Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-532-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
AN2-532-579/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01371-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Evaldas Gražys (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-532-579/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01371-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarimo A. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. R. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. 2020 m. birželio 3 d., apie 10.58 val., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiųjų darbo inspektorių R. B. ir A. S. atlikto planinio nelegalaus darbo patikrinimo metalo apdirbimo ceche MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu – (duomenys neskelbtini), metu buvo rastas dedantis ant paletės metalo detales, t. y. nelegaliai dirbantis metalo apdirbimo ceche lazerio operatoriaus pareigose J. O.. Tokiais veiksmais MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui J. O. dirbti, nepasirašęs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Vien faktas, kad konkretus asmuo atliko tam tikrus darbus, savaime nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, kiekvienu atveju būtina nustatyti ir tai, ar tarp konkrečių subjektų iš tikrųjų buvo susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo, atlyginimo už šių funkcijų atlikimą, darbo tvarkos, kitų darbo sąlygų ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-57/2020).

2.2. Apeliantas skunde pažymi, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) inspektorių pateiktame vaizdo įraše ir foto nuotraukose neužfiksuota, kad J. O. dirba prie metalo pjovimo lazerio ar ima nuo jo detales. Vaizdo įraše ir foto nuotraukose matyti, kad J. O. yra ne prie patalpose esančio lazerio, bet daugiau nei už 5 metrų, t. y. toje patalpų dalyje, kur ant padėklo sudėtos jau išpjautos detalės. Inspektorius A. S., apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad J. O. niekur nevaikščiojo, o buvo prie padėklo ir dėliojo detales. Vaizdo įraše matyti, kad nuo lazerio iki padėklo, prie kurio buvo J. O., yra mažiausiai 5 metrų atstumas, todėl, jei J. O. būtų nurinkinėjęs detales nuo lazerio, tai jis būtų vaikščiojęs, o tai būtų užfiksuota vaizdo įraše bei inspektorių parodymuose. Inspektoriai sprendė, kad J. O. nurinkinėjo detales tik remiantis pastarojo pirminiais paaiškinimais. J. O. paaiškinime nenurodyta, kur buvo sudėtos tos detalės, todėl inspektorė R. B., surašydama administracinio nusižengimo protokolą, pati nusprendė, kad detalės buvo prie lazerio, nors jokie įrodymai tokios išvados nepatvirtina. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas J. O. paaiškino, kad buvo pasilenkęs prie padėklo, kuriame buvo sukrautos jau išpjautos detalės, jas kėlė ir apžiūrinėjo, nes norėjo įsitikinti, ar jos yra kokybiškai išpjautos lazeriu, o ne jas nurinkinėjo nuo lazerio. Liudytoja V. T., apklausiama teismo posėdžio metu, nurodė, kad J. O. leido eiti į gamybines patalpas ir apžiūrėti kaip veikia lazeris, kaip atrodo lazerio išpjautos detalės. Nors V. T. buvo patikrinimo metu, tačiau inspektoriai jos neapklausė, nepaprašė, kad ji pateiktų paaiškinimą apie inspektorių užfiksuotas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas V. T. parodymus nepagrįstai vertino kaip nepatikimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aukščiau nurodytus teiginius, kad inspektoriams atliekant patikrinimą patalpose J. O. tik kėlė ir apžiūrinėjo jau išpjautas ir ant padėklo sudėtas detales, o ne jas nurinkinėjo ir nešiojo nuo lazerio.

2.3. Skundo autoriaus teigimu, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad J. O. dirbo susitaręs su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atliko jo nurodytus darbus. J. O. buvo gamybinėse patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės V. T. nurodymu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. O. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu J. O. žadėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškoti klientų, kurie norėtų pirkti lazerio pjovimo ar kitas metalo apdirbimo paslaugas. J. O. turi individualios veiklos pažymą, yra radęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ keletą klientų ir už tai gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygį. Liudytoja V. T. 2020 m. birželio 3 d. buvo susitikusi su J. O. administracinėse patalpose aptarti aukščiau minėtos bendradarbiavimo sutarties sąlygų. Būtent ji nurodė J. O. eiti į gamybines patalpas apžiūrėti kaip veikia lazeris, kaip atrodo lazeriu išpjautos detalės bei pasikalbėti su MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiu lazerio operatoriumi S. R.. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtas darbo vietas ir sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šios nuomojamos patalpos nėra kažkaip specialiai atskirtos nuo likusių MB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų patalpų ar kaip nors pažymėtos. Todėl tiek MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuoti asmenys gali laisvai patekti ir vaikščioti po visas patalpas. Be to, ant padėklo, prie kurio stovėjo J. O., buvo sukrautos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne MB „(duomenys neskelbtini)“ klientų detalės, nes patikrinimo dieną MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalių pjovimo lazeriu užsakymą. Taigi, jei J. O. ir atliko kokius nors veiksmus, leidžiančius manyti, kad buvo atliekamos darbinės funkcijos, tai tie veiksmai buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės V. T. nurodymu ir šios įmonės naudai. Todėl tik V. T. galėjo būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį.

