Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo suinteresuoto asmens Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovui L. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) dėl sprendimo dalies ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 1 punktu atsisakyta pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju V. D. (toliau – ir pareiškėjas). Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-419 pareiškėjas atleistas iš pareigų, išleistas į atsargą ir paskirtas atlikti tarnybą rezerve.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 „Dėl kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą; 2) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-419 „Dėl gr. V. D. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, priteisti tarnybinį atlyginamą ir maistpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad nesutinka su Lietuvos kariuomenės vado sprendimu nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties ir su šio Sprendimo pagrindu atsiradusiomis pasekmėmis – atleidimu iš pareigų ir išleidimu į atsargą. Pareiškėjas teigia, kad su juo 2017 m. kovo 9 d. buvo sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis Nr. PS-286 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią jis priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Siekdamas ir toliau tęsti profesinę karo tarnybą, 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį.

2.2. Pažymi, kad Lietuvos kariuomenės vadas 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. TRS-19 „Dėl kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų“, kuriuo atsisakė su juo pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2021 m. sausio 20 d. jį apskundė krašto apsaugos ministrui, kuris 2021 m. kovo 8 d. sprendimu jo skundą patenkino ir pavedė Lietuvos kariuomenės vadui pripažinti netekusiu galios Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir įpareigoti Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų komisiją svarstyti pareiškėjo kandidatūrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo iš naujo, taip pat iki 2021 m. kovo 26 d. priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo.

2.3. Paaiškina, kad Lietuvos kariuomenės vadas 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. TRS-4 „Dėl kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų“, kurio 1 punktu nusprendė nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininkas, remdamasis šiuo sprendimu, 2021 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. P-419 „Dėl gr. V. D. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo atleido pareiškėją iš pareigų ir išleido į atsargą.

2.4. Pareiškėjas 2020 m. organizuoto karių fizinio parengtumo testo metu jame dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti ir perlaikyti 2019 m. spalio 2 d. karių fizinio parengtumo testo neigiamų rezultatų. Pareiškėjas, išnykus šioms aplinkybėms, savo iniciatyva 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į LKA viršininką, kad jis sudarytų jam sąlygas individualiai laikyti šį testą. Jam sutikus, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. karių fizinio parengtumo testą išlaikė, t. y. įrodė, kad jo fizinis parengtumas atitinka krašto apsaugos ministro kariams nustatytą fizinio parengtumo lygį, rezultatas įvertintas teigiamai (įskaityta). Pažymi, kad pagal Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-980, kariui nėra įtvirtinta pareiga sekti karių fizinio pasirengimo testo ir patiems organizuoti pakartotinį laikymą, pagal šios tvarkos 32 p. reikalavimus „Kariūnams neišlaikiusiems KFPT organizuojamas pakartotinis laikymas.“ Tačiau pareiškėjui tokios galimybės nebuvo sudarytos.

2.5. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos kariuomenės vadas Sprendimą priėmė likus 2 dienoms iki pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pasibaigimo, tuo pažeisdamas krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1144 „Dėl Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą.

2.6. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jam nėra žinomi Sprendimo priėmimo motyvai, Sprendime nenurodytas nei teisinis, nei faktinis jo priėmimo pagrindas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl teigia, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų komisijos (toliau – Komisija) posėdyje nedalyvavo, apie Komisijos posėdį jam pranešta nebuvo, nežino kas dalyvavo Komisijoje, todėl abejoja, ar iš viso jo kandidatūra buvo svarstoma Komisijos posėdyje. Pareiškėjas skunde pažymi, kad Sprendimas priimtas po to, kai krašto apsaugos ministras buvo konstatavęs, jog jis atitinka visus reikalaujamus kriterijus tam, kad profesinės karo tarnybos sutartis su juo būtų pratęsta.

