- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- A-492-380-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00999-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- E. D. K.
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą (b. l. 10–11, 19–20) ir prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 143; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Alytaus filialą panaikinti neteisingus duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre apie tai, kad E. D. K. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tualeto, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, savininkas.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 78,89 m² bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti, nes 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo padovanotas 60 m² bendro naudingo ploto namas bei medinis tvartas ir medinė daržinė. Nei namas, nei tvartas su daržine neapibūdinti jokiais individualiais požymiais, neaiški jų vieta, todėl mano, kad dovanojimo sutartimi trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo padovanotas 78,89 m² bendro ploto gyvenamasis namas bei pagalbinio ūkio pastatai. Aiškino, kad atsakovas, įregistruodamas nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui į ginčo statinius, neįsitikino, ar statiniai yra tie patys, kurie buvo padovanoti 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi. Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsakovui ne visus reikalingus dokumentus daiktinių teisių įregistravimui, o seniūno pateikta pažyma neįrodo daikto individualių požymių.
Atsiliepimas
Atsakovų VĮ Registrų centro Alytaus filialo ir VĮ Registrų centro atstovė su skundu nesutiko, teigė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Paaiškino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisės į ginčo statinius įregistruotos nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą, reikalavimų. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į ginčo statinius įregistruotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Sąrašo dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. (toliau – ir Sąrašas), nuostatomis. Akcentavo, jog įregistruojant ginčo statinius nebuvo nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų pagrindų, nebuvo ir kitų kliūčių, trukdančių įregistruoti statinius ir nuosavybės teises į juos. Paaiškino, kad asmuo, prašydamas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kito asmens nuosavybės teises, privalo teritoriniam registratoriui pateikti dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės pasibaigimą arba dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės turėtojo pasikeitimą, ar dokumentus, įrodančius, kad asmens nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais ar panaikinti. Akcentavo, kad tokių dokumentų nei pareiškėja, nei jos atstovas teismui nepateikė.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo E. D. K. prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ginčo pastatai – gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, šulinys ir tualetas – buvo. Vėliau pareiškėjos tėvas ir pareiškėja ūkinius pastatus nugriovė. Šiuo metu S. K. padovanoti pastatai – namas ir šulinys yra tie patys statiniai, kurie yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu (b. l. 146–149) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad E. D. K. 2008 m. gegužės 6 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą įregistruoti nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Varėnos rajone, Matuizų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)kaime bei 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartį Nr. 1674. Pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą jis taip pat pateikė papildomus dokumentus, būtinus nuosavybės teisei į ginčo pastatus įregistruoti – 2008 m. gegužės 27 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Matuizų seniūnijos seniūno pažymą Nr. SR-1.4-139, 1987 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1674 dovanojimo sutartį, patvirtintą Matuizų vykdomajame komitete, 1986–1989 metų išrašus iš ūkinių knygų. Teismas konstatavo, kad pateikti dokumentai atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje bei Sąrašo 2.1 ir 3.2 punktuose nurodytus dokumentus. Pažymėjo, jog pagal Sąrašo 2.2 punktą papildomi dokumentai, patvirtinantys statinių statybos teisėtumo faktą, nebuvo būtini, kadangi, pagal Sąrašo nuostatas tokie dokumentai buvo reikalingi tik tuo atveju, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsakovui jo nuosavybės teisę į ginčo pastatus patvirtinančius dokumentus, pateikti dokumentai buvo pakankami nekilnojamiems daiktams, į kurios įregistruotos nuosavybės teisės, identifikuoti, todėl VĮ Registrų centro Alytaus filialas, nenustatęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų pagrindų ir vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26, 27 straipsniais bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai), 37 punktu, teisėtai ir pagrįstai įregistravo ginčo statinius bei trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į juos. Teismas nurodė, kad byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai paneigia pareiškėjos skundo motyvą, jog 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo padovanotas nežinia kur esantis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Teismas nustatė, kad tiek pareiškėjos atstovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog jokių kitų pastatų (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, priklausiusių S. K., nėra. Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad S. K. ginčo statinius valdė nuosavybės teise (1987 m. rugsėjo 21 d. Matuizų apylinkės LDT VK pažymėjimas Nr. 161; 1986–1989 metų išrašai iš ūkinių knygų; 1987 m. balandžio 28 d. S. K. vardu sudarytos gyvenamojo namo 1A1m, ūkio pastatų 2I1m ir 3I1m bei šulinio ir tualeto kadastrinių matavimų bylos duomenys; 1987 metų (duomenys neskelbtini) apylinkės LTD vykdomojo komiteto ūkinėse knygose įrašytas E. D. K. ūkis, prieš tai buvusi S. K. pavardė užbraukta, nurodant, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1674 namas padovanotas, Ūkio knygoje kaip ūkiui priklausantieji pastatai nurodyti gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė). Varėnos rajono Matuizų tarybinio ūkio 1987 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 185g skirtas 0,24 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime E. D. K. po S. K. dovanojamais pastatais. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo pastatai nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. Teismas nurodė, kad aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. padovanoti, nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys išlikę pastatai ir yra tie patys nekilnojamieji daiktai. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama išregistruoti E. D. K. nuosavybės teisę į ginčo statinius, nei VĮ Registrų centro Alytaus filialui, nei VĮ Registrų centrui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nuosavybės teisės pasibaigė į jam nuosavybės teise įregistruotus statinius. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Teismas taip pat atmetė skundo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėja D. K. padavė apeliacinį skundą (b. l. 154–156), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dokumentų, kurių pagrindu E. D. K. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinius, turinio, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl registracijos teisėtumo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kurie patvirtina, kad ginčo turto registracija E. D. K. vardu yra neteisėta. Teigia, kad nuosavybės teisės į ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, įregistruotos asmeniui, kuris nėra šio turto savininkas ir neturi jokių nuosavybės teises į šį turtą patvirtinančių dokumentų, o registracijai pateiktų dokumentų turinys neleidžia daryti išvados, kad turtas priklauso E. D. K.. Paaiškina, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo padovanotas 60 m² bendro naudingo ploto nežinia kur stovintis ir individuliais požymiais neapibūdintas gyvenamasis namas, o ne 79,89 m² bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį VĮ Registrų centro Alytaus filialas įregistravo nuosavybės teises. Nurodo, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo padovanoti individualiais požymiais neapibūdinti ir nežinia kur stovintys medinis tvartas ir medinė daržinė, o ne pagalbiniai ūkio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad teritorinis registratorius įregistravo nuosavybės teises į šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei tualetą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. nebuvo padovanoti. Nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype yra tik 78,89 m² bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kito turto, į kurį nuosavybės teisės įregistruotos E. D. K. vardu, ginčo sklype nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 162–163) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra sprendimo įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens E. D. K. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – pastatus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), (duomenys neskelbtini) (kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys), (duomenys neskelbtini) (kiti statiniai (inžineriniai) – tualetas), kurie yra (duomenys neskelbtini) k., Matuizių sen., Varėnos r., teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad E. D. K. 2008 m. gegužės 6 d. VĮ Registrų centro Viliaus filialo Vilniaus miesto (rajono) skyriui pateikė prašymą Nr. Ę-2984543 įregistruoti nuosavybę į statinius, butus ar patalpas, esančius adresu Varėnos r. sav., Matuizių sen., (duomenys neskelbtini) k. (administracinė byla Nr. I-459-554/2009, b. l. 47). Iš šio prašymo turinio matyti, kad kartu su prašymu buvo pateikta ir 1987 m. rugsėjo 24 d. sutartis. 