Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. (E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. E. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) sprendimą Nr. 23S186995 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui buvo priimtas įvertinus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadą Nr. 5-S-18414 (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei, nes 2023 m. gegužės 16 d. yra pripažintas įtariamuoju dėl neatsargumo pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį.

Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu ir atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės viešajai tvarkai realumas ir akivaizdumas. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18345-22 buvo pradėtas 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje ne pareiškėjo atžvilgiu. Tik 2023 m. gegužės 16 d. pareiškėjui ir kitam asmeniui buvo pareikšti įtarimai.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nėra nurodoma jokių duomenų, jog kokia nors, be policijos įstaigos, institucija būtų pateikusi duomenis apie potencialią pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Sprendime nebuvo atliekamas joks pareiškėjo perspektyvinis gyvensenos ir elgesio vertinimas, buvo remiamasi tik formaliu kriterijumi, kurio pagrindas iš esmės yra spėjimas, nes ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas.

Sprendime taip pat yra nurodoma, kad jis priimtas, nes bendrovė yra laikoma bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nuo nuobaudos įvykdymo nėra praėję vieneri metai. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateiktus išaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad nuo 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nebeliko reikalavimo pranešti apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą; taigi, byloje aktualaus pažeidimo padarymas (pranešimo nepateikimas) nebelaikytinas nelegaliu darbu, jis kvalifikuotinas kaip užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. LVAT pažymėjo, kad pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius formos nepateikimas nepriskiriamas nelegaliam darbui.

Pareiškėjas taip pat nesutinka dėl nurodomos nepriemokos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) ir nurodo, kad 2023 m. spalio 3 d. ikiteisminį tyrimą kontroliuojant prokurorė, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, priėmė nutarimą, kuriuo skyrė visišką nuosavybės lėšų apribojimą, t. y. buvo visiškai apribotas bet koks uždarosios akcinės bendrovės „Laivų konstrukcijos“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „Laivų konstrukcijos“) lėšų disponavimas, neleidžiant net sumokėti privalomus valstybinius mokesčius bei mokėjimus. Tokia perteklinė prokuroro skirta sankcija susijusi su negalėjimu laiku padengti susidariusį įsiskolinimą VMI turėjo būti skundžiamame sprendime vertinama individualiai ir nelaikytina vienu iš esminių pagrindų atsisakyti pareiškėjui pratęsti jo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad Bendrovė iš viso nėra bausta už nelegalų darbą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas daro išvadą, kad Sprendime nebuvo atsižvelgta į iš esmės pasikeitusį nelegalaus darbą kvalifikuojančių požymių pakitusį teisinį reglamentavimą, todėl minėti pagrindai negali būti laikomi pakankamais priimant skundžiamą sprendimą ir jis turi būti panaikintas.

Mano, kad skundžiamame sprendime išdėstyti duomenys buvo vertinami paviršutiniškai, neatsižvelgiant į konkretų atvejį ir net neprašant pareiškėjo pateikti kokius nors papildomus duomenis ar dokumentus. Vertinimas buvo atliktas labai paviršutiniškai, nesistengiant pareiškėjui paaiškinti ar jį tinkamai informuoti, kodėl suinteresuotas asmuo praleido įstatymo leidėjo nustatytus maksimaliai leistinus jo prašymo nagrinėjimo terminus, kas, tikėtina, ir nulėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodo, kad 2023 m. liepos 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis Bendrovėje ketina dirbti suvirintoju (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu).

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 4 d. iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) gavo Išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, kurioje nurodoma, kad 2023 m. gegužės 16 d. pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju dėl neatsargumo pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį. Teikdamas Išvadą Policijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.

Taip pat 2023 m. spalio 5 d. gautas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) atsakymas Nr. SD3-23208, kuriame nurodoma, kad 2023 m. balandžio 18 d. atlikus tyrimą Bendrovės atžvilgiu buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0959-0051. 2023 m. gegužės 23 d. priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 30226 UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2023 m. birželio 23 d. Bendrovė nutarimą apskundė, šiuo metu skundas dar nėra išnagrinėtas. Tačiau minėtame protokole ir nutarime yra informacija, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20618 UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui paskirta 870 eurų bauda už pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą, t. y. darbdavys jau baustas už nelegalų darbą per pastaruosius 2 metus.

Aplinkybė, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 5 dalį klasifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Todėl pareiškėjo argumentai, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės viešai tvarkai realumas ir akivaizdumas, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, todėl jo realumas ir akivaizdumas yra įrodytas. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18345-22 buvo pradėtas 2022 m. gegužę ne pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui pareikšti įtarimai buvo tik 2023 m. gegužės 16 d., nepaneigia išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju sunkaus nusikaltimo įvykdymu pagal BK, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį. Migracijos departamentas, nagrinėdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą, nesprendžia, ar užsienietis yra padaręs nusikaltimą (-us), kai užsienietis įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką – tai ar kompetentingos institucijos yra teisingai įvertinusios šių nusikaltimų sudėtį ir ar pagrįstai vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas. LVAT praktikoje pripažįstama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (LVAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020).