2.7. Atkreipia dėmesį, kad jo patirtis krašto apsaugos sistemoje yra nuo 1998 m. Profesinėje karo tarnyboje tarnavo nuo 2005 metų ir per visą tarnybos laiką nebuvo nei karto baustas, turėjo tik padėkas ir pagyrimus, užėmė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Aprūpinimo tarnybos Autotransporto skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigas. Taip pat nurodo, kad jis yra išlaikęs profesionalo vairuotojo B, C, E, D kategorijas, yra baigęs šarvuočio M113, mechaniko ir šarvuočio M113 vairuotojo, MB Unimog mechaniko, pirmos pakopos šaudymo saugos instruktoriaus, prieštankinio komplekso „Jevelin“ operatoriaus, lauko virtuvės TFK 250 operatoriaus, pavojingų krovinių ADR 1.2. ir 3 kursus. Teigia, kad yra pasirengęs ir nori toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jo kvalifikacijos ir pasirengimo lygio vairuotojų Lietuvos kariuomenėje trūksta. Lietuvos kariuomenėje yra suformuota įprasta praktika, kad profesinės karo tarnybos sutartis analogiškais atvejais profesinės karo tarnybos kariams pratęsiama. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi tarnauti iki sulauks išleidimo į atsargą amžių ir jam bus skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjo žiniomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos Aprūpinimo tarnybos Autotransporto skyriuje šiuo metu trūksta dviejų vairuotojų, pareiškėjo etatas nėra užimtas, pareiškėjas galėjo likti užimamose pareigose ir toliau sėkmingai tęsti tarnybą. Pareiškėjo teigimu, tapačiose situacijose su visais kitais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Aprūpinimo tarnybos vairuotojais profesinės karo tarnybos sutartys buvo pratęstos. Pareiškėjo manymu, sprendimą nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties lėmė srž. mjr. G. I. asmeninės ir neobjektyvios nuomonės pateikimas, kad pareiškėjo kandidatūra neatitiko Tvarkos aprašo 4.5 papunktyje nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas 2020 m. fizinio parengtumo testo nelaikė, nors realiai buvo išlaikęs suformavimas Komisijai, ir galimai dėl pareiškėjo pateikto skundo KAM Generalinei inspekcijai, kuris buvo pripažintas pagrįstu. Pareiškėjo nuomone, jis yra nepagrįstai diskriminuojamas ir persekiojamas už pateiktą skundą. Pareiškėjui net nebuvo pasiūlyta pagal įgytą kvalifikaciją (Karinės specialybės variklio mechaniko, važiuoklės remontininko tarnybos eigos 46-48 pozicija Priedas Nr. 11) sudaryti PKT sutartį dėl kitos jau įgytos krašto apsaugoje pareigybės pvz., kaip mechaniko, ar remontininko, kurias pareiškėjas taip pat yra įgijęs.

2.8. Teigia, kad atleidžiant iš tarnybos ir nepratęsiant sutartį buvo padaryta eilė Aprašo 4, 5,6,13 punktų procedūrinių pažeidimų. Aprašo 5, 6 punktuose nurodyti terminai buvo praleisti, taip pat nebuvo atsakyta ir dėl motyvų, kodėl sutartis nebuvo pratęsta. Komisijos siūlymas pateiktas neatsižvelgus į krašto apsaugos interesus, o Komisijai buvo pateikta netinkama medžiaga, kad Lietuvos kariuomenei yra netikslinga tęsti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį. Reikšminga laiko aplinkybę, jog pareiškėjui nebuvo pateikta Komisijos medžiaga, kuria remiantis priimtas sprendimas. Komisijos siūlymas ir Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino nepratęsimo turi būti motyvuojami, nurodomos priežastys, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą. Pareiškėjo teigimu, su skundžiamu Sprendimu laiku supažindintas nebuvo, o priimant Sprendimą, buvo pažeistas proporcingumo principas.

2.9. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

3. Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad krašto apsaugos sistemos iki 2021 m. kovo 23 d. priimti sprendimai bei tarnybinio patikrinimo išvada šioje byloje neturėtų būti vertinami, nes pareiškėjas jokių reikalavimų dėl jų nereiškia.

3.1. Lietuvos kariuomenė atsiliepime pažymi, kad Komisijos siūlymai Lietuvos kariuomenės vadui nebuvo priimti bendru sutarimu. Gavusi Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-6, Komisija 2021 m. kovo 18-19 d. el. paštu iš naujo svarstė, balsavo dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju (Komisijos 2021 m. kovo 24 d. posėdžio protokolas Nr. NRS – 5).

3.2. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunduose išdėstyta pozicija, jog be jokio teisėto pagrindo su juo buvo atsisakyta pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį, prieštarauja profesinės karo tarnybos sutarties šalių laisvo apsisprendimo sudaryti / tęsti tarnybos santykius principui ir pažymi, kad bet kuris karys, nepriklausomai nuo to ar jis vairuotojas ar kitos srities specialistas, nors ir atitinka Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1144, 4 punkte nurodytus reikalavimus, tai nereiškia, kad profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Lietuvos kariuomenės teigimu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 31 straipsnio 3 dalyje yra eksplicitiškai įtvirtinta, jog profesinės karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Atsižvelgdama į KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinės karo tarnybos sutarties sampratą bei kitas nuostatas, reglamentuojančias pasibaigusios terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo galimybę, Lietuvos kariuomenė pabrėžia, jog profesinė karo tarnybos sutartis yra vertinama kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja Krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą Lietuvos kariuomenės vadą pratęsti profesinės sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Lietuvos kariuomenės vadas pritarė Komisijos siūlymui ir nusprendė nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su puskarininkiu.

