Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – Institucija) įgalioto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR N-11143-2024 R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 7 d. 12.09 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota, transporto priemonė dėl akivaizdžių trūkumų ir išorinių požymių yra nenaudojama pagal tikslinę paskirtį (nuleista kairės pusės galinė padanga, surūdiję stabdžių diskai). Tuo R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalį, ir už tai jam paskirta 140 Eur dydžio bauda (b. l. 13-14). Minėtą nutarimą pareiškėjas R. M. apskundė apylinkės teismui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pareiškėjo skundas tenkintas, minėtas Institucijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį R. M. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas nutarimą motyvavo tuo, jog R. M. nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo, t. y., kad būdamas automobilio savininku laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota, kadangi savininku R. M. tapo nuo 2024 m. balandžio 15 d., o nusižengimas padarytas 2024 m. gegužės 7 d., t. y. nusižengimo padarymo metu teisiškai ir faktiškai R. M. turėjo teisę priimti sprendimus dėl automobilio naudojimo, laikymo ir pan., tik 22 kalendorines dienas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog automobilis „Opel“ turėjo galiojančią technikinę apžiūrą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11143-2024.

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi teismas nagrinėdamas pareiškėjo bylą nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Teigia, jog R. M. automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2024 m. balandžio 12 d. Šio automobilio AB „Regitra“ nustatytas statusas ne tik kaip išregistruotos, tačiau kaip ir transporto priemonės, kurios dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Pasitikrinti, ketinamos įsigyti ar jau įsigytos transporto priemonės statusą ir taikomus apribojimus galima viešai prieinamame AB „Regitra“ tinklapyje: https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/transporto-priemones/ketinu-isigyti-transporto-priemone-pirkimo-pardavimo-sutartis/pasitikrinkite-ar-transporto-priemone-neturi-apribojimu. Tad, apelianto įsitikinimu, R. M. teiginys, jog jam nebuvo žinoma, kad transporto priemonei „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamas dalyvavimas eisme daugiau kaip 3 mėnesius, vertintinas abejotinai ir kritiškai.

3.2. Skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. galėjo laikyti transporto priemonę bendrojo naudojimo teritorijoje, nes nežinojo aplinkybių apie tai, kad transporto priemonė („Opel“) yra išregistruota, dalyvavimas eisme draudžiamas daugiau kaip 3 mėnesius, o jos savininku buvo tik 22 kalendorines dienas. Įsigydamas tokią transporto priemonę R. M. turėjo ir galėjo žinoti, jog jos laikymas bendrojo naudojimo vietoje užtraukia administracinę atsakomybę. Tai, jog asmuo transporto priemonę pašalino tą pačią dieną po administracinio nusižengimo protokolo tik patvirtina, jog nebuvo jokių objektyvių kliūčių transporto priemonei pašalinti iš bendrojo naudojimo vietos. Būtent automobilio savininkui tenka pareiga pasirūpinti, kad neeksploatuojamas automobilis būtų perkeltas į ilgalaikiam jo saugojimui skirtą aikštelę ar priduotas supirktuvei, o ne paliekamas tokioje vietoje, kuria turi teisę naudotis ir kitų transporto priemonių savininkai. Priešingu atveju būtų pažeistos kitų bendrojo naudojimo vietos naudotojų teisės ir teisėti interesai.

