- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-144-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-194-34/2006 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir leidimo pastatų rekonstrukcijai gavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l. 2-3, t.1), patikslintu ieškiniu (b.l. 49, t.1) prašė nustatyti naudojimosi 0,1195 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Birštono mieste, tvarką, t.y. paskirti ieškovei ir atsakovei naudotis po 1/2 d. sklypo po 598,4 kv.m. dydžio dalimi, ieškovei žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide ”A”, atsakovei dalį plane pažymėtą raide “B” ir pripažinti R. S. atsisakymą duoti sutikimą pastatų ir statinių rekonstrukcijai pagal pateiktą priešprojektinį pasiūlymą neteisėtu, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra seserys. Joms motina padovanojo namų valdą Birštone, (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1/2 dalį 0,1195 ha žemės sklypo, R. S. gyvenamojo namo 59/100 idealiąją dalį ir ūkinį pastatą, R. Ž. 41/100 idealiąją dalį gyvenamojo namo ir garažą, abiems po 1/2 dalį kitų kiemo statinių. Bendrasavininkės nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, pastato ir garažo rekonstrukcijos ir statinių statybos.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatytmo teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas planas atitinka bendraturčių interesus, šalys dovanotu sklypu naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką, o ieškovės pateiktas planas atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei kadastro duomenis. Atsakovė teismui sklypo padalijimo plano nepateikė. Aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimybių nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal pateiktą planą, teismas nenustatė. Teismas atsakovės atsisakymą duoti sutikimą pastatų ir statinių rekonstrukcijai pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus pripažino neteisėtu. Teismas nurodė, jog ieškovės pateikta priešprojektinė dokumentacija yra padaryta specialistų. Teismo posėdyje apklausti specialistai paaiškino, jog rekonstrukcijos atitinka statybos normų reikalavimus, realiai įvykdomos, atitinka bendraturčių interesus. Liudytojas Ž. P. nurodė, kad padidintų reikalavimų, keliamų statybos objektams, esantiems regioniniuose parkuose, atliekant ieškovės nurodytas rekonstrukcijas, sąlygos bus išlaikytos, jokių pažeidimų nebus. Teismas, remdamasis Alytaus visuomenės sveikatos centro pažyma, padarė išvadą, jog užmūrijus 2 pirmo aukšto langus, atsakovės interesai ir teisės nebus pažeisti. Atlikus rekonstrukciją, būtų pagerintos tiek ieškovės ir atsakovės, tiek motinos J. R. gyvenimo sąlygos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Skunde nurodoma, jog jokia sklypo naudojimosi tvarka dovanojimo sutartyje nebuvo nustatyta, nustatyta tik pastato patalpų naudojimosi tvarka, kas matyti iš VĮ Registrų centras 2006-03-06 centrinio duomenų banko išrašo. Šio pažymėjimo 2.1 p. nurodoma, kad šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių fiksavimo data 1998-06-04, kurie išdetalizuoti: ariama žemė (daržas) užima 0,0336 ha sklypo, sodų plotas 0,0248 ha, užstatyta teritorija (žemė po statiniais ir kiemo aikštelė, tame tarpe - įvažiavimas į sklypą) 0,0611 ha. Būtent tokie sklypo kadastriniai matavimai dar pagal atsakovės ir ieškovės tėvo V. R. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir galioja iki šiol naujiesiems sklypo savininkams. Tik taip suformuotą žemės sklypą po 1/2 dalį padovanojo J. R.. Pagal 2004-12-17 dovanojimo sutartį ieškovei ir atsakovei atiteko po 1/2 dalį sklypo sodo, ariamos žemės (daržo) ir kiemo su jame esančiais inžineriniais statiniais ir aikštele, t.y. ir su įvažiavimu į sklypą, todėl ieškovė negali prievarta reikalauti iš atsakovės atiduoti dalį jai priklausančios žemės sklypo ir kiemo statinių arba mainytis atsakovei priklausančiomis sklypo ir statinių dalimis, statyti priestatus prie atsakovės sienų, užmūrijant langus. Derybos tarp šalių galimos tik nustatant kiekvienos iš išvardintų žemės rūšių ir kiemo statinių naudojimo tvarką. Nustačius ieškovės siūlomą sklypo naudojimo tvarką, atsakovė negalės patekti į savo ūkinį pastatą, bus priversta įsirengti naują įvažiavimą, kas pažeis atsakovės teises. Įrengti įvažiavimą ieškovės lėšomis ieškinyje nesiūloma ir sprendime nepriteisiama. Pagal ieškovės parengtą sklypo padalijimo planą atsakovei atitenka menkesnės vertės sklypo dalis - bendro naudojimo kiemo statinys - kuro statinės. Be to pagal ieškovės planą atsakovė negalės patekti prie dalies savo patalpų. Per sklypo daržą praeina bendro naudojimo vandentiekis, kieme prie garažo yra bendras šulinys, kurie liktų ieškovės žemėje, todėl, padalinus sklypą pagal ieškovės variantą, atsakovė patirtų nuostolių dėl naujos sklypo infrastruktūros formavimo. Tai pažeistų CK 4.82 str. l d., reglamentuojančią, kad namo bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise priklauso pagrindinės namo komunikacijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Ieškovės parengtas sklypo padalijimo variantas neatitinka LR saugomų teritorijų įstatymo. Šio įstatymo 31 str. 9 pastraipa numato, kad Valstybinuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant. Teismas be jokio pagrindo nusprendė, kad ieškovės pastatų ir statinių priešprojektiniai pasiūlymai, kuomet bus užmūryti du atsakovės kambarių langai, yra teisėti ir pagrįsti, o atsakovės teisės ir interesai nebus pažeisti. Ieškovė, rekonstruodama namą, ketina užstatyti dalį kiemo aikštelės, todėl būtų pažeista atsakovės teisė naudotis gyv. namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį (CK 4.83 str. l d.). Ieškovės planuojama statyba, užmūrijant du atsakovės langus, labai pablogintų atsakovei priklausančių patalpų būklę. Patalpos taptų mažiau apšviestos, pablogėtų atsakovės šeimos gyvenimo sąlygos. Užmūrijus langus, kambarių apšvietimas vos telpa į nustatytas normas. Teismo teiginys, kad patalpos taptų šiltesnės, neatitinka atsakovės poreikių, nes šilumos atsakovei pakanka ir esamose patalpose. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė įsirengtų patalpas virš verandos, nes pati turi planų įsirengti ten patalpas sau. Be to ieškovė ateityje galėtų pareikalauti iš atsakovės kompensuoti jos turėtas išlaidas rekonstruoto pastato sienų ir stogo statybai (CK 4.76 str.), nes atlikti savo lėšomis šių darbų ieškovė neįsipareigojo. Projektą galima pakoreguoti taip, kad įėjimas į atsakovės patalpas nepažeistų atsakovės interesų - neužmūrijant langų. Byloje apklausti liudytojai negalėjo nei sutikti su ieškiniu, nei jam prieštarauti, taip pat negalėjo už atsakovę nuspręsti ar jos gyvenimo sąlygos bus pagerintos po ieškinio patenkinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, 2006-11-09 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, jog 2004-12-17 dovanojimo sutarties 8 p. nurodyta, kad “šios sutarties sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas”. Šio plano originalas yra pas ieškovę. Atsakovė teismui pateikė originalo ir faktinės padėties sklype neatitinkančią žemės sklypo ribų plano kopiją. Atsakovė klaidingai aiškina dovanojimo sutartį. J. R. dovanojo ne po 1/2 sklypo sodo, ariamos žemės (daržo) ir kiemo su jame esančiais inžineriniais statiniais ir aikštele, bet lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendro žemės sklypo. Pagal atsakovės siūlomą variantą negalima suformuoti vientisų sklypo dalių abiems dovanos gavėjoms. Tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų po kelis žemės gabalėlius skirtingose sklypo dalyse, kurių neįmanoma apjungti į vientisas sklypo dalis. Norint jais naudotis, reikėtų vaikščioti ar važinėti per kitos šalies sklypo dalį. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo įrengtas įvažiavimas, kuriuo naudojamasi bendrai - ieškovė juo patenka į garažą, o atsakovė į ūkinį pastatą, ir kad įvažiavimas priklauso abiem dovanos gavėjoms po 1/2 bendram naudojimui. Visu pirma inventorinės bylos medžiagoje nėra jokios nuorodos apie minimą „įvažiavimą", nes toks įvažiavimas dar neįrengtas ir neinventorizuotas. Atsakovė minimu „įvažiavimu" prie savo ūkinio pastato patekti negali. 35 metus susiformavęs privažiavimas prie garažo be jokios dangos (pvz. asfalto, trinkelių, skaldos, žvyro), todėl jis nėra inžinerinis statinys. Kadangi kelias nėra inžinerinis statinys, tai jis nepriklauso abiem dovanos gavėjoms po 1/2 bendram naudojimui. Minimas „įvažiavimas" nėra servitutinis ir toks niekada nebuvo. Poilsio aikštelės zonoje prie garažo yra požeminis vandentiekio trasos šulinys ir metalinis dangtis aikštelėje, o ne bendras šulinys. Nustatant ribą tarp sklypų ieškovė nereikalauja iškelti esamas arba įrengti naujas vandentiekio, kanalizacijos, elektros ar kitokias komunikacijas, tai nebūtina ir visiškai nereikalinga. Ieškovė neginčija šių komunikacijų nuosavybės teisės, kaip neteisingai nurodo atsakovė. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė klaidina teismą, jog pablogės gyvenimo sąlygos dėl būsimos namo rekonstrukcijos. Atsakovės svetainės kambaryje langas į Tulpių gatvės pusę įrengtas savavališkai, nes inventorinėje byloje jis nenurodytas. Abiejų kambarių norimi užmūryti langai yra šiaurės rytų pusėje, o be jų kambariuose yra dar po vieną langą į pietų ir vakarų puses, pro kuriuos patenka pakankamai šviesos. Pro norimus užmūryti langus nesimato jokių gražių vaizdų į upę, nes tuos vaizdus užstoja pylimas, medžiai ir naujai statomi namai. Be to pagal dovanojimo sutartį ir žodinius susitarimus su atsakove, prieš sudarant dovanojimo sutartį, mansarda (ir neužstatyta erdvė virš pirmo aukšto statinių) priklauso ieškovei. Planuojant namo patalpų padalijimą prieš dovanojimo sutarties pasirašymą buvo sutarta, kad ieškovė statysis naują priestatą, nugriaunant esantį priestatą 2a1p. Atsakovei buvo paaiškinta, kad naujame priestate planuojama įrengti laiptines į rūsį ir į antrą aukštą bei gyvenamąsias patalpas motinai. Dėl to ieškovė atsakovės naudai atsisakė bendro naudojimo patalpų pirmame aukšte ir rūsyje. Dabar, nesinaudodama atsakovės patalpomis, ieškovė niekaip negali patekti nei į rūsį, nei į mansardą. Kol nepastatytas naujas priestatas, ieškovė yra priversta naudotis atsakovei priklausančiomis patalpomis, kad galėtų patekti į rūsį ir mansardą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos vertinimu teismas priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovė R. Ž. ir atsakovė R. S. yra seserys, kurios 2004 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu tapo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Birštone bendrasavininkėmis. Joms po ½ dalį buvo padovanota minėto žemės sklypo ir šiame sklype esančio namo patalpos atitinkamai – R. Ž. 41/100 dalis, o R. S. – 59/100 dalys, bei R. Ž. atiteko garažas, o R. S. – ūkio pastatas. Tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl ieškovė parengė planą (b.l. 24), pagal kurį teismas ir nustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Atsakovė su tuo nesutinka ir nurodo, kad tokia naudojimosi tvarka pažeis jos teises ir teisėtus interesus, kadangi ji netenka įvažiavimo. Kolegija su šia pozicija nesutinka, kadangi iš pateiktų žemės sklypo planų matyti, kad įvažiavimas į ginčo namų valdą nėra suformuotas, jis nėra įregistruotas registrų centre, todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovės teisės dėl to nebus pažeistos. Apeliantė nurodo, kad įvažiavimo egzistavimo faktą patvirtina prie jos atsiliepimo pateiktas planas. Tačiau kolegija su tuo nesutinka, kadangi iš apeliantės pateikto plano ( t.1, b.l. 55 ) matyti, kad šiame plane parodyta įvažiavimo vieta skiriasi nuo ieškovės pateiktame plane nurodomos įvažiavimo vietos (t.1, b.l. 24 ). Pažymėtina ta aplinkybė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą ginčo žemės sklypas padalijamas į dvi vientisas dalis, o tai yra naudinga abiems pusėms, nes tarp jų kyla ginčai ir todėl būtina kuo labiau izoliuoti naudojamas žemės sklypo dalis viena nuo kitos; kita vertus, kadangi tai yra kampinis žemės sklypas, tai abi šalys įgauna galimybę patogiai susitvarkyti savo įvažiavimus. Toks sklypo padalijimas atitinka šalių interesus ir pagal į pastatus turimą nuosavybės teisę, kadangi garažas nuosavybės teise priklauso ieškovei, o ta sklypo dalis, kurioje yra garažas ir atitenka būtent jai. Svarbi ta aplinkybė, kad atsakovė, nors ir pripažįsta, kad yra nesutarimai tarp šalių, bei kritikuoja ieškovės parengtą pasidalijimo žemės sklypu planą, tačiau savo projekto neteikė. Atsakovė dar nurodo ir kitą argumentą, kad ginčo žemės sklypas yra išdetalizuotas, t.y., kad sklype yra ir daržas, ir sodas, ir kiemas su jame esančiais inžineriniais statiniais ir aikštele, todėl pagal 2004-12-17 dovanojimo sutartį ieškovei ir atsakovei atiteko po 1/2 dalį sklypo sodo, ariamos žemės (daržo) ir kiemo su jame esančiais inžineriniais statiniais ir aikštele, t.y. ir su įvažiavimu į sklypą ir todėl ieškovė negali prievarta reikalauti iš atsakovės atiduoti dalį jai priklausančios žemės sklypo ir kiemo statinių arba mainytis atsakovei priklausančiomis sklypo dalimis. Tačiau apeliantė klaidingai aiškina dovanojimo sutartį. J. R. dovanojo ne po 1/2 sklypo sodo, ariamos žemės (daržo) ir kiemo su jame esančiais inžineriniais statiniais ir aikštele, bet lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendro žemės sklypo ir būtent į tai atsižvelgus, žemės sklypas ir yra padalintas. Todėl kolegija atmeta ir šiuos jos argumentus. Atsakovė nurodo, kad projektas pažeidžia ir LR Saugomų teritorijų įstatymo 31str., nes negalima sklypų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose dalyti dalimis. Apeliantė neteisingai aiškina šią materialinę teisės normą, nes šiuo atveju žemės sklypas ne dalijamas, bet tik nustatoma naudojimosi juo tvarka. Be to, ir liudytojas Ž. P., dirbantis Nemuno kilpų regioninio parko direkcijoje, parodė, kad pagal ieškinyje nurodytus prašymus viską galinama daryti. Kolegija taip pat nesutinka su motyvu, kad pirma turi būti konkretus patvirtintas namo rekonstrukcijos projektas, o tik po to nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi žemė yra nekilnojamas turtas, ant kurio stovi statiniai ir būtent statiniai projektuojami pagal žemės sklypą, o ne atvirkščiai.
Ieškovė R. Ž. taip pat prašė pripažinti R. S. atsisakymą duoti sutikimą pastatų ir statinių rekonstrukcijai pagal pateiktą priešprojektinį pasiūlymą neteisėtu. Teismas ieškinį tenkino ir šioje dalyje. Atsakovė nurodo, kad ir ši sprendimo dalis yra neteisėta, nepagrįsta, nes pateiktas priešprojektinis pasiūlymas pažeidžia jos teises, kadangi planuojama užmūryti du jos kambarių langus ir tai labai pablogintų atsakovei priklausančių patalpų būklę. Patalpos taptų mažiau apšviestos, pablogėtų atsakovės šeimos gyvenimo sąlygos. Užmūrijus langus, kambarių apšvietimas vos telpa į nustatytas normas. Teismo teiginys, kad patalpos taptų šiltesnės, neatitinka atsakovės poreikių, nes šilumos atsakovei pakanka ir esamose patalpose. Kolegija su šiuo motyvu nesutinka, kadangi iš Alytaus visuomenės sveikatos centro pažymos seka, kad langus užmūrijus, bus išlaikomos nustatytos apšvietimo normos ( t.1, b.l. 96 ), o atsakovės pateikta pažyma iš Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų filialo patvirtina tik tą aplinkybę, kad nerekomenduojama tuos langus užmūryti ( t.2, b.l. 15 ). Be to, šiuo atveju svarbios yra sekančios aplinkybės, o būtent, pirma, atsakovė neteikė jokių savo kitokių pasiūlymų, kaip ieškovė galėtų kitu būdu įsirengti sau atskirą laiptinę. Architektės N. B. ir A. R. parodė, kad pateiktas projektas atitinka statybos taisykles ir normas, bei bendrasavininkių interesus, nes pirmas ir antras aukštai bus izoliuoti. Antra, šalys ginčo namų valdą įgijo dovanojimo pagrindu. Ją joms padovanojo jų motina J. R. , kuri nurodė, kad nebeturi kur gyventi, nes dukra Regina pasakė, kad ji turės iš jos išeiti, todėl ji turės gyventi su ieškove ir būtent pirmame aukšte jai ir bus įrengtas kambarys. Trečia, vėlgi šalių patalpos bus visiškai izoliuotos, o tai svarbu, nes tarp šalių kyla konfliktai. Tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, kurie įtvirtinti CK 1.5str. . Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka, kad ieškovė įsirengtų patalpas virš verandos, nes pati turi planų įsirengti ten patalpas sau. Kolegija šį argumentą taip pat atmeta, nes atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso pirmasis namo aukštas, neturi teisių į patalpas antrame aukšte. Pažymėtina ta aplinkybė, kad šis jos motyvas atsirado tik apeliaciniame skunde. Kita vertus, verandos patalpa yra tik 9.26 kv.m., todėl visiškai nesuprantama jos pozicija pasistatyti virš šios patalpos dar kitą patalpą ir užsidengti virš jos atskirą stogą. Kita vertus, nei šis motyvas, nei motyvas, kad ieškovė ateityje galėtų pareikalauti iš atsakovės kompensuoti jos turėtas išlaidas rekonstruoto pastato sienų ir stogo statybai (CK 4.76 str.), nes atlikti savo lėšomis šių darbų ieškovė neįsipareigojo nebuvo nurodyti jos atsiliepime į apeliacinį skundą, šių motyvų pagrįstumo nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 142str. 2d. atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai, įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai. Pagal CPK 320str. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikslu nustatyti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Todėl kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų nesutikimo su ieškiniu motyvų, nes jų pagrįstumo nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir todėl kolegija negali peržiūrėti sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo naujų motyvų, t.y. tų motyvų, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, aspektu.
Apeliantė nurodo, kad projektą galima pakoreguoti taip, kad įėjimas į atsakovės patalpas nepažeistų atsakovės interesų - neužmūrijant langų, tačiau nepateikia konkretaus projektinio pasiūlymo kaip tai galia būtų padaryti, todėl teismas šį argumentą kaip neįrodytą atmeta.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje apklausti liudytojai negalėjo nei sutikti su ieškiniu, nei jam prieštarauti. Kolegija su šiuo motyvu sutinka, tačiau tai neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui dėl aukščiau nurodytų argumentų.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad liudytojai negalėjo už atsakovę nuspręsti ar jos gyvenimo sąlygos bus pagerintos po ieškinio patenkinimo. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka, nes liudytojai šioje byloje nieko nesprendė, o tik pareiškė savo nuomonę.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 400Lt. CPK 93str. pagrindu ( t.2, b.l. 20 ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. S. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) ieškovei R. Ž. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 400 Lt. ( keturis šimtus litų ) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.