3.3. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas paskutinės profesinės karo tarnybos sutarties galiojimo laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka (2019 m,. spalio 9 d., 2020 m. birželio 27 d., 2021 m. sausio 21 d. (pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius (416 straipsnio 3 dalis, 417 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad vienas iš asmenų atrankos į profesinę karo tarnybą kriterijų yra ir jų moralinės savybės. Teisės aktai, reglamentuojantys karo tarnybą, ne tik nustato karių pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir visuotinai priimtų elgesio normų. Kario elgesys, kai padaromas teisės pažeidimas, laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Pabrėžia, kad visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimas ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymas, pagarbos ir taktiškumo trūkumas yra nesuderinami su Lietuvos kariuomenės kario statusu, Lietuvos kariuomenės vertybėmis ir neskatina Lietuvos Respublikos gyventojų pagarbos Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjo pasikartojančio patraukimo administracinėn atsakomybėn aplinkybė Komisijos buvo atitinkamai įvertinta.

3.4. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas prašymą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį pateikė 2020 m. rugsėjo 7 d. Šis prašymas suderintas su tiesioginiais bei aukštesniais vadais ir 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktas Komisijai. Komisija 2020 m. lapkričio 10 d. svarstė pareiškėjo pateiktą prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir bendru sutarimu nutarė siūlyti Lietuvos kariuomenės vadui su juo nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties. Lietuvos kariuomenės teigimu, Komisija tokį siūlymą priėmė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neatitiko Aprašo 4.5 papunktyje nustatyto reikalavimo. Puskarininkio 2019 m. spalio 2 d. fizinis parengtumas įvertintas neigiamai (neįskaityta), o 2020 m. spalio 16 d. fizinio parengtumo testo nelaikė dėl pateisinamų priežasčių (ligos). Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos personalą administruojantis padalinys Komisijai neteikė ir neturėjo pareigos teikti nuomonės dėl profesinės karo sutarties pratęsimo su pareiškėju, nes pareiškėjas neatitiko Aprašo vieno iš 4 punkto reikalavimų.

3.5. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pakartotinis Komisijos posėdis buvo organizuotas pagal aplinkybes pasitaikius pirmai galimybei ir profesinės karo tarnybos sutarties klausimas išspręstas savalaikiai, t. y. nepasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui. Pažymi, kad Komisija siūlė nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju, atsižvelgdama ir į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausio puskarininkio, kuris kuruoja kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalus, siūlymą.

3.6. Aprašas nenumato, jog į Komisijos posėdžius, kuriuose svarstomi profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimai, turi būti kviečiami kariai. Apraše taip pat nenumatyta, kad Komisijos siūlymas, Lietuvos kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo privalo būti atskirai argumentuojamas ir karys turi būti individualiai supažindinamas su priežastimi, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą. Sprendimų motyvus dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo / nepratęsimo, taip pat termino, kuriam buvo pratęsta profesinės karo tarnybos sutartis, kariai gali sužinoti iš savo pajėgų ar karinio vieneto vyriausiojo puskarininkio, kuris dalyvauja Komisijos posėdžiuose. Lietuvos kariuomenės teigimu, pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis dėl tokios informacijos poreikio ir jam būtų atsisakyta ją suteikti. Komisija, svarstydama profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimus ir priimdama sprendimus, vadovaujasi KASOKTĮ, Aprašu, vertina aplinkybių visumą ir visais atvejais vadovaujasi teisingumo ir sąžiningumo principais.

3.7. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose trūksta ne tik puskarininkio kvalifikacijos ir pasirengimo vairuotojų, bet ir kitų karinių specialybių karių, tačiau tai nereiškia, kad svarstant profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimus su kariais, neturi būti laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų.