2008 m. gegužės 14 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimu „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (administracinė byla Nr. I-459-554/2009, b. l. 65) nuspręsta vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu iki 2008 m. birželio 16 d. atidėti prašymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Matuizių sen., Varėnos r., pagal 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartį, Nr. 1674, nagrinėjimą. Sprendime teritorinis registratorius nurodė, kad statinių įregistravimui papildomai turi būti pateikta seniūnijos pažyma apie dovanojimo sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal pateiktą dovanojimo sutartį nepakanka duomenų E. D. K. dovanotiems nekilnojamiesiems daiktams identifikuoti, seniūnijos pažymoje turėtų būti išvardinti konkretūs nekilnojamieji daiktai pagal ūkines knygas įregistruoti E. D. K. ar kitiems asmenims. Vykdydamas šį nurodymą E. D. K. teritoriniam registratoriui pateikė 2008 m. gegužės 27 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Matuizių seniūnijos seniūno A. S. pažymą Nr. SR1.4-139 (administracinė byla Nr. I-459-554/2009, b. l. 66), kurioje nurodyta, kad pagal 1987 m. rugsėjo 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 1674, E. D. K. (duomenys neskelbtini) k., Matuizių sen., Varėnos r. priklauso gyvenamasis namas, statytas 1919 m., kurio bendras naudingas plotas sudaro 60 m², bei medinė daržinė ir tvartas. Pažymoje taip pat pažymėta, kad dovanojimo sutartis patvirtinta Matuizių apylinkės vykdomajame komitete 1987 m. rugsėjo 25 d. Nr. 116. Iš atsakovo VĮ Registrų centro Alytaus filialo atsiliepimo į skundą matyti, kad E. D. K. taip pat pateikė ir 1986–1989 m. išrašus iš namų knygų (b. l. 82–83). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teritorinis registratorius 2008 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą įregistruoti E. D. K. nuosavybės teises į pastatus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), (duomenys neskelbtini) (ūkio pastatas), (duomenys neskelbtini) (pastatas – ūkio pastatas), (duomenys neskelbtini) (kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys), (duomenys neskelbtini) (kiti statiniai (inžineriniai) – tualetas), kurie yra (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Šis sprendimas buvo įformintas įrašu nekilnojamojo turto registre (administracinė byla Nr. I-459-554/2009, b. l. 19–20). Sužinojusi apie šį teritorinio registratoriaus sprendimą, pareiškėja 2008 m. liepos 23 d. VĮ Registrų centre gautu skundu centrinio registratoriaus prašė šį sprendimą (įrašą) panaikinti (administracinė byla Nr. I-459-554/2009, b. l. 72–73). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 143 (b. l. 35–37) šio pareiškėjos skundo netenkino nurodydama, kad E. D. K. pateikti dokumentai (1987 m. rugsėjo 24 d. sutartis Nr. 1674, 2008 m. gegužės 27 d. seniūno pažyma Nr. SR-1.4-139, 1986–1989 m. išrašai iš ūkinių knygų) atitiko Sąraše nurodytus dokumentus; pateikti dokumentai savo turiniu atitinka įstatymų reikalavimus, įrodo trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į statinius ir yra pakankamas pagrindas įregistruoti E. D. K. nuosavybės teises.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad teikiant prašymą įregistruoti daiktines teisę į nekilnojamąjį daiktą, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Tokių dokumentų sąrašas yra nustatytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol Registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo, nustatyti Sąraše.
Iš Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašo matyti, kad E. D. K. nuosavybės teisės į ginčo pastatus registruotos 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 1674 bei 2008 m. gegužės 27 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. SR1.4-139 pagrindu. Šie dokumentai atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 (rašytiniai sandoriai) bei 10 (kiti įstatymų nustatyti dokumentai) punktuose, taip pat Sąrašo 3.2 punkte (notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą) nurodytus dokumentus.
Pareiškėjos nuomone, šie E. D. K. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai neįrodo jo nuosavybės teisių į ginčo statinius. Teisėjų kolegiją, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, su tokiu pareiškėjos teiginiu nesutinka ir daro išvadą, kad E. D. K. teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų pakako jo nuosavybės teisėms į ginčo pastatus įregistruoti.
Pareiškėja teigia, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo padovanoti nežinia kur esantys gyvenamasis namas, daržinė ir tvartas ir kad tai nėra Nekilnojamojo turto registre registruoti: gyvenamasis namas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad E. D. K. vardu 2008 m. birželio 2 d. įregistruotos nuosavybės teisės į šiuos pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m, bendras plotas 78,89 m², gyvenamasis plotas 31,74 m²; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1m; šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane š; tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane t; statybos pabaigos metai – 1919, kadastrinių duomenų nustatymo data 1987 m. balandžio 28 d. (b. l. 19–21).
