Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: Norvegijos Karalystės Salten pirmos instancijos teismo 2011-01-21 nuosprendžiu pagal Norvegijos bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 d., 2 d., 62 str. 1 d. paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. 2012-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderinta 2011-01-21 Norvegijos Karalystės Salten pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pagal Norvegijos bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 d., 2 d., 62 str. 1 d. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme su LR BK 260 str. 3 d. ir palikta paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011-06-28,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. aplaidžiai tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)” teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: jis, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „už apskaitos organizavimą...atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“, 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį <...>), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, 7 punkto – „mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas ne ilgiau kaip 5 darbo dienos tvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašais“, 8 punkto, kur nurodyta – „mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“, sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį, mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota <...> ir pasirašyti“, 16 punkto – „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimus, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais:

- neišrašė kasos pajamų orderio 25000 Lt gryniems pinigams, kurių įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke pagrindė pagal 2008-01-09 grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 243026658;

- 47 atvejais neišrašė kasos pajamų orderių išimtiems 36080 Lt gryniems pinigams iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB Ūkio banke bei nepagrindė 36080 Lt pinigų sumokėjimą įrodančiais apskaitos dokumentais;

- neišrašė kasos pajamų orderio 5000 Lt gryniems pinigams, kurių išmokėjimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, pagrindė pagal 2008-07-23 mokėjimo dokumentą Nr. 319827;

- 2009-02-27 neišrašė kasos išlaidų orderių 135447,54 Lt gryniems pinigams, kurių sumokėjimą pagrindė pinigų sumokėjimą įrodančiais dokumentais: ūkio subjektams už prekes ir suteiktas paslaugas, darbo užmokestį (35387,40 Lt) bendrovės darbuotojams, įnešė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB Ūkio bankas iš viso – 43410 Lt, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke 25000 Lt sąskaitų papildymui;

- nepagrindė apskaitos dokumentais 10000 Lt pinigų gavimo, kurių įnešimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 2008-05-29 sąskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke išraše;

- nepagrindė apskaitos dokumentais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB Ūkio banke, pervestus 502 Lt ūkio subjektams: 2008-01-29 – 56,48 Lt – sandorio aprašymas – statybinės medžiagas, 2008-02-19 – 101,14 Lt – LUKOIL degalinė, 2008-02-25 – 96 Lt Signalo centras, 2008-05-12 – 198,38 Lt – LUKOIL degalinė, 2008-07-22 – 50 Lt – UAB „EVP International“ už prekes;

- nepagrindė apskaitos dokumentais direktoriaus pavaduotojai J. B. darbo užmokesčio priskaitymo, kurio išmokėjimą direktoriaus pavaduotojai J. B. pagrindė pagal 2008 m. rugpjūčio mėnesio Mokėjimo žiniaraštį be numerio – 5624,80 Lt ir 2008-09-23 mokėjimo dokumentą Nr. 7200 – 5624,80 Lt;

- 36 atvejais neišrašė kasos pajamų orderių 173712,85 Lt, kurių gavimą pagrindė laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2009-02-27 pinigų priėmimo kvitais bei netvarkė kasos knygos ir neįrašė 36 atvejais 173712,85 Lt gautų pinigų;