3.8. Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TRS-4 laikytinas individualiu teisės aktu. Nurodo, kad Komisija, gavusi pareiškėjo tiesioginių ir aukštesnių vadų (viršininkų) siūlymus/rekomendacijas/vertinimus bei karinio vieneto, kuriame tarnauja pareiškėjas, personalą administruojančio skyriaus duomenis (įskaitant viešus registrus) apie pareiškėjo ankstesnę tarnybos eigą, vadovaujasi Aprašu ir formuoja siūlymus Lietuvos kariuomenės vadui, kuris tuos siūlymus savo sprendimu tvirtina. Pažymi, kad siekiant optimizuoti sprendimų priėmimo procedūras, krašto apsaugos ministras 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-649 perdavė kitiems krašto apsaugos sistemos vadams (viršininkams) dalį teisių personalo administravimo srityje. Veikdamas šiais įgalinimais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas priėmė Įsakymą, kuriame nurodyta, kad yra atsižvelgta į Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. TRS-4. Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TRS-4 pareiškėjui nesukėlė teisių ar pareigų, o yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas Įsakymui priimti.

3.9. Teismo posėdyje Lietuvos kariuomenės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas ir Krašto apsaugos ministerija 2017 m. kovo 9 d. sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. PS-286 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad pareiškėjas priimamas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d. Pagal Sutarties 3 punktą pareiškėjas (karys) įsipareigojo nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

4.1 Atkreipia dėmesį, kad Sutartis su pareiškėju buvo sudaryta vadovaujantis KASOKTĮ 31 straipsniu. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas. KASOKTĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kokiais atvejais ir kokiais terminais karys turi būti įspėjamas apie atleidimą. Ginčijamas atvejis nepatenka į šios įstatyminės normos numatytus atvejus.

4.2 Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Krašto apsaugos ministerija vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, teigia, kad profesinės karo tarnybos santykių pobūdis, priešingai, riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją tiek priimdami sprendimus dėl karių profesinio rengimo ar tobulinimo, tiek dėl jų skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo. Tvirtina, kad ginčo šalys turi tik tokias teisines galimybes nutraukti profesinės karo tarnybos sutartų kokios yra numatytos teisės aktuose. Nagrinėjamo ginčo atveju taikomas specialusis įstatymas – KASOKTĮ ir šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas.

4.3 Lietuvos kariuomenės vadui priėmus Sprendimą nepratęsti su pareiškėju Sutarties ir pasibaigus šios sutarties terminui, krašto apsaugos ministro įgaliotas viršininkas kito pasirinkimo neturėjo ir privalėjo priimti ginčijamą Įsakymą. Taip pat nurodo, kad krašto apsaugos ministras pareiškėjo atleidimo iš tarnybos procedūrose nedalyvavo. Tvirtina, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas įstatymų nustatyta tvarka, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui. Komisija, apsvarsčiusi karių prašymus dėl profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimo, teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymus Lietuvos kariuomenės vadui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarčių su kariais pratęsimo ar nepratęsimo.

4.4 Pažymi, kad Komisija, iš naujo įvertinusi visas aplinkybes ir apsvarsčiusi pareiškėjo kandidatūrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo, pateikė siūlymą nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties. Šį Komisijos siūlymą patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas, priimdamas skundžiamą Sprendimą. Krašto apsaugos ministerija mano, kad šis Lietuvos kariuomenės vado Sprendimas, iš esmės atitinka tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, t. y. jis priimtas įgalioto asmens ir teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat atitinka LVAT suformuotą praktiką, kurioje pasisakyta, kad profesinės karo tarnybos santykių pobūdis, priešingai, riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją priimdami sprendimus dėl karių skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo ar kitose tarnybos santykiuose. Teigia, kad Lietuvos kariuomenės vadas tinkamai pasinaudojo jam suteikta kompetencija ir diskrecijos teise nepratęsti Sutarties.

4.5 Tvirtina, kad Krašto apsaugos ministerija pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomo intereso nepažeidė. Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje, panaikinti skundžiamus sprendimus, nėra.

4.6 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akademija atsiliepime pateikia faktines aplinkybes, susijusias su Sprendimo ir Įsakymo priėmimu, nesutikimo su skundu motyvų nenurodo.

1.1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 dalies, kuria atsisakyta pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. P-419, priimto minėto Sprendimo pagrindu, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, išleistas į atsargą ir paskirtas atlikti tarnybą rezerve, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl pareiškėjo grąžinimo į profesinę karo tarnybą, tarnybinio atlyginimo ir maistpinigių už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką priteisimo.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevykdė nurodytų pareigų ne tik atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl liudytojo G. I. apklausos, bet ir diskriminacijos požymių aspektu sprendime individualiai nevertindamas G. I. pateikto siūlymo nepratęsti Sutarties su pareiškėju bei šio siūlymo galimos įtakos galutiniam sprendimui, turint galvoje ir tai, kad Komisijos siūlymas Lietuvos kariuomenės vadui priimant sprendimus turi tik rekomendacinio pobūdžio reikšmę. Pažymėtina, kad tokioje teisinėje situacijoje tik Lietuvos kariuomenės vado vertinimai dėl visų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių yra teisės taikymo pagrindas, taigi teisme svarbu nustatyti, ar G. I. pateiktas siūlymas gali turėti pareiškėjo diskriminavimo požymių ir, jei taip, kiek šiuo siūlymu remtasi priimant sprendimą, dėl kurio byloje sprendžiamas ginčas.