Siekiant įvertinti ir visapusiškai išnagrinėti visas su pareiškėjo prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi susijusias aplinkybes, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 22 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą pareiškėjui ir darbdaviui tarpininkavimo rašte Nr. 20230727-138526 nurodytu el. pašto adresu su prašymu iki 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikti informaciją, ar Bendrovės atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. nustatyti VDI pažeidimai pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo apskųsti ir jei buvo, ar nutarimai yra įsiteisėję, ar vyksta teisminiai procesai. Taip pat Bendrovė buvo informuota apie nustatytas nepriemokas SODRAI ir VMI. 2023 m. spalio 2 d. ir (2023 m. spalio 5 d. pakartotinai) gautas atsakymas Nr. 9K-60523, kuriame nurodoma, kad įmonė SODRAI nepriemokos neturi, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės atžvilgiu nustatytas VDI pažeidimas yra įsiteisėjęs, bauda sumokėta. 2023 m. balandžio 18 d. pažeidimas yra apskųstas, vyksta teisminiai procesai. Tai, kad nutarimas apskųstas, nereiškia, kad jis nėra priimtas (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nėra numatyta išimčių tais atvejais, kai nutarimas apskųstas).

Nesutinka, kad ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus visų duomenų, paviršutiniškai ir neprašant pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus. Iš ginčijamo sprendimo ir iš pareiškėjo skundo akivaizdu, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą tinkamai vertino visas aplinkybes, kreipėsi į pareiškėją bei į Bendrovę siekiant gauti paaiškinimus dėl nepriemokų bei VDI nutarimo. Todėl laiko, kad nebuvo pažeisti jokie procedūriniai reikalavimai ar taisyklės, tad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nepažeidė Įstatyme numatyto nagrinėjimo termino. Pareiškėjas buvo informuotas, jog siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko, todėl prašymas, pateiktas nagrinėjimui skubos tvarka, nagrinėjamas bendra tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad 2023 m. liepos 25 d. gavo Migracijos departamento paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Policijos departamentas vertinimą dėl užsieniečių grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kurio paskirtis – nustatyti grėsmės vertinimo kriterijus bei reglamentuoti procedūras, kurias, įgyvendinant Įstatymo nuostatas dėl užsieniečių grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo, turi atlikti įgalioti Policijos departamento tarnautojai.

Policijos departamentas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatė, kad 2022 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 176 straipsnio „Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį („Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe “) ir 2023 m. gegužės 16 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Įvertinęs gautą informaciją ir atsižvelgęs į Aprašo 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunktyje („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“) nustatytą grėsmės vertinimo kriterijų, Policijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 4 d. Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad minėta išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei Policijos departamentas vadovavosi Apraše nustatytu imperatyviu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją. Minėta informacija pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, dėl kurio aplaidumo ir neatsakingumo žuvo žmogus.

LVAT yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (LVAT 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. eA2920-858/2017). Atsižvelgiant į minėtą LVAT praktiką ir į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pagrįstai galima daryti išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde teismui nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d., ketindamas dirbti UAB „Laivų konstrukcijos“ suvirintoju, Migracijos skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Policijos departamentas 2023 m. liepos 25 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) gavo Migracijos departamento prašymą įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

2023 m. rugpjūčio 4 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento Išvadą, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 22 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą pareiškėjui ir darbdaviui tarpininkavimo rašte Nr. 20230727-138526 nurodytu el. pašto adresu su prašymu iki 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikti informaciją, ar Bendrovės atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. nustatyti VDI pažeidimai pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo apskųsti ir jei buvo, ar nutarimai yra įsiteisėję, ar vyksta teisminiai procesai. Taip pat Bendrovė buvo informuota apie nustatytas nepriemokas SODRAI ir VMI.

Pareiškėjas atsakovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad įmonė SODRAI nepriemokos neturi, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės atžvilgiu nustatytas VDI pažeidimas yra įsiteisėjęs, bauda sumokėta. 2023 m. balandžio 18 d. pažeidimas yra apskųstas, vyksta teisminiai procesai.

2023 m. spalio 5 d. atsakovas gavo Valstybinės darbo inspekcijos atsakymą Nr. SD3-23208, kuriame nurodoma, kad 2023 m. balandžio 18 d. atlikus tyrimą Bendrovės atžvilgiu buvo surašytas UĮ pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0959-0051. 2023 m. gegužės 23 d. priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 30226 UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bendrovė nutarimą apskundė.

