Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniajai specialistei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame posėdyje nagrinėjant administracinę bylą, kurioje M. S. kaltinama pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. kovo 8 d. Anykščių rajono PK pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-2394444-13, kuriame nurodyta, kad M. S., pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2013 m. kovo 8 d., apie 20:50 val., Anykščių r. sav., Kurklelių k., vairavo transporto priemonę Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (1.35 prom.) girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais M. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnioji specialistė Laura Laurinavičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. kovo 8 d., 20 val. 50 min. Anykščių rajono PK pareigūnai sustabdė automobilį AUDI A2, kurį kaip buvo nustatyta, vairavo M. S.. Vairuotojai buvo patikrintas neblaivumas alkotesterio pagalba ir buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl pareigūnai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už vairavimą esant neblaiviai.

M. S. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino padarytą pažeidimą, kadangi tuo metu sėdėjo ant vairuotojo sėdynės ir vairavo automobilį, tačiau nemano, kad tai buvo vairavimo faktas, nes nebuvo kelyje ir neturėjo ketinimo transporto priemonę vairuoti, norėjo transporto priemonę patraukti kelis metrus, nes jos manymu tai buvo būtinasis reikalingumas, kadangi nenorėjo trukdyti kitai transporto priemonei. Ji sėdėjo automobilyje ir jo nebūtų vairavusi, bet ji pamatė, kad atvažiuojantis automobilis parodė posūkio signalą ir ji suprato, kad tas automobilis važiuoja link jos automobilio. Ji nenorėjo sudaryti kliūties ir norėjo patraukti transporto priemonę iki tokios vietos, kur būtų galima apsilenkti. Nurodė, kad ji įjungė variklį ir sėdėjo už vairo. Ji vairavo transporto priemonę, bet ten nebuvo kelias. Ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes manė, kad važiuoja kaimynė, ir jeigu ji nebūtų patraukusi automobilio, kaimynė nebūtų privažiavusi iki savo namų. Bet tas automobilis, kurį ji palaikė kaimynės automobiliu, kaip paaiškėjo buvo policijos pareigūnai, važiavę su tarnybiniu automobiliu.

Liudytoja Laura Sapkauskaitė parodė, kad ji dirba Anykščių policijos komisariate patrule. 2013 m. kovo 8 d. buvo numatytas maršrutas dirbti Katlėriai, Skiemonys, Pašiliai. Važiuodami pamatė prie Katlėrių kaimo, kairėj pusėje pamiškėje stovintį automobilį. Automobilio šviesos įsijungė ir vėl užgeso. Todėl jie su kolega nutarė nuvažiuoti ir paklausti ar nieko neatsitiko, nes automobilis stovėjo prie miškelio, nuo pagrindinio kelio 15-20 metrų atstumu. Jie parodė posūkį ir pradėjo važiuoti link to automobilio, bet tas automobilis pradėjo judėti. Tada jie įjungė šviesos ir garso signalus, bet tas automobilis nereagavo ir važiavo kokius 100-150 metrų, kol sustojo. To automobilio gale sėdėjo vaikai. Kai automobilis sustojo, jie nutarė patikrinti vairuotojos blaivumą, nes tą dieną buvo neblaivių vairuotojų kontrolė. Prie vairo sėdėjo moteris, ji aiškino, kad mašiną norėjo patraukti, nes galvojo, kad važiuoja kaimynė. Kai buvo patikrintas jos blaivumas, buvo nustatytas lengvas ar vidutinis girtumo laipsnis. Ji, kad yra išgėrusi neneigė, bet nenorėjo sutikti, kad vairavo, nes sakė, kad tik norėjo automobilį patraukti. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neblaiviam.

Nors M. S. iš esmės nepripažino savo kaltės, iš teismo posėdžio metu duotų jos paaiškinimų, liudytojos parodymų, kurie iš esmės neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, neabejotinai nustatyta, jog M. S. savo veiksmais, t.y. 2013-03-08, apie 20 val. 50 min., Anykščių r. sav., Kurklelių k., vairuodama automobilį bei būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 1.35 promilės girtumo laipsnis, padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Savo nesutikimą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo M. S. grindė tuo, jog jos vairuojama transporto priemonė nebuvo kelyje, be to, ji veikė būtino reikalingumo sąlygomis, nes norėjo atlaisvinti kelią kitam automobiliui. Teismas atmeta šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus kaip nepagrįstus bei nešalinančius jos atsakomybės.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalis, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 47 punkte vairuotojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę <...>. Taigi, asmens veiksmai gali būti kvalifikuotini pagal atitinkamą ATPK straipsnį, nustatantį atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatytas būtinas šio pažeidimo sudėčiai elementas – vairavimas. Be to, suformuotoje teismų praktikoje bei dabartiniame lietuvių kalbos žodyne teigiama, jog žodis vairuoti aiškintinas kaip valdymas vairu. Toks žodžio vairuoti reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su tuo, jog automobilis nėra kelyje, nes yra aktualus transporto priemonės judėjimas. Taigi nesant abejonių dėl transporto priemonės AUDI A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią valdė M. S. judėjimo, darytina kategoriška išvada, kad ji nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę esant neblaiviai.

ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos sąlygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. S. veiksmai – siekis atlaisvinti kelią kaimynei, galėtų būti vertinami kaip būtinojo reikalingumo veiksmai, nes jokio pavojaus iškilę nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens savo veiksmų suvokimas kaip veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis nepateisina jos padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimo padarymu. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad M. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidėja prašo skirti jai švelnesnę nuobaudą. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog M. S. skirtina nuobauda – minimali bauda, numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1000 litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 metams.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti M. S., kad atsižvelgdamas į jos turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jos rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. (ATPK 313 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.