4. Todėl, teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, pasisakys dėl LVAT nutartyje išdėstytų motyvų, taip pat, ar priimant sprendimą nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nebuvo diskriminavimo požymių.

5. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, atstovaujama Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko, 2017 m. kovo 9 d. su pareiškėju sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. PS-286, pagal kurią pareiškėjas priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2021 m. kovo 26 d.

5.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkui pateikė prašymą „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo“, kuriuo prašė pratęsti su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį.

5.2. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. IS-752 „Dėl gr. V. D. profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo“ pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo“ pateikė svarstyti Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų komisijai (toliau – Komisija).

5.3. Komisijos siūlymu Lietuvos kariuomenės vadas 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. TRS-19 profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nepratęsti.

5.4. Pareiškėjas dėl šio Lietuvos kariuomenės vado sprendimo 2021 m. sausio 20 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui.

5.5. Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pasiūlė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Krašto apsaugos ministras Lietuvos kariuomenės vadui nurodė pripažinti netekusiu galios Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir įpareigoti Komisiją svarstyti pareiškėjo kandidatūrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo iš naujo.

5.6. Komisija, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo kandidatūrą, pasiūlė Lietuvos kariuomenės vadui profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nepratęsti. Lietuvos kariuomenės vadas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TRS-4 pritarė Komisijos siūlymui, priimdamas sprendimą nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju.

5.7. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2021 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. P-419 „Dėl gr. V. D. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Aprūpinimo tarnybos Autotransporto skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigų ir nuo 2021 m. kovo 26 d. išleistas į atsargą.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu ir įsakymu, argumentuoja, kad yra nepagrįstai diskriminuojamas ir persekiojamas už pateiktą skundą, 2020 m. gruodžio 30 d. išlaikė karių fizinio parengtumo testą, t. y. įrodė, kad jo fizinis parengtumas atitinka krašto apsaugos ministro kariams nustatytą fizinio parengtumo lygį. Nepratęsiant sutartį buvo padaryta eilė Aprašo 4, 5,6,13 punktų procedūrinių pažeidimų, Aprašo 5, 6 punktuose nurodyti terminai buvo praleisti, taip pat nebuvo atsakyta ir dėl motyvų, kodėl sutartis nebuvo pratęsta.

7. Atsakovai su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigdami, kad karys, nors ir atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus reikalavimus, tai nereiškia, kad profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Nesutinka, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – KASOKTĮ), Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1144 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. V-752 redakcija; toliau – Aprašas).

12.1. KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos ministras priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą. KASOKTĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatydamas naudojimosi jo deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką.

12.2. KASOKTĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas. KASOKTĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Profesinės karo tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.

12.3. Pagal KASOKTĮ 31 straipsnį, profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams: 1) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai; 2) su stojančiais į tarptautinių operacijų karinius vienetus – krašto apsaugos ministro nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui (KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalis).

12.4. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalis nustato, jog pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikotarpiui ir (ar) terminui, sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams; turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo; įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip 5 metams. Visais atvejais sutartys pratęsiamos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyti išleidimo į atsargą metai.

12.5. Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio 5 dalį, krašto apsaugos ministras profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir jas pratęsia: 1) su visais Krašto apsaugos ministerijos padalinių ir krašto apsaugos ministrui tiesiogiai pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų karininkais; 2) su pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnio laipsnio karininkais. KASOKTĮ 31 straipsnio 6 dalis numato, jog laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia: 1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas; 2) su kariuomenės kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai; 3) su kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – krašto apsaugos ministro tam įgalioti krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovai (kariniai viršininkai).

12.6. KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 32¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius.

13. Aprašas nustato profesinės karo tarnybos sutarties (toliau – PKT sutartis) pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo sąlygas ir sprendimų priėmimo procedūras, kai karys pareiškia norą pratęsti PKT sutartį ir tarnybą.

