Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8280-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25270182881.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantas skunde nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir prašo Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą panaikinti. A. T. tvirtinimu, Institucija jį nubaudė nepagrįstai, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini)išduotą vairuotojo pažymėjimą, o (duomenys neskelbtini), kaip ir Lietuvos Respublika, yra prisijungęs prie Vienos kelių eismo konvencijos, pagal kurią šalys pripažįsta viena kitos išduotus vairuotojo pažymėjimus.

Apeliantui nesutinkant su Institucijos sprendimu pripažinti jį padariusiu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. A. T. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės tai daryti Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Įstatymo 13 straipsnio, nustatančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis <...> suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

Apeliantas motorinę transporto priemonę Lietuvoje vairavo turėdamas (duomenys neskelbtini) valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kaip minėta, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir galioja vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo nustatytus reikalavimus.

Pagal 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo (toliau – Vienos konvencija) 41 straipsnio 1 dalies a punktą, kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Vienos konvencijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad susitariančios šalys pripažįsta, kad visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Vienos konvencijos 6 priedas „Nacionalinis vairuotojo pažymėjimas“ nustato, kad pažymėjimas spausdinamas ta kalba ar kalbomis, kurias nustato pažymėjimą išduodanti institucija arba jį išduoti įgaliota institucija; tačiau dokumento antraštė „permis de conduire“ (vairuotojo pažymėjimas) rašoma prancūzų kalba ir gali būti išversta ar neišversta į kitas kalbas, taip pat įrašoma valstybės, kurioje išduotas pažymėjimas, pavadinimas ir (arba) jos skiriamasis ženklas (2 dalis). Kiti vairuotojo pažymėjime turintys būti duomenys nurodyti 6 priedo 4 dalyje.

A. T. pateiktame vairuotojo pažymėjime (duomenys neskelbtini) yra nurodytas valstybės, kurioje išduotas dokumentas, pavadinimas ir skiriamasis ženklas, taip pat dokumento pavadinimas trimis kalbomis, nurodyta kita informacija apie asmenį, dokumento išdavimo ir galiojimo datą, kategorijos transporto priemonių, kurias vairuoti suteikiama teisė, asmens nuotrauka. Tačiau vairuotojo pažymėjime nėra dokumento antraštės „permis de conduire“, kuri turi būti užrašyta prancūzų kalba, kaip tai imperatyviai nustatyta Vienos konvencijos 6 priedo 2 dalyje. Taigi apelianto turimas ir policijos pareigūnui pateiktas (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitinka visų Vienos konvencijoje nustatytų reikalavimų, o tai suponuoja išvadą, kad toks dokumentas Lietuvos Respublikoje nepripažįstamas ir nėra galiojantis, taigi ir nesuteikia teisės Lietuvoje vairuoti transporto priemones. Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo A. T. neturi (tokio pažymėjimo nepateikė).

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Institucija, pripažinusi A. T. kaltu dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė ir apeliantą nubaudė pagrįstai. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su jo padaryto nusižengimo teisiniu vertinimu, 2025 m. gegužės 6 d. nutarime padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia, o aplinkybės, kurios suponuotų pagrindą išvadai, jog Institucija apelianto bylą išnagrinėjo pažeisdama ANK reikalavimus ir dėl to apeliantą nubaudė nepagrįstai, šioje byloje nenustatytos.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, A. T. už jo padarytą nusižengimą buvo paskirta 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 6 mėnesiams. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Už šio nusižengimo padarymą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, aptariamu atveju administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

A. T. savo kaltės nepripažino, nesigailėjo. Jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Lietuvoje apeliantas nebaustas. Taip pat ir neteistas. Informacijos apie apelianto socialinius, šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nėra. Kaip nurodė pats A. T., į Europos Sąjungą jis atvyko tik 2025 m. balandžio 7 d., dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kreipėsi 2025 m. balandžio 9 d. Nesant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, kitų teigiamai ar neigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių, apeliantui paskirta artima minimaliam baudos dydžiui bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė nelaikytinos akivaizdžiai neproporcingomis, yra individualizuotos tinkamai, todėl jas švelninti nėra pagrindo.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino A. T. kaltu dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Paskirdama A. T. administracinę nuobaudą, Institucija ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, nuobaudą individualizavo tinkamai. Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8280-2025 byloje ROIK: 25270182881 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.