- 2008 metų balandžio – gruodžio mėnesių 11 mokėjimo žiniaraščiuose prie 4593,80 Lt darbo užmokesčio negavusių 7 bendrovės darbuotojų pavardžių neįrašė žodžio „Deponuota“, nesudarė deponuotų sumų žiniaraščio, mokėjimo žiniaraščio pabaigoje neįrašė faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turėjo būti deponuota bei nepasirašė, neišrašė kasos išlaidų orderių, nurodant išmokėtas sumas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. D. padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2009-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. D. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą: jis, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies – mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“ reikalavimus bei Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (galioja nuo 2002-07-01) 14 straipsnio 1 dalies „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra“, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“, 15 straipsnio 1 dalies „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos tiekėjas“, 90 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115 (3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“ reikalavimus, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, pateiktose PVM deklaracijose už 2008 metų gruodžio mėnesį ir 2009 metų sausio mėnesį pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinį registrą „Grupinis žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2411 „Pirkėjai“ deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės, t.y. pagal 11 PVM sąskaitų faktūrų deklaravo mažiau (11 eilutėje) prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę iš viso – 83713 Lt (2008 m. – 59054, Lt, 2009 m. – 24659 Lt), 26 eilutėje pardavimo PVM iš viso – 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt) bei sumažino (31 eilutėje) mokėtiną į biudžetą PVM iš viso – 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt), dėl ko laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-02-25 nesumokėjo į Valstybės biudžetą 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt) pridėtinės vertės mokesčio iki kito mėnesio 25 dienos. 2009-08-17 Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui buvo pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2008 metų gruodžio mėnesį, kurioje deklartuotas 10630 Lt mokėtinas PVM. Dėl to į valstybės biudžetą liko nesumokėta 4685 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju V. D. parodymus duoti atsisakė, nurodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, prisipažįsta dėl aplaidumo, tačiau nepripažįsta, jog veikas padarė tyčia, prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad V. D. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė buhalterė D. M., kuriai pirminius apskaitos dokumentus pateikinėjo jis. Jis buvo įmonės kasininkas. Dėl neišrašytų apskaitos dokumentų, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą parodė, kad tuos dokumentus jis tikrai buvo surašęs, tačiau negali paaiškinti, kodėl jų nėra apskaitoje. Jis žinojo, kaip reikia tvarkyti įmonės apskaitą, kadangi buvo baigęs kursus, todėl visus priklausančius dokumentus jis išrašydavo. Kasos pajamų orderiuose pasirašydavo jis vienas ir uždėdavo savo spaudą. Jis nežino, kur yra šie išrašyti dokumentai. Grynuosius pinigus jis laikydavo įmonės ofise. Dėl nedeponuotų atlyginimų jis nurodė, kad mano, jog atlyginimus visiems darbuotojams jis išmokėjo, o kodėl nėra darbuotojų parašų, nežino. Atlyginimus išmokėdavo jis, o parašus surinkdavo buhalterė, bet būdavo, kad darbuotojai pasirašinėdavo jam dalyvaujant. Visas deklaracijas pildydavo įmonės buhalterė, o jis jose pasirašydavo. Būdavo, kad jis buhalterei pavėluotai pateikdavo gautas PVM sąskaitas-faktūras, dėl įvairių priežasčių. Taip pat būdavo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašomomis PVM sąskaitomis-faktūromis, t.y. kol jis negaudavo pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, tol ta sąskaita neatsirasdavo apskaitoje ir PVM deklaracijoje. Nurodė, kad neturėjo tikslo apgaulingai tvarkyti apskaitos ir teikti neteisingų duomenų, tai galėjo įvykti dėl žinių stokos, dažnai keičiantis teisės aktams (5 tomas, b.l. 16-20).

Liudytoja D. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbo nuo bendrovės įkūrimo 2008 m., dirbo buhaltere 0,25 etatu, iš viso pradžioje dirbo 4 darbuotojai, vėliau buvo priimta ir daugiau. Į jos darbo funkcijas įeidavo ataskaitų sudarymas, Sodros mokesčių tvarkymas, atlyginimų skaičiavimas. Sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų-išlaidų orderius pildydavo direktorius V. D.. Jis ir atlyginimus išmokėdavo, pradžioje bankiniais pavedimais, vėliau - pagal jos išrašytus kasos pajamų-išlaidų orderius, kuriuos išrašiusi atiduodavo V. D.. Parodė, jog dažnai negalėdavo tinkamai tvarkyti kasos, nes direktorius nepateikdavo kasos pajamų-išlaidų orderių, sakydavo, kad pateiks vėliau. Pavėlavus pateikti sąskaitas, jos buvo tikslinamos. Mokesčius mokėjo pats direktorius, jai ši funkcija nepriklausė. Nepamena kuriuo laikotarpiu, tačiau buvo laikas, kai visiškai nemokėjo atlyginimų, kadangi žadėjo juos išmokėti vėliau, ji nepildė deponuotų sumų žiniaraščių. Nurodė, jog ne visi PVM sąskaitų-faktūrų duomenys atsispindėjo apskaitoje, nes niekas nebuvo priduota, visi dokumentai buvo uždaryti ofise, esančiame „Saturne“ ir ji jų gauti negalėjo. Kartą ten nuvykus kartu su V. D., jų neįleido, nes buvo susidaręs didelis įsiskolinimas už patalpų nuomą – virš 25 000 Lt. Kai reikėjo sutvarkyti metinę apskaitą už 2008 metus, ji pasiėmė daug dokumentų, tačiau vėlgi paskutinės PVM sąskaitos-faktūros nebuvo įtrauktos. Prašė direktoriaus, kad patikslintų duomenis, tačiau jis vis dingdavo, neįmanoma buvo jo rasti, su juo susisiekti. Galiausiai pasakė, jog negalima patekti į „Saturną“. Parodė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas teikdavo ji pagal V. D. pateiktus duomenis, už 2008 metų gruodžio mėnesį patikslintą mokesčių deklaraciją pateikė taip pat ji, ją nešė vieną kartą.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Juozas Adomas Grišanovas parodė, kad V. D., kiap UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nesilaikė LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų. Pateiktose PVM deklaracijose už 2008 m. gruodžio mėnesį ir 2009 m. sausio mėnesį deklaravo mažia prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę iš viso 83713 Lt, pardavimo PVM - 15315 Lt, tokiu būdu, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 15315 Lt. Nors pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje už 2008 m. gruodžio mėnesį, deklaravo mokėtiną 10630 Lt PVM, tačiau nurodytos sumos į biudžetą nesumokėjo. Dėl V. D. neteisėtų veiksmų, už 2009 m. sausio mėnesį liko nesumokėtas ir nedeklaruotas PVM, kurį sudaro 4685 Lt, šiai sumai valstybei buvo pdaryta žala, todėl prašo ją priteisti iš kaltinamojo.