3.3. Be kita ko, tiek Institucijai, tiek apylinkės teismui R. M. nurodė, jog automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo su variklio defektu, kuris savaime patvirtina, kad transporto priemonė negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį, o nenaudojimo požymiai kaip nuleistas galinis ratas, aprūdiję stabdžių diskai buvo užfiksuoti ir byloje esančiomis fotonuotraukomis. Tai, jog teismo posėdžio metu ir nustatytas neeksploatuojamo automobilio požymis, kad transporto priemonė yra nevažiuojanti sugedusiu varikliu ne paneigia o, kaip tik patvirtina nusižengimo tyrimo metu institucijos nustatytą faktą, jog transporto priemonė dėl išorinių požymių negali būti eksploatuojama ir yra nenaudojama. Tai jog šis automobilis nebuvo naudojamas iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, R. M. patvirtino, nurodydamas, kad automobilį iš bendrojo naudojimo vietos 2024 m. gegužės 7 d. išvežė tralo pagalba, nes automobilis neužsivedė. Apylinkės teismas nepagrįstai apsiribojo tik duomenimis dėl galiojančios automobilio techninės apžiūros (tačiau nesant civilinės atsakomybės draudimo bei esant draudimui dalyvauti eisme) ir tai, jog R. M. transporto priemonės valdytoju buvo tik 22 dienas, tačiau tai nešalina R. M. kaltės padarius aptariamą nusižengimą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgalioto asmens R. S. apeliacinis skundas tenkintinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus bei administracinio nusižengimo bylos duomenis, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-11143-2024 ir administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutraukta, neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutraukta nesant įstatyme numatytam pagrindui. Apygardos teismas nesutikti su Institucijos skunde išdėstyta pozicija bei jame nurodytais argumentais, neturi pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas naikintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

6. R. M. Institucijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-11143-2024 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 140 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2024 m. gegužės 7 d. 12.09 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota, transporto priemonė dėl akivaizdžių trūkumų ir išorinių požymių yra nenaudojama pagal tikslinę paskirtį (nuleista kairės pusės galinė padanga, surūdiję stabdžių diskai).

7. ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalies norma, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

8. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

9. Nustatyta, kad transporto priemonė „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti R. M., buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog minėtą transporto priemonę R. M. įsigijo 2024 m. balandžio 15 d. taip pat nėra, kadangi įsigijimo faktą patvirtina byloje esantys automobilio pirkimo-pardavimo dokumentai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilio techninė apžiūra galioja, tačiau jis nėra privalomai apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Minėtai transporto priemonei yra draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme, kadangi ji išregistruota ir apie tai naujasis transporto priemonės savininkas (šiuo atveju R. M.) privalėjo įsitikinti ar naujai nusipirktai transporto priemonei nėra taikomi kokie nors apribojimai, tačiau to nepadarė.

10. Institucijos nutarime teisingai konstatuota, kad R. M. laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, nuo automobilio nuosavybės teisių turėtojo pasikeitimo momento, transporto priemonės neeksploatavimo ir/ ar negalimumo eksploatuoti galimos pasekmės ir atsakomybė pereina naujam savininkui, t. y. nagrinėjamu atveju būtent administracinėn atsakomybėn traukiamam R. M.. Nors apylinkės teismas suteikė didelę reikšmę tam, jog oficialiai automobilio „Opel“ savininku R. M. buvo tik 22 dienas (automobilis įsigytas 2024 m. balandžio 15 d., o nusižengimas užfiksuotas 2024 m. gegužės 7 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo nutraukti administracinę teiseną pastarojo atžvilgiu. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog 22 dienų laikotarpis nėra trumpas ir toks dienų skaičius yra daugiau negu pakankamas naujajam savininkui išsiaiškinti ir sužinoti apie galimus ribojimus naujai įsigytai transporto priemonei taip pat pakankamas terminas sprendimo priėmimui, t. y. transporto priemonės perkėlimui į privačią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje transporto priemonė galėtų sėkmingai stovėti nepaisant jos techninės būklės. Šiai informacijai susižinoti pažeidėjas R. M. turėjo užtektinai duomenų, kurie nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje (transporto priemonės markė, modelis, VIN kodas, valstybinis Nr.). SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė <...>, tačiau kaip nustatyta administracinio nusižengimo bylos duomenimis, R. M. to nepadarė. Dėl to jis teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Be to, teisingai ir pagrįstai apeliaciniame skunde nurodyta, kad visą reikalingą informaciją, apie naujai nusipirktą transporto priemonę ir apie jai galimai taikomus tam tikrus ribojimus (nagrinėjamu atveju aktualus ribojimas – uždraudimas dalyvauti eisme) R. M. galėjo ir privalėjo pasitikrinti oficialiame VĮ „REGITRA“ tinklalapyje, o vien tai, kad pasikeitė teisėti transporto priemonės savininkai, nėra svarbu sprendžiant dėl administracinės atsakomybės kilimo. Esminė aplinkybė ta, kad automobilis išregistruotas ir jam dalyvavimas eisme yra draudžiamas daugiau kaip 3 mėnesius. Šias aplinkybes patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme.

