. P. dalyvavimą įvykdant jam inkriminuotą nusikaltimą visiškai patvirtina aukščiau išdėstyti įrodymai, o jis pats buvo sulaikytas iš karto po nusikaltimo įvykdymo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad dėl vienokių ar kitokių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ikiteisminio tyrimo metu sprendžia prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas (LR BPK 178 str.), o įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva (LR BPK 20 str. 5 d.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neatsižvelgiant tai, kad byloje nebuvo atlikti daktiloskopiniai tyrimai, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis I. P. , byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti, kad jis dalyvavo 2008-10-23 vykdant inkriminuojamą nusikaltimą, todėl pagal LR BK 199 str. 1 d. jis pripažintas kaltu ir nuteistas visiškai pagrįstai.

Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu dėl A. M. išteisinimo pagal LR BK 199 str. 1 d. ir mano, kad išteisintojo dalyvavimą įvykdant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina paties A. M. parodymų prieštaringumas, o taip pat M. M. asmens kratos metu rastas lapelis su K. Ž. telefono numeriu, cigarečių kontrabandos sąmatos skaičiavimai, E. D. parodymai apie A. M. elgesį sulaikymo metu, telekomunikacinių įvykių išklotinių analizės duomenys, liudytojų R. P. ir Ž. L. parodymai, o taip pat tai, jog A. M. buvo sulaikytas iš karto po nuteistųjų K. Ž. , M. G. ir I. P. sulaikymo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. M. pagal LR BK 199 str. 1 d. dėl kontrabandos 2008-10-23 naktį išteisintas visiškai pagrįstai, nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą įvykdant inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde prokurorė ypač akcentuoja A. M. parodymų prieštaringumą (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nei vieno iš įtarime nurodytų asmenų nepažįsta, nors nuteistieji nurodė žinoję A. M. ; tyrimo metu teigė važiavęs iš T., o vėliau paaiškėjo, kad vyko pro Ž. k. teritoriją link B., link K.; iš pradžių teigė, kad nežinomus asmenis turėjo parvežti 2 val. nakties, o vėliau – 5 val.), o taip pat tai, kad išteisintasis atsisakė nurodyti tyrimui reikšmingas aplinkybes (įvardinti asmenį, pas kurį važiavo; nurodyti kažkada vykdyti kontrabandą pasiūliusį asmenį; įvardinti abonentus, su kuriais palaikė ryšį įvykio naktį) Tačiau pažymėtina, kad įrodyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą yra valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro pareiga (LR BPK 42 str.), o duoti parodymus bei paaiškinimus apie tiriamas bylos aplinkybes yra įtariamojo bei kaltinamojo teisė, bet ne pareiga (LR BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d.) ir nei įtariamasis, nei kaltinamasis neatsako už melagingų parodymų davimą, o taip pat turi teisę apskritai atsisakyti duoti parodymus. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl A. M. parodymų prieštaringumo bei atsisakymas nurodyti tyrimui reikšmingas aplinkybes būtų pagrindas A. M. parodymus vertinti kritiškai bei vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau negali būti pagrindu išteisintojo kaltei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymu pagrįsti. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai ir aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad A. M. , veikdamas organizuota grupe su K. Ž. , I. P. ir M. G. , įvykdė LR BK 199 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Antai nusikaltimo vietoje A. M. nebuvo sulaikytas, nei vienas iš nuteistųjų neparodė, kad A. M. būtų susijęs su įvykdyta nusikalstama veika, A. M. pokalbių turinys su nenustatytais asmenimis iki nusikaltimo nėra žinomas (prokurorės apeliaciniame skunde minima telekomunikacinių įvykių išklotinių analizė iš esmės parodo tik A. M. maršrutą). Tuo tarpu, nors 2008-10-24 atliktos kratos pas A. M. metu (T. 2, 94 – 136), o taip pat 2008-10-23 A. M. asmens kratos metu (T. 2, b. l. 168 – 180) paimti lapeliai su kontrabandos sąmatos skaičiavimais (iš esmės tai pripažino ir pats A. M. ), tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėti skaičiavimai būtų susiję su būtent 2009-10-23 įvykdyta kontrabanda, o tai pripažino ir teisme apklaustas liudytojas (sulaikymo operacijos iniciatorius) Ž. L. . Tuo tarpu teisme byla nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 str. 1 d.). Prokurorė nurodo, kad atsižvelgiant į liudytojo E. D. parodymus, A. M. bandė išvengti sulaikymo, tačiau pažymėtina, kad A. M. sulaikė ne E. D. , o R. P., kuris parodė, jog stabdymo metu A. M. nesipriešino, o į nurodymą sustoti sureagavo tinkamai. Apeliaciniu skundu prokurorė kaip kaltinimą patvirtinančius duomenis nurodo tai, kad A. M. sulaikymo metu paimtas lapelis su telefono numeriais, tarp kurių nurodytas ir „S.“ telefono numeris (nustatyta, jog „S.“ yra K. Ž. ), tačiau teisme tiek A. M. , tiek K. Ž. pripažino, jog buvo šiek tiek pažįstami, o tai, kad A. M. turėjo K. Ž. telefono numerį (net ir įvertinus tai, kad A. M. sulaikytas netrukus po to, kai K. Ž. ir kiti nuteistieji sulaikyti vykdant kontrabandą) neleidžia teigti, jog bendrame nusikalstame sumanyme dalyvavo ir A. M. . Teismo nuomone, įvertinus tai, kad A. M. automobilyje turėjo K. Ž. telefono numerį, taip pat tai, kad A. M. buvo sulaikytas netoli kontrabandos įvykdymo vietos (T. 1, b. l. 32), tikėtina, kad A. M. važiavo parvežti būtent K. Ž. , M. G. ir I. P. (pats A. M. pripažino, kad iš matymo pažįstamo asmens prašymu turėjo prie G. kaimo paimti ir parvežti jam iš anksto nežinomus asmenis), tačiau, nors tai irgi tėra prielaida (apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis draudžiama, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), tačiau žmonių paėmimas ir jų parvežimas į kažkokią vietovę pats savaime irgi nėra nusikalstamas. Tuo tarpu duomenų apie nei vieno iš nuteistųjų faktinius kontaktus įvykio naktį su A. M. tiesiogiai ar per kitus asmenis, byloje nėra, o taip pat, kaip teisingai pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2009-08-21 nuosprendyje, A. M. pokalbių su nežinomais asmenimis turinys taip pat neaiškus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje esančius įrodymus A. M. pats neatliko jokių veiksmų įvykdant LR BK 199 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, o byloje esantys duomenys, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pakankami konstatuoti, jog A. M. veikė organizuotoje grupėje (iš byloje esančių duomenų negalima spręsti nei apie A. M. tyčią bendrai įvykdyti nusikalstamą veiką, nei apie bendrą susitarimą) kartu su K. Ž. , I. P. ir M. G. bei kitais nenustatytais asmenimis 2009-10-23 įvykdant LR BK 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Taigi A. M. , teisėjų kolegijos įsitikinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu išteisintas visiškai pagrįstai, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