Iš 2009-04-02 dokumentų paėmimo akto matyti, kad 2009-04-02 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės D. M. buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (1 tomas, b.l. 42).

Iš 2009-06-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D., pagal 2009-06-01 raštą Nr. 25-3/7-1357 pateikė visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus segtuve, 41 lapas (1 tomas, b.l. 55-56).

Iš 2009-05-08 Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (18.17)D2-5897 matyti, kad buvo pateitkos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-04-24 (1 tomas, b.l. 58-97).

Iš 2007-12-29 UAB ‚,(duomenys neskelbtini)“ steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas V. D. (2 tomas, b.l. 26).

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” įstatų 5.2. punkto matyti, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (2 tomas, b.l. 62-73).

Iš 2008 m. sausio 15 d. darbo sutarties, sudarytos tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir V. D., matyti, kad V. D. priimamams dirbti į generalinio direktoriaus pareigas, darbo pradžia 2008-01-15 (2 tomas, b.l. 136).

Iš 2009-09-21 specialisto išvados Nr. 5-3/76 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, jognustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuriame nurodyta, kad “už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2009-04-01 atsakė bendrovės direktorius V. D..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“, 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį <...>), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, 7 punkto – „mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašais“, 8 punkto, kur nurodyta – „mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“, sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį, mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota <...> ir pasirašyti“, 16 punkto – „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų, t.y. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais:

- neišrašė kasos pajamų orderio 25000 Lt gryniems pinigams, kurių įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke pagrindė pagal 2008-01-09 grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 243026658. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. pagrindė 25000 Lt įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke;

- 47 atvejais neišrašė kasos pajamų orderių išimtiems 36080 Lt gryniems pinigams iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB Ūkio banke bei nepagrindė 36080 Lt pinigų sumokėjimą įrodančiais apskaitos dokumentais, todėl negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. D.) panaudojo 36080 Lt;

- neišrašė kasos pajamų orderio 5000 Lt gryniems pinigams, kurių išmokėjimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke pagrindė pagal 2008-07-23 mokėjimo dokumentą Nr. 319827. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. D.) panaudojo 5000 Lt;

- laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2008-09-09 neįtraukė į apkaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė kasos pajamų orderių 41006,91 Lt (91549,13 - 50542,22) gryniems pinigams, kurių apmokėjimą ūkio subjektams pagrindė pinigų sumokėjimą įrodančiais dokumentais: elektroniniais kasos aparato kvitais, pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderio kvitais, grynųjų pinigų priėmimo kvitais, mokėjimo žiniaraščiais. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. D.) pagrindė apmokėjimą ūkio subjektams;