Iš 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 1674 matyti, kad S. K. padovanojo E. D. K. vieno aukšto medinį namą, turintį 60 m² naudingojo ploto, iš jo 30 m² gyvenamojo ploto, taip pat medinį tvartą ir medinę daržinę, esančius Varėnos r., Martuizių apyl. (duomenys neskelbtini) k., Matuizių tarybinio ūkio teritorijoje (b. l. 76–77). Pareiškėja teisi teigdama, kad nesutampa dovanojimo sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre registruoto gyvenamojo namo plotas. Tačiau šis neatitikimas negali būti laikomas įrodymu, kad E. D. K. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės į kitą turtą nei jam buvo padovanotas aptariamos dovanojimo sutarties pagrindu. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad S. K. Varėnos r., Martuizių sen. (duomenys neskelbtini) k. turėjo kito turto. Antra, vertinant, ar E. D. K. pateiktų dokumentų pakako nekilnojamajam turtui identifikuoti, būtina įvertinti visus E. D. K. teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus.
Kaip atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas – be 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 1674 ir 2008 m. gegužės 27 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. SR1.4-139 E. D. K. pateikė ir 1986–1989 m. išrašus iš ūkinių knygų (b. l. 82–83). Iš šių išrašų matyti, kad ūkyje esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, yra 1919 m. statytas gyvenamasis namas, bendras naudingas plotas 66 m², gyvenamasis plotas – 30 m², daržinė bei tvartas. Taip pat nustatyta, kad namų knygoje šeimos galva buvo nurodyta S. K., vėliau ji buvo išbraukta ir nurodytas E. D. K., šioje knygoje taip pat yra įrašas, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. sutartimi Nr. 1674 namas dovanotas E. D. K..
Kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo padovanoti tie statiniai, į kuriuos jam 2008 m. birželio 2 d. sprendimu įregistruotos nuosavybės teisės, patvirtina ir 1987 m. balandžio 28 d. sudarytas Gyvenamojo namo techninis pasas (b. l. 88–89, 129–137). Pažymėtina, kad šiuo dokumentu nustatyti ginčo statinių kadastriniai duomenys – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma statinių kadastrinių duomenų nustatymo data sutampa su Gyvenamojo namo techninio paso sudarymo data. Atitinkamai sutampa ir ginčo statinių žymėjimas plane (gyvenamojo namo 1A1m, ūkinių pastatų – 2I1m bei 3I1m). Taip pat šiame techniniame pase ginčo turto savininke nurodyta S. K. (b. l. 133–134). Įvertinusi šių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo padovanoti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja taip pat teigia, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. nebuvo padovanoti: šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei tualetas, unikalus (duomenys neskelbtini). Iš 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 1674 turinio matyti, kad šie pastatai joje nėra įvardinti. Tačiau, įvertinusi šių statinių paskirtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie statiniai laikytini pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausiniais, nes tai savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu, todėl juos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.19 str. 1 d., 4.14 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad 1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1674 E. D. K. buvo perleistas pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaudamasis šia sutartimi Nekilnojamojo turto registratorius pagrįstai nuosavybės teises į pagalbinius pastatus įregistravo E. D. K. vardu. Duomenų, kad šie ginčo statiniai priklauso ne pagrindinio daikto savininkui, byloje nėra.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek teritorinis registratorius, tiek jo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinęs centrinis registratorius, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus – t. y. E. D. K. pateiktų dokumentų (1987 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 1674, 2008 m. gegužės 27 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. SR1.4-139 ir 1986–1989 m. išrašų iš ūkinių knygų) pakako nustatyti, kad ginčo statiniai nuosavybės teise priklauso E. D. K., todėl nuosavybės teisės į ginčo pastatus buvo registruotos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Akcentuotina, kad pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, tokių aplinkybių byloje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, kad jai priklausančiame žemės sklype yra tik gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito turto, į kurį nuosavybės teisės įregistruotos E. D. K. vardu, nėra. Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl daiktinių (nuosavybės) teisių įregistravimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos nurodyti argumentai galėtų būti vertinami tik svarstant nekilnojamojo turto, kuris, pareiškėjos teigimu, nėra išlikęs, išregistravimo klausimą, o tai nebuvo šios administracinės bylos dalykas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.