LR BK 64 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Atitinkamai iš Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžio aišku, kad teismas K. Ž. paskirtą bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu (nors 2009-08-21 nuosprendyje nurodyta, kad bendrinama su 2008-02-19 nuosprendžiu, tačiau iš byloje esančių duomenų aišku, kad K. Ž. 90 MGL (11700 LT) bauda paskirta 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu (T. 3, b. l. 62)) paskirta bausme bendrino visiško sudėjimo būdu bei prie Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėjo to paties teismo 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 MGL dydžio baudą ir paskyrė galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 90 MGL (11700 Lt) baudą. Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Ž. galutinę subendrintą bausmę ir taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą, neteisingai nurodė bendrinimo pagrindą, nes visiškas bausmių sudėjimas numatytas LR BK 64 str. 2 d., o ne LR BK 64 str. 3 d. kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-21 nuosprendyje. Atitinkamai LR BK 64 str. 2 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos (o ne paskirtos) bausmės dalis. Tuo tarpu, nors Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu K. Ž. paskirta 90 MGL (11700 Lt) bauda, tačiau įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-04-22 iki 2007-04-24, K. Ž. nustatyta 88 MGL (11440 Lt) bauda. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalis (K. Ž. baudos nėra sumokėjęs) yra 88 MGL (11440 Lt) bauda, todėl apeliaciniu skundu prokurorė visiškai pagrįstai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-08-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrindamas su Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalėjo pridėti ne visą K. Ž. 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę (90 MGL), o neatliktą jos dalį, t. y. 88 MGL (11440 Lt). Tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismas 2009-08-21 nuosprendžiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to K. Ž. neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

nusprendžia:

Nuteistųjų M. G. , K. Ž. ir I. P. apeliacinius skundus atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d. K. Ž. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 nuosprendžiu paskirtąja 90 MGL bauda, visiškai ją pridedant, ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė bei 90 MGL (11700 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d. K. Ž. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 MGL (11700 Lt) bauda, kurios neatlikta dalis yra 88 MGL (11440 Lt), ir paskirti galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 88 MGL (11440 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.