- laikotarpiu nuo 2007-12-28 iki 2009-02-27 neišrašė kasos išlaidų orderių 135447,54 Lt (43410+25000+63906,65-17859,34+3206,31+17783,92) gryniems pinigams, kurių sumokėjimą pagrindė pinigų sumokėjimą įrodančiais dokumentais: ūkio subjektams už prekes ir suteiktas paslaugas (63906,65-17859,34+3206,31+17783,92), darbo užmokestį (35387,40 Lt) bendrovės darbuotojams, įnešė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB Ūkio bankas iš viso – 43410 Lt, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke 25000 Lt sąskaitų papildymui. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. pagrindė iš viso 135447,54 Lt (43410+25000+ 63906,65-17859,34+3206,31+17783,92) grynųjų pinigų sumokėjimą ūkio subjektams bei įnešė į sąskaitą Nr. L(duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banke ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke;

- nepagrindė apskaitos dokumentais 10000 Lt pinigų gavimo, kurių įnešimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 2008-05-29 sąskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke išraše. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių ūkio subjektų bei už ką gauti 10000 Lt; - nepagrindė apskaitos dokumentais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB Ūkio banke pervestus 502 Lt ūkio subjektams: 2008-01-29 – 56,48 Lt – sandorio aprašymas – statybinės medžiagas, 2008-02-19 – 101,14 Lt – LUKOIL degalinė, 2008-02-25 – 96 Lt Signalo centras, 2008-05-12 – 198,38 Lt – LUKOIL degalinė, 2008-07-22 – 50 Lt – UAB EVP International už prekes;

- nepagrindė apskaitos dokumentais direktoriaus pavaduotojai J. B. darbo užmokesčio priskaitymo, kurio išmokėjimą direktoriaus pavaduotojai J. B. pagrindė pagal 2008 m. rugpjūčio mėnesio Mokėjimo žiniaraštį be numerio – 5624,80 Lt ir 2008-09-23 mokėjimo dokumentą Nr. 7200 – 5624,80 Lt;

- 36 atvejais neišrašė kasos pajamų orderių 173712,85 Lt, kurių gavimą pagrindė laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2009-02-27 pinigų priėmimo kvitais bei netvarkė kasos knygos ir neįrašė 36 atvejais 173712,85 Lt gautų pinigų;

- 2008 metų balandžio – gruodžio mėnesių 11 mokėjimo žiniaraščiuose prie 4593,80 Lt darbo užmokesčio negavusių 7 bendrovės darbuotojų pavardžių neįrašė žodžio „Deponuota“, nesudarė deponuotų sumų žiniaraščio, mokėjimo žiniaraščio pabaigoje neįrašė faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turėjo būti deponuota bei nepasirašė, neišrašė kasos išlaidų orderių, nurodant išmokėtas sumas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, pateiktose PVM deklaracijose už 2008 metų gruodžio mėnesį ir 2009 metų sausio mėnesį pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinį registrą „Grupinis žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2411 „Pirkėjai“ deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės, t.y. pagal 11 PVM sąskaitas faktūras deklaravo mažiau 11 eilutėje prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę iš viso – 83713 Lt (2008 m. – 59054, Lt, 2009 m. – 24659 Lt), 26 eilutėje pardavimo PVM iš viso – 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt) bei sumažino 31 eilutėje mokėtiną į biudžetą PVM iš viso – 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. mokestiniu laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-02-25 nesumokėjo į Valstybės biudžetą 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt) Pridėtinės vertės mokesčio iki kito mėnesio 25 dienos ir tais veiksmais Valstybės biudžetui padarė 15315 Lt nuostolį, iš jų: 2008 m. gruodžio mėnesį – 10630 Lt, 2009 m. sausio mėnesį – 4685 Lt (2 tomas, b.l. 80-199, 3 tomas, b.l. 1-74).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės išspausdintos ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-17 pateikė patikslintą PVM deklaraciją (3 tomas, b.l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik tas asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. D. 2007-12-29 vykusiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigiamajame akcininkų susirinkime išrinktas bendrovės direktoriumi (2 tomas, b.l. 26), šias pareigas pagal sudarytą darbo sutartį bendrovėje pradėjo eiti nuo 2008-01-15 (2 tomas, b.l. 136). Taigi, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, įgijo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d., reglamentuojančioje, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Ši atsakomybė V. D. kilo nuo 2008-01-15, t.y. nuo tos dienos, kai jis realiai pradėjo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, todėl kaltinime nurodytas laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2009-04-01, kuriuo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl V. D. aplaidaus apskaitos tvarkymo, mažintinas, nustatant šį laikotarpį nuo 2008-01-15 iki 2009-04-01.