13.1. Pagal Aprašo 8 punktą, karys, norėdamas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį, prašymą dėl profesinės sutarties ar tarnybos pratęsimo krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio, kuriame tarnauja, personalą administruojančiam struktūriniam padaliniui (toliau – personalą administruojantis padalinys), turi pateikti likus 7 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos.

13.2. Remiantis Aprašo 4 punktu, kario kandidatūra dėl PKT sutarties ar tarnybos pratęsimo atitinkamai komisijai teikiama, kai karys atitinka šiuos reikalavimus: 4.1. yra pateikęs prašymą dėl PKT sutarties ar tarnybos pratęsimo; 4.2. teikiant prašymą dėl PKT sutarties ar tarnybos pratęsimo, nuo paskutinio tarnybos vertinimo praėję mažiau nei 12 mėnesių ir paskutinėje Kario tarnybos vertinimo anketoje pateikta rekomendacija kariui pratęsti PKT sutartį ar tarnybą; 4.3. turi galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai; 4.4. ekspertinio nutarimo pažymoje įrašyta sveikatos grupė atitinka pareigybei nustatytą sveikatos grupę. Jeigu sveikatos grupė žemesnė nei nustatyta pareigybei, kario PKT sutarties ir tarnybos pratęsimo klausimas gali būti svarstomas tik paskyrus jį į pareigas pagal jo sveikatos grupę; 4.5. fizinis parengtumas įvertintas teigiamai (įskaityta), karių fizinio parengtumo testas laikytas ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių (išskyrus atvejus, kai karys testo nelaikė dėl pateisinamos priežasties).

13.3. Aprašo 5 punktas nustato, kad profesinės karo tarnybos sutarties ir tarnybos pratęsimo klausimas atitinkamai komisijai svarstyti teikiamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos, o su sprendimu pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ar tarnybą arba jos nepratęsti karys supažindinamas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos.

13.4. Aprašo 6 punktas nustato, kad tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių sprendimo pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį ar tarnybą arba jos nepratęsti neįmanoma priimti likus 3 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos, atitinkama komisija gali siūlyti pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį iki vienerių metų.

13.5. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad jeigu karys nėra pateikęs prašymo ar yra pateikęs prašymą, bet neatitinka šio tvarkos aprašo 4.2–4.5 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, PKT sutarties ir tarnybos pratęsimo klausimas nesvarstomas ir rengiami dokumentai dėl kario išleidimo į atsargą.

13.6. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad Komisijų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

13.7. Pagal Aprašo 13 punktą (2016 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 494 redakcija) krašto apsaugos ministrui ar kariuomenės vadui patvirtinus profesinės karo tarnybos sutarties ar tarnybos pratęsimą klausimą svarstančios komisijos, kurios sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, siūlymus dėl profesinės karo tarnybos sutarties ar tarybos pratęsimo ar nepratęsimo, personalą administruojantis padalinys nedelsdamas supažindina karį su sprendimu ir sprendimo kopiją įsega į kario asmens bylą. Kai krašto apsaugos ministras ar kariuomenės vadas nusprendžia nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties ar tarnybos, personalą administruojantis padalinys rengia dokumentus dėl kario išleidimo į atsargą (Aprašo 17 punktas; 2016 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 494 redakcija).

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad su pareiškėju 2017 m. kovo 9 d. buvo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis Nr. PS-286, pagal kurią pareiškėjas į profesinę karo tarnybą buvo priimtas keturiems metams, t. y. iki 2021 m. kovo 26 d. (Sutarties 1 punktas). Sutartis nustatė, kad karys įsipareigoja sutarties 1 punkte nustatytą laikotarpį profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas (3 punktas). Sutarties 6 punktas nustatė, kad sutartis gali būti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Taigi, pasirašydamas terminuotą profesinę karo tarnybos sutartį, pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad ji būtinai bus pratęsta.

15. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje akcentavo, kad Komisijai buvo pateikta netinkama medžiaga, kad Lietuvos kariuomenei yra netikslinga tęsti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį, kad pareiškėjas karių fizinio parengtumo testo anksčiau negalėjo laikyti dėl sveikatos būklės (turėjo nedarbingumą), o šioms aplinkybėms išnykus, 2020 m. gruodžio 30 d. karių fizinio parengtumo testą išlaikė, t. y. įrodė, kad jo fizinis parengtumas atitinka krašto apsaugos ministro kariams nustatytą fizinio parengtumo lygį, rezultatas įvertintas teigiamai (įskaityta).