Atsakovas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju sunkaus nusikaltimo įvykdymu pagal BK, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį. Nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gyvybei sukelia skaudžiausias pasekmes ir gali padaryti nepataisomą žalą. Žmogaus teisę į sveikatą ir gyvybę saugo įstatymas, sveikata ir gyvybė pačios savaime yra nekvestionuojamos, išskirtinės apsaugos reikalaujančios vertybės, todėl nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ar gyvybę, pagal savo prigimtį ir padarinius yra vieni sunkiausių ir pavojingiausių nusikaltimų, o asmenys, padarę tokias nusikalstamas veikas, laikomi keliančiais realų pavojų visuomenei. Pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, todėl Migracijos departamentas pritarė Policijos departamento pateiktai Išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Taip pat Sprendime buvo konstatuota, kad Bendrovė yra laikoma bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nuo nuobaudos įvykdymo (2023 m. gegužės 3 d.) nėra praėjęs vienerių metų laikotarpis; Bendrovė taip pat turi nepriemokų VMI.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Atsakovo priimtas Sprendimas grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taip pat ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčiu bei b papunkčiu.

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamento paklausimu, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei pateikė Policijos departamentas. Išvadoje nurodoma, kad 2022 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio „Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį („Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe“) ir 2023 m. gegužės 16 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe sukėlęs žmogaus mirtį. 2023 m. gegužės 16 d. pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Pabrėžiama, kad pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.).

LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). LVAT yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA2920-858/2017). LVAT praktikoje pripažįstama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (LVAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020).

Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, 12 punkte reglamentuota, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 12.4 papunktis „jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą“.

Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad 2022 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 176 straipsnio „Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį („Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe“) ir 2023 m. gegužės 16 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad pareiškėjas dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs žmogaus mirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

Nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo nepilnametis sūnus M. E., turintis skaitmeninį leidimą, galiojantį iki 2024 m. kovo 4 d. Nustatyta, kad kartu su užsieniečiu ir jo sūnumi gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu yra deklaravusi ir pareiškėjo sūnaus motina, Ukrainos pilietė, S. N., turinti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra nevedęs, santuokos liudijimas pateiktas nebuvo.

Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, jog ketina dirbti suvirintoju Bendrovėje. Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų galimam pavojaus Lietuvos visuomenės narių sveikatai bei gyvybei sukėlimui. Pareiškėjo argumentai, kad iš pradžių pradėtame ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažintas įtariamuoju, laikomi teisiškai nereikšmingais, nekeičiančiais atlikto vertinimo.

Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo pakeistas dar ir dėl to, kad darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) arba vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą; darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi mokestinę nepriemoką VMI.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai; b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad atsakovas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl nelegalaus darbo inkriminavimo bei neatsižvelgė, kad nepriemoka VMI negali būti sumokėta, nes prokurorės sprendimu Bendrovei skirtas visiškas nuosavybės lėšų apribojimas. Taigi, pareiškėjas neneigia, kad Bendrovė turi nepriemoką VMI, tai patvirtina ir į bylą atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kuriais teigiama, kad atsakovas neteisingai vertino teisės aktų nuostatas pažymėtina, kad iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme (buvęs Regionų apygardos administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Laivų konstrukcijos“ skundą atsakovei VDI dėl 2023 m. gegužės 23 d. nutarimo panaikinimo. Teismas nustatė, kad 2023 m. gegužės 23 VDI nutarimu Nr. NUĮPBJ30226 dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už teisės pažeidimą skirta 3 480 Eur bauda. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 1 punktu bendrovė įpareigojama nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiais asmenimis. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendrovė yra įpareigojama sumokėti dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Taip pat vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skirti juridiniam asmeniui 200 Eur baudą. Apibendrinus abu pažeidimus skirti juridiniam asmeniui 3 480 Eur baudą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja apie darbuotojų H. A., Y. I., taip pat kitų darbuotojų Y. H., O. S., A. S., N. V., priėmimą į darbą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios taip pažeisdama UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad pažeidimas buvo padarytas, kad pareiškėja jo nedelsiant nepašalino, priešingai nesiėmė jokių veiksmų, kad pažeidimas būtų sustabdytas ir leido tai tęstis pakankamai ilgą laikotarpį, byloje nėra ginčo, kad UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kurio privalėjo laikytis pareiškėja nesilaikė, pažeidimas buvo padarytas, kadangi ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjos įvardyti argumentai nekeičia pažeidimo padarymo fakto, t. y. nelegalaus darbo nustatymo. Teismas UAB „Laivų konstrukcijos“ skundą atmetė. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas LVAT, tačiau šios aplinkybės nekeičia atsakovo atlikto vertinimo, nes Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nėra numatyta išimčių tais atvejais, kai nutarimas apskųstas. Taigi, Bendrovė yra laikoma bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nuo nuobaudos įvykdymo (2023 m. gegužės 3 d.) nėra nepraėjęs vienerių metų laikotarpis.

Pareiškėjo argumentai, kodėl Bendrovė turi nepriemokas VMI taip pat nėra reikšmingi atsakovui vertinant atitiktį dėl leidimo pakeitimo, nes Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos yra imperatyvios.

Teismo vertinimu, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. E. (E.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. E. (E.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.