V. D. savo kaltę iš dalies pripažino, nurodė, jog dėl žinių stokos, dažnai keičiantis teisės aktams, galėjo visų buhalterinės apskaitos tvarkymo detalių ir nežinoti. Iš aptartų duomenų visumos darytina išvada, kad eidamas įmonės vadovo pareigas, V. D. privalėjo savo pareigas, nustatytas įstatymo, atlikti tinkamai ir atsakingai, jis suvokė ir privalėjo įvertinti, jog, vadovaudamas bendrovei, turi rūpintis ne tik kasdiene įmonės veikla, tačiau tai daryti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.Atkreiptina, jog nežinojimas nepašalina V. D. atsakomybės, kadangi šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijo nutartys bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Tokie V. D. veiksmai, kaip nurodė liudytoja apklausta buhaltere dirbusi D. M., PVM sąskaitų-faktūrų nepateikimas laiku buhalterijai, vėliau jų taisymas, kasos pajamų-išlaidų orderių nepateikimas, atlyginimų darbuotojams nemokėjimas, parodo nusikalstamai nerūpestingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesį. Nusikalstamą nerūpestingumą apibūdina du požymiai: pavojingų pasekmių nenumatytas ir galėjimas bei turėjimas jas numatyti. Intelektualųjį nusikalstamo nerūpestingumo momentą sudaro tai, kad asmuo, nenumatydamas pavojingų pasekmių, nepakankamai apdairiai vykdo profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų reikalavimų. Valinį nusikalstamo nerūpestingumo momentą sudaro tai, kad asmuo, turėdamas realią galimybę numatyti pavojingas savo veikos pasekmes, nesistengia įtempti psichinių jėgų ir užkirsti kelią šioms pasekmėms. „Turėjo“ išreiškia asmens pareigą numatyti savo veiklos pavojingas pasekmes. „Galėjo“ suvokiamas kaip reali asmens galimybė numatyti pavojingas savo veiklos pasekmes.

Nors V. D., nurodė, kad visus apskaitos dokumentus, kurie yra nurodyti kaltinime, jis buvo surašęs, tačiau negali paaiškinti, kodėl jų nėra apskaitoje, mano, jog atlyginimus visiems darbuotojams jis išmokėjo, o kodėl nėra darbuotojų parašų, nežino, tačiau liudytojos D. M. parodymai, bei 2009-09-21 specialisto išvada Nr. 5-3/76, įrodo, kad ne visi dokumentai buvo įtraukti į įmonės apskaitą, todėl, kad PVM sąskaitų-faktūrų, bei kasos pajamų-išlaidų orderių buhalterijai nepateikė būtent direktorius V. D., atlyginimai kurį laiką nebuvo mokami, todėl nebuvo pildomi ir deponuotų sumų žiniaraščiai. Pats kaltinamasis pripažino, jog dėl įvairių priežasčių kartais nepateikdavo PVM sąskaitų-faktūrų.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi bent vienas iš Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2009-09-21 specialisto išvadoje Nr. 5-3/76 konstatuota, kad dėl nustatytų LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. l d. nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2009-04-01 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent dėl to, kad V. D., būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, į bendrovės apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė:

neišrašė kasos pajamų orderio 25000 Lt gryniems pinigams, kurių įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke pagrindė pagal 2008-01-09 grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 243026658. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. pagrindė 25000 Lt įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke;

47 atvejais neišrašė kasos pajamų orderių išimtiems 36080 Lt gryniems pinigams iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB Ūkio banke bei nepagrindė 36080 Lt pinigų sumokėjimą įrodančiais apskaitos dokumentais, todėl negalima nustatyti, kur UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius V. D. panaudojo 36080 Lt;

neišrašė kasos pajamų orderio 5000 Lt gryniems pinigams, kurių išmokėjimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke pagrindė pagal 2008-07-23 mokėjimo dokumentą Nr. 319827;