11. Apylinkės teismas akcentuoja ir tai, jog neva R. M. nežinojo apie automobilio uždraudimą dalyvauti eisme, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, naujasis įgijėjas naudodamasis informacinėmis technologijomis galėjo ir turėjo pasitikrinti ketinamos įsigyti ar jau įsigytos transporto priemonės statusą ir taikomus apribojimus. Be kita ko, įsigydamas tokią transporto priemonę R. M. turėjo ir galėjo žinoti, jog jos laikymas bendrojo naudojimo vietoje užtraukia administracinę atsakomybę, kadangi iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog už analogišką nusižengimą R. M. jau buvo nubaustas 2023 m. birželio 8 d. nutarimu. Tokiu ydingu sprendimu apylinkės teismas šalina pareigą automobilio savininkui pačiam būti rūpestingu, tinkamai rūpintis transporto priemone bei nepalikti jos nenaudojamos bendrojo naudojimo vietoje, o pareiga atsiranda tik tuomet, kuomet prižiūrinti institucija imasi administracinio poveikio priemonių taikymo, nustačius tokius nusižengimus. Būtent automobilio savininkui tenka pareiga pasirūpinti, kad neeksploatuojamas automobilis būtų perkeltas į ilgalaikiam jo saugojimui skirtą aikštelę ar priduotas supirktuvei, o ne paliekamas tokioje vietoje, kuria turi teisę naudotis ir kitų transporto priemonių savininkai. Priešingu atveju būtų pažeistos kitų bendrojo naudojimo vietos naudotojų teisės ir teisėti interesai.

12. Teismas, tenkindamas Institucijos apeliacinį skundą, atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. M. jau įsigijo neeksploatuojamą transporto priemonę, ką patvirtina tiek pačio pažeidėjo parodymai, tiek byloje esančios foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis turi akivaizdžių trūkumų (nuleista galinė padanga, surūdiję stabdžių diskai, šiukšlių/smėlio sąnašos prie galinių automobilio ratų), kas leidžia įsitikinti tuo, kad šis automobilis nėra eksploatuojamas pagal paskirtį, o yra paliktas be priežiūros bendro naudojimo vietoje. Aplinkybę, ar automobiliui nėra uždrausta dalyvauti eisme ir jei uždrausta, tai nuo kada, kaip jau minėta šioje nutartyje, privalėjo išsiaiškinti automobilio naujasis savininkas.

13. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ir jo negalima eksploatuoti, o R. M., prieš įsigydamas arba iškart po įsigijimo privalėjo išsiaiškinti apie galimus automobiliui taikomus ribojimus, tačiau ignoruodamas įstatyme numatytą pareigą, jos neatliko. R. M. argumentai, jog neva jis nežinojo, ar tai, jog pasikliovė pardavėjo pasakymu, kad automobilis stovi tik 2 savaites, laikytini gynybinio pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kurią sureikšmino apylinkės teismas, t. y., kad transporto priemonė „Opel“ turi galiojančią techninę apžiūrą, nesudaro teisėto pagrindo išvadai, kad transporto priemonė yra tinkama eksploatacijai ir nešalina R. M. kaltės padarius aptariamą nusižengimą. Priešingai, bylos duomenimis užfiksuota, kad transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai nuo 2024 m. sausio 29 d. uždraustas dalyvavimas eisme ir yra išregistruota. Aplinkybę, kad ji nėra tinkama eksploatacijai patvirtina ir tai, kad nuo pažeidimo vietos į privačią saugomą aikštelę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nugabeno traliuko pagalba.

14. Apygardos teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga R. M. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. R. M. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. R. M. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebuvo pagrindo nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį R. M. atžvilgiu, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra naikintinas ir paliekamas galioti Institucijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-11143-2024.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės įgalioto asmens R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11143-2024.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.