2.4. Skunde apeliantas nurodo, kad patikrinimo metu prie lazerio dirbo lazerio operatorius S. R., kuris atliko visas lazerio operatoriaus funkcijas. Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbuotoją – lazerio operatorių, todėl nebuvo jokio tikslo, kad patikrinimo dieną lazerio operatoriaus funkcijas atliktų dar vienas asmuo. Be to, J. O. patikrinimo metu visu etatu dirbo nuolatinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei turėjo pasirašęs bendradarbiavimo sutartį dėl paslaugų teikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. O. patvirtino, kad nėra dirbęs su tokiu lazeriu, kokį turi MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl patikrinimo metu negalėjo vykdyti lazerio operatoriaus funkcijų. Taip pat nenustatyta, kad J. O. būtų vykdęs kokius nors suvirinimo darbus MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nors pirminiuose MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parodymuose nurodytos būtent šaltkalvio suvirintojo pareigos.

2.5. Apeliantas skunde pažymi, jog lazeris yra gana pavojingas įrenginys ir dirbant su juo būtinos apsaugos priemonės: specialūs rūbai, šalmas, ausinės, nes lazerio skleidžiamas garsas yra gana intensyvus, apsauginiai akiniai bei specialios šilumai atsparios pirštinės. J. O. jokių minėtų apsaugos priemonių patikrinimo metu neturėjo. Byloje nėra įrodymų, kad J. O. būtų gavęs kokias nors darbo ar asmenines apsaugos priemones iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad apklausiant inspektoriams J. O. nusimovė pirštines, neįrodo nelegalaus darbo fakto. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas ir J. O. būtų taręsi dėl kokio nors atlyginimo už darbus ar tokį atlyginimą būtų gavęs iš apelianto. Taigi, šiuo atveju nėra įrodyti nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai.

2.6. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad inspektoriai, vykdę patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)“, nesivadovavo ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tyrimo metu nesiekė visapusiškai ir objektyviai ištirti visų aplinkybių, kad būtų priimtas teisingas sprendimas. Inspektoriai patikrinimo metu neapklausė visų patalpose buvusių asmenų ir paaiškinimus pateikti paprašė tik J. O. ir A. R., nors tuo metu patalpose buvo ir kiti darbuotojai, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Apeliantas į patalpas atvyko tik inspektoriams atliekant patikrinimą, todėl jis negalėjo žinoti, kada J. O. atvyko ir ką veikė patalpose. Jei būtų apklausti visi patalpose buvę asmenys, jie būtų nurodę, kada tiksliai į patalpas atėjo J. O. ir kokius veiksmus jis atliko. Tokiu būdu buvo pažeistos apelianto teisės į teisingo ir objektyvaus sprendimo priėmimą. Inspektorė R. B. administracinio nusižengimo protokolą surašė remdamasi tik pirminiais A. R. ir J. O. parodymais, kurie vienas kitam prieštarauja. Abu asmenys, teikdami inspektoriams pirminius paaiškinimus, buvo labai susijaudinę, nes patyrė stresą, jautė didelį inspektorių spaudimą pateikti paaiškinimus, inspektoriai šiems asmenims taip pat nepaaiškino, kad jie turi teisę atsisakyti duoti kokius nors paaiškinimus.

2.7. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą A. R. atžvilgiu nebuvo laikomasi ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies nuostatų bei savalaikiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, apelianto vertinimu, yra pagrindas jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

5. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išdėstytomis išvadomis dėl apelianto kaltumo padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateikta A. R. palankia pozicija apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, pasireiškianti įmonės vadovo neveikimu, yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

8. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. R. buvo surašytas dėl to, kad su darbuotoju J. O. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, taip pat apie šio darbuotojo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.

9. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškina, kad su J. O. jokio susitarimo dėl darbo funkcijų atlikimo nebuvo, pastarasis į bendrovės gamybines patalpas atėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomojasi dalį patalpų iš MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovės V. T. nurodymu. J. O. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės V. T., 2020 m. birželio 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (b. l. 14-16), kurios pagrindu J. O. turėjo savo iniciatyva ir savo lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškoti klientų, kurie norėtų pirkti lazerio pjovimo ar kitas metalo apdirbimo paslaugas. A. R. teigimu, Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu (2020 m. birželio 3 d.) J. O. tiesiog apžiūrinėjo jau išpjautas ir ant padėklo sudėtas detales, nes norėjo įsitikinti, ar jos yra kokybiškai išpjautos lazeriu, t. y. tikrino prekės, kuriai 2020 m. birželio 1 d. sutartimi įsipareigojo ieškoti pirkėjų, kokybę, o ne atliko konkrečią darbo funkciją. Ši apelianto versija nelaikytina teisinga, kadangi ji atsirado tik susipažinus su surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, t. y. nauji duomenys buvo pateikti priderinus juos prie jau surinktų įrodymų visumos, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai vadovavosi pirmine Institucijos užfiksuota informacija bei pateiktais asmenų paaiškinimais, o ne tais, kurie, susiderinus tarpusavyje, buvo duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. T. kartu yra ir MB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė, o patikrinimo metu identifikuotas nelegaliai dirbęs asmuo J. O. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji augina mažametį vaiką. J. O. ne kartą pažymėjo, jog gerai pažįsta A. R., jie anksčiau kartu dirbo ir iki šiol palaiko draugiškus santykius. Taigi, visi minėti trys asmenys yra susiję šeiminiais, darbiniais ar draugystės ryšiais, todėl jų pirmosios instancijos teisme pateiktoji versija apie detalių kokybės tikrinimą vertinama kritiškai, kaip siekis padėti A. R. išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad paprastai pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas dažniausiai atliekamas netikėtai, t. y. įmonės vadovui bei gamybinėse patalpose rastiems darbuotojams nespėjus sukurti bei suderinti savo veiksmus pateisinančių istorijų. Nors apeliantas teigia, kad patikrinimo metu inspektoriai darė didelį spaudimą dėl rašytinių paaiškinimų davimo, todėl tiek jis, tiek J. O. jautė didelį stresą ir galėjo nevisiškai tiksliai bei išsamiai išdėstyti susidariusią situaciją, tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, jog abu pirminius paaiškinimus davę asmenys yra pilnamečiai, neturintys jokių psichinių ar kitų rimtų sveikatos sutrikimų, kurie galėtų apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, jei įmonėje nėra daromas joks teisės pažeidimas, kurį siekiama nuslėpti, tuomet paaiškinimo surašymas neturėtų jokio streso ar nerimo.

11. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog į MB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines patalpas atvykę darbo inspektoriai R. B. ir A. S. prisistatė, kas jie yra ir ką čia veikia. Darbuotojų buvo klausiama, ar tai MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos ir prašoma prisistatyti, tačiau iš esmės visi dirbę asmenys sutriko, o vienas nenustatytos tapatybės darbuotojas netgi pabėgo. Vaizdo įraše, taip pat ir foto nuotraukose (b. l. 9) užfiksuota, kaip J. O. nešioja ir deda metalo gaminius ant paletės. Darbo inspektorei R. B. jis paaiškino, kad pirmą dieną atėjo į MB „(duomenys neskelbtini)“ išbandyti naujo darbo. Dirbti pradėjo 9 val., nurinko vieną stalą detalių ir planuoja tęsti darbą iki 11.30 val. Įmonės savininką pažįsta, su juo dar nespėjo pasirašyti darbo sutarties, tačiau buvo tartasi dėl lazerio operatoriaus pareigų (b. l. 7). Taigi, darbuotojas aiškiai įvardijo įmonę, kurioje patikrinimo metu dirbo, taip pat nurodė dėl kokių konkrečių pareigų buvo tartasi bei kokius darbus jis iki pokalbio su darbo inspektore buvo atlikęs, įvardytas net konkretus darbo laikas, t. y. nuo kada iki kada sutarta dirbti. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. O. pakluso darbdavio A. R. nustatytai darbo tvarkai. Aplinkybė, jog nebuvo sulygtas būsimas atlyginimas, nekeičia nelegalaus darbo fakto, kadangi faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų darbo užmokestį ir specialus žodinis ar raštiškas susitarimas tam nereikalingas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

12. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminiame paaiškinime J. O. realaus darbo fakto MB „(duomenys neskelbtini)“ neneigė ir šios mažosios bendrijos direktorius A. R., kuris nurodė, kad J. O. buvo atėjęs bandomajam darbui, t. y. ar jam tiks operatoriaus, šaltkalvio-suvirintojo darbas. Apie tai, kad bendrovė dalį patalpų nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tai, jog J. O. atėjo tik įvertinti gaminamų detalių kokybės, dėl ko tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neminėjo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad patikrinimo metu, nustačius dirbusių asmenų tapatybę (išskyrus vieno pasišalinusio darbuotojo), su darbo inspektoriais atėjo pasikalbėti ne tik A. R., bet ir V. T., tačiau pastaroji taip pat nieko neužsiminė apie tai, kad J. O. į MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko jos nurodymu, po to, kai 2020 m. birželio 1 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškoti klientų ir tokiu būdu bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. O. kartu su A. R. ir V. T. sugalvojo jau po teritorinės darbo inspekcijos patikrinimo. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad minėtoji 2020 m. birželio 1 d. bendradarbiavimo sutartis Institucijai buvo pateikta tik 2020 m. liepos 27 d., pirmoji sąskaita faktūra už kliento suradimą buvo išrašyta 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 17), o mokėjimas atliktas 2020 m. liepos 23 d. (b. l. 18). Individualios veiklos vykdymą VSDFV informacinės sistemos duomenimis J. O. pradėjo tik 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 27). Taigi, visi tyrimui reikšmingi dokumentai, patvirtinantys, kad J. O. patikrinimo metu neva MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, buvo pateikti ne iš karto, o tik 2020 m. birželio 11 d. apeliantui sudarius teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatų profesine bendrija „JurisConcultus“ (b. l. 34-35). Analogiškai, t. y. kaip priderinta prie sukurtos gynybinės versijos, vertinama ir pateiktoji 2020 m. gegužės 4 d. Įrengtų darbo vietų nuomos sutartis Nr. 2020/05/04_1 (b. l. 19-23), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. gegužės 4 d. perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai valdyti ir naudoti tinkamai įrengtas ir pritaikytas ūkinei komercinei veiklai vykdyti penkias darbo vietas ir 50 kv. m. sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Už patalpų nuomą sutarta mokėti 1000 Eur per mėnesį plius PVM mokestį, tačiau sąskaita faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta tik 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 25), kas rodo, jog už išnuomotas patalpas užmokesčio pradėta reikalauti taip pat tik po darbo inspektorių atlikto patikrinimo.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, Institucijai nebuvo jokio pagrindo reikalauti surašyti paaiškinimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės V. T., nes patikrinimo metu duomenų, jog ši įmonė bei jos direktorė yra susijusi su 2020 m. birželio 3 d. užfiksuotu J. O. darbinių funkcijų vykdymu MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose gamybinėse patalpose, nebuvo. Apklausinėti kitus įmonės darbuotojus, įvertinus jau surinktus duomenis, nebuvo tikslinga. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Institucija atlikto neišsamų bei nevisapusišką tyrimą ar kitaip pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalies (Administracinių nusižengimų teisenos principai), 567 straipsnio 1 dalies (Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas), 569 straipsnio 4 dalies (Įrodymai) nuostatas.

14. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad J. O. galimai nemokėjo dirbti su MB „(duomenys neskelbtini)“ turimu bei naudojamu lazeriu, nebuvo aprūpintas visomis reikiamomis darbo priemonėmis (apsauginiais akiniais, šalmu, ausinėmis ir pan.) bei kad įmonėje jau dirbo lazerio operatorius S. R., todėl papildomo darbuotojo nereikėjo, nėra teisiškai reikšmingos ir nepaneigia nelegalaus darbo fakto. J. O. aiškiai atliko darbo funkciją, t. y. nurinkinėjo detales ir dėliojo jas ant paletės, ką teismo posėdžio metu kaip vieną iš lazerio operatoriaus darbinių funkcijų įvardijo ir A. R.. Atėjus į gamybines patalpas darbo inspektoriams, J. O. nedelsiant nutraukė darbą, nusiėmė dėvėtas pirštines, susikišo rankas į kelnių kišenes, tačiau nespėjęs sukurti pasiteisinimo, ką jis tuomet veikia, jei nedirba jam pavesto darbo, paaiškino, jog dirba pirmą dieną, t. y. bando, ar sugebės atlikti lazerio operatoriaus darbą. Šį paaiškinimą aukštesnės instancijos teismas pripažįsta teisingu, jį patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – darbo inspektorių surašytas patikrinimo aktas, administracinio nusižengimo protokolas, padarytos foto nuotraukos bei vaizdo įrašas, kita rašytinė bylos medžiaga.

15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis A. R. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. Paskirtoji 1500 Eur bauda yra nustatyta tinkamai, atsižvelgiant į inkriminuoto straipsnio sankcijos ribas bei administracinės nuobaudos skyrimo taisykles (ANK 6 skyrius). A. R., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjasEvaldas Gražys