- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- e2YT-519-970/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00734-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Vytas Kantar
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą priimti po motinos J. Z. mirties, mirusios 2020 m. gruodžio 17 d. Pareiškime nurodė, kad po motinos mirties jos vardu liko nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus motinai gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos ir taikytų apribojimų keliaujantiems iš/į užsienio valstybes negalėjo parvykti į Lietuvą, todėl 2021 m. vasario 9 d. Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. V. priimti jo vardu palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po mamos mirties. V. V. tą pačią dieną išsiųstą laišką su įgaliojimu gavo tik 2021 m. kovo 29 d., t. y. jau pasibaigus trijų mėnesių terminui kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Ėmėsi visų įmanomų veiksmų palikimui priimti per įstatymo nustatytą terminą, tačiau to nepadarė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą, gyvena motinos bute, juo rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė pareiškimą atsisakė priimti.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad mirus motinai nuolat gyveno ir dirbo Anglijoje, dėl tuo metu pasaulyje paskelbtos koronaviruso pandemijos bei taikomų apribojimų negalėjo grįžti į motinos laidotuves ir dar kurį laiką į Lietuvą. Žinodamas, kad per tris mėnesius po motinos mirties privalo priimti palikimą, skambino į Druskininkų savivaldybės I-ąjį notarų biurą ir aiškinosi, ką jam tokiu atveju reikia daryti. Notarė pasiūlė nuvykti į ambasadą surašyti įgaliojimą, įgaliojant kitą asmenį tvarkyti palikimo priėmimo dokumentus. Iš karto nuvyko į ambasadą ir 2021 m. vasario 9 d. surašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo draugą V. V. jo vardu priimti palikimą bei tą pačią dieną paštu šį įgaliojimą išsiuntė draugui. Draugas laišką su įgaliojimu gavo tik 2021 m. kovo 29 d., t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, todėl draugui nuvykus pas notarą jam buvo nurodyta, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kontaktavo su draugu telefonu, tačiau draugui buvo sunku surinkti reikiamus dokumentus, todėl nusprendė visus dokumentus dėl palikimo priėmimo susitvarkyti pats grįžęs į Lietuvą. 2021 m. lapkričio mėn. pasibaigus darbo kontraktui, iš karto grįžo į Lietuvą ir nuvyko pas advokatą tvarkytis reikiamų dokumentų. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui įsitikinus, jog yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą J. Z. palikimui priimti, pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštaraus ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais – gimimo liudijimu, medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis Nr. GR.3A-7069 ir Nr. GR.3A-7564 – nustatyta, kad pareiškėjo R. Z. motina J. Z., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama ištuokoje ir turėdama vienintelį sūnų – pareiškėją. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad J. Z. mirties dieną asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turintis teisę paveldėti po motinos mirties likusį turtą. Iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2021 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. S-153 matyti, kad po J. Z. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po J. Z. mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota.
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo R. Z. motina J. Z. Mirė (duomenys neskelbtini), taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2021 m. kovo 17 d. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes gyvendamas ir dirbdamas Anglijoje dėl pasaulyje paskelbtos koronaviruso pandemijos ir taikomų apribojimų po motinos mirties neturėjo galimybių grįžti į Lietuvą ir laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Siekdamas įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises Lietuvos ambasadoje 2021 m. kovo 29 d. sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo draugą V. V. priimti jo vardu po motinos mirties likusį palikimą, tą pačią dieną įgaliojimą paštu išsiuntė V. V., tačiau laišką V. V. gavo tik 2021 m. kovo 29 d. Notarei nurodžius kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kontaktavo su draugu, jog jis surinktų reikiamus dokumentus, tačiau draugui nepavyko jų surasti, todėl atsiradus galimybei grįžo į Lietuvą ir pats ėmėsi veiksmų, jog būtų sutvarkyti dokumentai palikimui priimti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo 2003 m. spalio 30 d. nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje. Po motinos mirties, pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje surašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. V. jo vardu bet kuriuo Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytu būdu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą Lietuvos Respublikos teritorijoje (duomenys neskelbtini) mirus motinai J. Z., kurį patvirtino Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės pirmoji sekretorė. Šį įgaliojimą tą pačią dieną pareiškėjas paštu išsiuntė V. V., kuris įgaliojimą gavo 2021 m. kovo 29 d., t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. V. V. nepavykus surinkti reikiamų dokumentų, pareiškėjas 2021 m. lapkričio mėn. pats grįžo į Lietuvą ir iš karto – 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į advokatą dėl dokumentų paruošimo teismui. Nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad pareiškėjas motinos mirties metu nuolat gyvendamas ir dirbdamas Jungtinėje Karalystėje dėl pasaulyje paskelbtos koronaviruso pandemijos ir taikomų apribojimų (CPK 182 straipsnio 1 punktas) neturėjo galimybių laiku grįžti į Lietuvą, tačiau jis ėmėsi būtinų veiksmų palikimui priimti: įstatymo nustatytu terminu surašė įgaliojimą ir jį išsiuntė į Lietuvą įgaliotam asmeniui, įgaliotam asmeniui gavus įgaliojimą po termino, kontaktavo su juo bei įgaliotam asmeniui nepavykus tinkamai surinkti dokumentų, esant galimybei pats grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į advokatą, siekdamas susitvarkyti dokumentus palikimui priimti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi būtinų veiksmų palikimui priimti, tačiau dėl nurodytų priežasčių ir susiklosčiusių aplinkybių per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimo į notarą laiku nesikreipė. Pagrindo spręsti, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nėra, o pareiškėjo nurodytos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės paveldėti pagal įstatymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo aktyvų elgesį, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straispnis, CPK 578 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą priimti po motinos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.