2009-02-27 neišrašė kasos išlaidų orderių 135447,54 Lt gryniems pinigams, kurių sumokėjimą pagrindė pinigų sumokėjimą įrodančiais dokumentais: ūkio subjektams už prekes ir suteiktas paslaugas, darbo užmokestį (35387,40 Lt) bendrovės darbuotojams, įnešė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio bankas iš viso – 43410 Lt, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB SEB Vilniaus banke 25000 Lt sąskaitų papildymui;

nepagrindė apskaitos dokumentais 10000 Lt pinigų gavimo, kurių įnešimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 2008-05-29 sąskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke išraše;

nepagrindė apskaitos dokumentais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB Ūkio banke pervestus 502 Lt ūkio subjektams: 2008-01-29 – 56,48 Lt – sandorio aprašymas – statybinės medžiagas, 2008-02-19 – 101,14 Lt – LUKOIL degalinė, 2008-02-25 – 96 Lt Signalo centras, 2008-05-12 – 198,38 Lt – LUKOIL degalinė, 2008-07-22 – 50 Lt – UAB „EVP International“ už prekes;

nepagrindė apskaitos dokumentais direktoriaus pavaduotojai J. B. darbo užmokesčio priskaitymo, kurio išmokėjimą direktoriaus pavaduotojai J. B. pagrindė pagal 2008 m. rugpjūčio mėnesio Mokėjimo žiniaraštį be numerio – 5624,80 Lt ir 2008-09-23 mokėjimo dokumentą Nr. 7200 – 5624,80 Lt;

36 atvejais neišrašė kasos pajamų orderių 173712,85 Lt, kurių gavimą pagrindė laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2009-02-27 pinigų priėmimo kvitais bei netvarkė kasos knygos ir neįrašė 36 atvejais 173712,85 Lt gautų pinigų, t.y. 31000 Lt įstatinio kapitalo formavimui pagal 8 pinigų priėmimo kvitus ir 142712,85 Lt už prekes bei konsultavimo paslaugas pagal 28 pinigų priėmimo kvitus;

2008 metų balandžio – gruodžio mėnesių 11 mokėjimo žiniaraščiuose prie 4593,80 Lt darbo užmokesčio negavusių 7 bendrovės darbuotojų pavardžių (V. D., I. D., A. R., D. M., L. Č., J. B., A. M.) neįrašė žodžio „Deponuota“, nesudarė deponuotų sumų žiniaraščio, mokėjimo žiniaraščio pabaigoje neįrašė faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turėjo būti deponuota bei nepasirašė, neišrašė kasos išlaidų orderių, nurodant išmokėtas sumas.

Tarp V. D. nusikalstamai nerūpestingos veikos ir kilusių padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra priežastinis ryšys, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad V. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, siekiant išvengti mokesčių, bei šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. LR BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikia valstybės įgaliotai institucijai.

Kaltinamasis V. D. neigia jam pareikštus kaltinimus dėl to, kad tyčia Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui pateiktose PVM deklaracijose už 2008 metų gruodžio mėnesį ir 2009 metų sausuo mėnesį pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinį registrą “Grupinis žiniaraštis” sąskaita Nr. 2411 “Pirkėjai” deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės. Jis parodė, jog tiesioginės tyčios to daryti neturėjo, tai galėjo atsitikti dėl žinių stokos bei teisės aktų reikalavimų greito kitimo, be to, nurodė, jog deklaracijas įmonėje visada pildydavo buhalterė, jis tik pasirašydavo. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi pripažino, jog ne visas PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų-išlaidų orderius jai pateikdavo, taip pat parodė, jog žinojo, kaip reikia tvarkyti įmonės apskaitą, nes buvo baigęs tam skirtus kursus. Liudytoja D. M. patvirtino, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas teikdavo ji, tačiau pagal V. D. pateiktus duomenis, už 2008 metų gruodžio mėnesį patikslintą mokesčių deklaraciją pateikė taip pat ji, ją nešė vieną kartą. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, surinktus įrodymus, liudytojos parodymus, specialisto išvadą, teismas sprendžia, jog V. D., eidamas bendrovės direktoriaus pareigas privalėjo įvertinti ir žinoti kokią reikšmę turi juridinio asmens pajamų, pelno ar turto deklaravimas valstybinei mokesčių inspekcijai ir, kad įrašius į pateikiamas deklaracijas žinomai melagingus duomenis apie nevykusias ūkines operacijas, atitinkamai šie veiksmai įtakos ir mokėtinos turtinės prievolės valstybei dydį. Tokia jo pareiga apibrėžta tiek įstatymu, tiek UAB “(duomenys neskelbtini)” įstatais.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje padaroma tiesiogine tyčia. Remiantis byloje surinktų duomenų visuma konstatuotina, jog V. D. valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui pateikdamas duomenis neatitinkančius tikrovės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą ir jo panaudojimą, suprato, kad tokiu būdu vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo, ir norėjo taip veikti.