15.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. pareiškėjo fizinis parengtumas įvertintas neigiamai (neįskaityta). Pirmoje 2020 metų pusėje pareiškėjas fizinio parengtumo testo nelaikė. 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikdamas prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo, pareiškėjas neatitiko Aprašo 4.5 punkto reikalavimų, t. y. fizinio parengtumo testo nebuvo išlaikęs. Taigi, remiantis Aprašo 7 punktu, PKT sutarties ir tarnybos pratęsimo klausimas apskritai galėjo būti nesvarstomas ir parengti dokumentai dėl kario išleidimo į atsargą, nes pareiškėjas neatitiko Aprašo 4.5 papunkčio nustatytų reikalavimų. Minėtą testą pareiškėjas išlaikė tik 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. po Lietuvos kariuomenės vado 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo nepratęsti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutarties priėmimo.

15.2. 2021 m. kovo 24 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. NRS-5 pažymėta, kad pareiškėjas atitinka Aprašo 4 punkto reikalavimus, tačiau tai nereiškia kad PKT sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. Nurodyta, kad PKT sutartis yra vertintinas kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti PKT sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Taip pat pažymėta, kad Lietuvos karo akademijos vyriausiasis puskarininkis komisijai siūlo nepratęsti PKT sutarties su pareiškėju. Atsižvelgusi į tai, Komisija nutarė siūlyti nepratęsti PKT sutarties su pareiškėju (balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1). Vadinasi, Komisija pareiškėjui nepalankų sprendimą priėmė ne dėl to, kad pareiškėjas neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų.

15.3. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos jo atžvilgiu, kuri, pasak pareiškėjo, pasireiškė Lietuvos karo akademijos vyriausiojo puskarininkio komisijai siūlymu nepratęsti PKT sutarties su juo, teismas pažymi, kad G. I. siūlymas Komisijai nenulėmė galutinio sprendimo priėmimo, jis balsavime nedalyvavo. Į Komisijos posėdžius G. I. buvo kviečiamas remiantis Kareivių (jūreivių) ir puskarininkių tarnybos reikalų svarstymo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1528 (Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-1087 redakcija), 10.4 papunkčiu, nustatančiu, kad į komisijos posėdžius pareikšti savo nuomonės (be balsavimo teisės), be kita ko, kviečiamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausiasis puskarininkis (nuolat). Byloje nėra duomenų, kad G. I., teikdamas siūlymą Komisijai, būtų teikęs neteisingą informaciją apie pareiškėją ar kokiu kitu būdu pažeidęs teisės aktų reikalavimus.

15.4. Paaiškindamas savo siūlymą Komisijai nepratęsti PKT sutarties su pareiškėju, teismo posėdyje liudytojas G. I. parodė, kad Komisijai paaiškino tas aplinkybes, kodėl pareiškėjas nebuvo išlaikęs fizinio parengtumo testo. Pasak liudytojo, pareiškėjas jam pasakė, kad 2019 m. įsivėlė klaida dėl jo testo neišlaikymo, nes viskas yra gerai, testą jis išlaikė. G. I. pareiškėjui pasiūlė susisiekti su fizinio rengimo centru, kad išsiaiškintų, kokia tai klaida. G. I. pats paskambino į fizinio rengimo centrą ir jam paaiškino, kad pareiškėjas, laikydamas testą, neteisingai nurodė savo amžių (vieneriais metais pasendino), kad testo rezultatai jam būtų palankesni. Pareiškėjo paklausus, kodėl testo nelaikė 2020 m., šis pasakė, kad testo rezultatas ilgai nebuvo įvestas į sistemą ir jis nežinojo, ar testą išlaikė. Liudytojo teigimu, testo rezultatas į sistemą buvo įvestas greit (1-2 savaičių bėgyje).

15.5. Liudytojas R. K. teismo posėdyje kategoriškai paneigė, kad G. I. darė įtaką priimant Komisijos sprendimą.

15.6. Liudytojas V. G. teismo posėdyje teigė, kad nebuvo diskriminacinio požiūrio į pareiškėją, tačiau mano, kad PKT sutartis su pareiškėju buvo nepratęsta be priežasties.

15.7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, atmeta pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos, kerštavimo ir persekiojimo jo atžvilgiu. Tiek liudytojas G. I., tiek pats pareiškėjas paaiškino, kad G. I. pareiškėjui pasakė, kad šis bandytų susitarti ir išlaikyti fizinio parengtumo testą, nes priešingu atveju PKT sutartis su juo negalės būti pratęsta. Toks pokalbis negali būti suprantamas kaip kerštavimas, grasinimas pareiškėjui ar diskriminacija, nes G. I. iš esmės pareiškėjui tik paaiškino Aprašo 4, 7 punktų nuostatas.