Baudžiamosios bylos medžiaga – specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog kaltinamais V. D., Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, pateiktose PVM deklaracijose už 2008 metų gruodžio mėnesį ir 2009 metų sausio mėnesį pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinį registrą „Grupinis žiniaraštis“ sąskaita Nr. 2411 „Pirkėjai“ deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės, t.y. pagal 11 PVM sąskaitų faktūrų deklaravo mažiau (11 eilutėje) prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę iš viso – 83713 Lt (2008 m. – 59054, Lt, 2009 m. – 24659 Lt), 26 eilutėje pardavimo PVM iš viso – 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt) bei sumažino (31 eilutėje) mokėtiną į biudžetą PVM iš viso – 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt), dėl ko laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-02-25 nesumokėjo į Valstybės biudžetą 15315 Lt (2008 m. – 10630 Lt, 2009 m. – 4685 Lt) pridėtinės vertės mokesčio iki kito mėnesio 25 dienos. 2009-08-17 UAB “(duomenys neskelbtini)” pateikė Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui patikslintą PVM deklaraciją už 2008 metų gruodžio mėnesį, kurioje deklaravo 10630 Lt mokėtiną PVM. Dėl to į valstybės biudžetą liko nesumokėta 4685 Lt.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog V. D. veika atitinka ir yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis V. D. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamas veikas straipsniu sankcijose numatytas bausmes - baudas. Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 4685 Lt valstybei padarytos turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. D. (5 tomas, b.l. 1-3). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir jo panaudojimą. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)” išvengė 4685 Lt PVM sumokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. To paties kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinta civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai. Kaltinamasis V. D. nusikaltimų padarymo metu buvo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Žala valstybei atsirado dėl kaltinamojo nesąžiningų veiksmų – aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo. Dėl to valstybė patyrė 4685 Lt turtinę žalą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo V. D..

2009-04-02 dokumentų paėmimo akte nurodytus dokumentus – 17 vnt. – “Bankas 271” -41 l., “kelionės lapai”- 31 l., “ kuras”, -35 l., “Darbo sutarčių registracijos žurnalas”- 22 lapai, darbuotojų pažymėjimų registracijos žurnalas” -1 vnt., “darbo sutartys”-38 l., “registro duomenys”-61 l., “sąskaita 24411” – 64 l., “VMI segtuvas” - 81 l., “segtuvas 4486” -92 l., “segtuvas 4486” -106 l., “įvairūs” -19 l., “įsakymai” -4 l., “atlyginimai” – 31 l., “segtuvas 443 -72 l., “segtuvas juodraščiai” -28 l., “kasa” -110 l. ( t. 1, b.l. 42), 2009-06-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodytuus dokumentus - 1 segtuvą su įvairiais UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentais – 41 l (t.1, b.l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt(dviejų tūkstančių šešių litų)) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 25 MGL (3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011-01-21 Norvegijos Karalystės Salten pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirta ir 2012-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderinta ir palikta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų)) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant Pataisos namuose. Iki nuosprendis įsiteisės, paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti 476 suėmime išbūtas dienas, pagal šį nuosprendį suėmime išbūtą laiką, bei bausmės dalį, atliktą pagal 2011-01-21 Norvegijos Karalystės Salten pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą ir 2012-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderintą bausmę.

2009-04-02 dokumentų paėmimo akte nurodytus dokumentus – 17 vnt. – “Bankas 271” -41 l., “kelionės lapai”- 31 l., “ kuras”, -35 l., “Darbo sutarčių registracijos žurnalas”- 22 lapai, darbuotojų pažymėjimų registracijos žurnalas” -1 vnt., “darbo sutartys”-38 l., “registro duomenys”-61 l., “sąskaita 24411” – 64 l., “VMI segtuvas” - 81 l., “segtuvas 4486” -92 l., “segtuvas 4486” -106 l., “įvairūs” -19 l., “įsakymai” -4 l., “atlyginimai” – 31 l., “segtuvas 443 -72 l., “segtuvas juodraščiai” -28 l., “kasa” -110 l. ( t. 1, b.l. 42), 2009-06-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodytuus dokumentus - 1 segtuvą su įvairiais UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentais – 41 l (t. 1., b.l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Priteisti iš V. D. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai 4685 Lt dydžio civilinį ieškinį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.