16. Teismas pažymi, kad atitikimas Aprašo 4 punkto nuostatoms yra sąlyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui Komisijoje, tačiau savaime nelemia, kad PKT sutartis turi būti pratęsta. Komisija siūlymą nepratęsti PKT sutarties priėmė atsižvelgusi į pareiškėjo tarnybos eigą, visą charakterizuojančią medžiagą. Kaip minėta anksčiau, Komisijų sprendimai apskritai yra rekomendacinio pobūdžio (Aprašo 11 punktas). Vadinasi, ja nėra privaloma vadovautis priimant galutinį sprendimą pratęsti profesinę karo tarnybos sutartį ar jos nepratęsti. Komisija sprendimą priėmė balsų dauguma, įvertinusi visą pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, o ne vien remdamasi G. I. siūlymu. Taigi Komisijos sprendimas nėra tas lemiamas veiksnys, dėl kurio sutartis su pareiškėju nebuvo pratęsta.

17. LVAT praktikoje aiškinama, kad profesinė karo tarnybos sutartis yra terminuota, t. y. sudaroma tam tikram laikotarpiui (terminui), kuriam pasibaigus, ji (PKT sutartis) Aprašo nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu gali būti pratęsiama arba nepratęsiama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį aiškinama, kad nei KASOKTĮ, nei Aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo sutarties terminą su Apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai (LVAT administracinėse bylose Nr. A662-1419/2013, Nr. A146-561/2013, Nr. A62-1130/2011, Nr. A-88-624/2015).

18. LVAT, be kita ko, yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (LVAT administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006).

19. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje aiškiai reglamentuojama, jog profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Lietuvos kariuomenės vadas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, priimdami skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą, vadovavosi suteikta veiksmų laisve, leidžiančia pasirinkti variantą (pratęsti ar nepratęsti PKT sutarties terminą), kurį jie mano esant tinkamiausią. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja Krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą Lietuvos kariuomenės vadą pratęsti profesinės sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Teismas supranta pareiškėjo lūkestį tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje, tačiau atsakovo įpareigojimas dėl šios sutarties pratęsimo pažeistų sutarties laisvės principą.

20. Teismas nelaiko esminiu pažeidimu aplinkybės, kad Lietuvos kariuomenės vadas Sprendimą priėmė likus 2 dienoms iki pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pasibaigimo, t. y. 2021 m. kovo 24 d. Tai lėmė pareiškėjo fizinio parengimo testo perlaikymas, Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-6 priėmimas ir to pasėkoje prašymo svarstymas antrą kartą. Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 6 punktas nenustato imperatyvaus įpareigojimo Komisijai siūlyti pratęsti PKT sutartį iki vienerių metų, todėl pareiškėjo lūkesčiai šiuo aspektu negalėjo būti pažeisti.

21. Teismo vertinimu, kadangi Komisija priėmė sprendimą su pareiškėju nepratęsti PKT sutarties, todėl papildomai neturėjo svarstyti jo skyrimo ar perkėlimo į kitas pareigas. Teismas pažymi, kad Aprašas nenustato pareigos į Komisijos posėdį kviesti karį, dėl kurio PKT sutarties pratęsimo yra svarstoma, pateikti medžiagą, kuria remiantis priimtas sprendimas, todėl pareiškėjas neturėjo būti kviečiamas jame dalyvauti ar gauti tokią medžiagą. Pareiškėjo abejonės, ar jo kandidatūra apskritai buvo svarstoma Komisijos posėdyje paneigiamos byloje pateiktu 2021 m. kovo 24 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. NRS-5.

22. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad Komisijos priimtas sprendimas ir ginčo Sprendimas negali būti siejami su pareiškėjo diskriminacija ar persekiojimu, Komisija iš esmės teisingai taikė Aprašo nuostatas ir esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Teismas, įvertinęs bylos visumą, sprendžia, kad Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TRS-4 1 punktas, kuriuo nuspręsta nepratęsti su pareiškėju PKT sutarties, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

23. Minėta, kad pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 32¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius. Šiuo atveju pasibaigus Sutarties terminui, šio termino nepratęsus pagal KASOKTĮ ir Aprašo nuostatas, esant priimtam Lietuvos kariuomenės vado Sprendimui nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. P-419 (priimtas KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu), kuriuo pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos išleistas į atsargą pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl Sprendimo dalies ir Įsakymo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, priteisti tarnybinį atlyginamą ir maistpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

26. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.