Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V., atstovaujančios nepilnametį A. V., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarei L. G., L. V., V. V., dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. V. kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama atnaujinti terminą antros eilės įpėdiniui A. V. priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio P. V. mirties; išduoti pareiškėjai teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio A. V. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, po palikėjo P. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad A. V. yra Ž. V., sūnus, o Ž. V., miręs (duomenys neskelbtini) yra P. V. sūnus, t.y. A. V. yra P. V. vaikaitis. (duomenys neskelbtini) P. V. mirė. P. V. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos žiniomis, kitų įstatyminių bei testamentinių įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į mirusio P. V. palikimą, nėra. A. V. yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymą. Į teismą pareiškėja kreipiasi dėl palikimui priimti termino atnaujinimo A. V. po jo senelio mirties, nes paaiškėjo, kad liko senelio iki galo nebaigta tvarkyti paveldėjimo byla, bei nepaveldėtas aukščiau minėtas žemės sklypas. Pasikreipus į Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarę L. G. buvo paaiškinta, kad norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą po P. V. mirties, reikia atnaujinti terminą dėl palikimo priėmimo vaikaičiui A. V. po jo senelio P. V. mirties, ir tik tuomet gavus teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio antros eilės įpėdinio vardu, bei atnaujinus terminą palikimui priimti, bus įmanoma paveldėti A. V. vardu likusį nepaveldėtą palikėjo P. V. vardu registruotą aukščiau minėtą žemės sklypą. Vaikaitis A. V. palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes jis dar nebuvo gimęs palikėjo P. V. mirties dieną. Pareiškėja A. V. mama, tik sužinojusi apie P. V. vardu likusį žemės sklypą, kuriam galutinis paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, iš karto pradėjo rūpintis palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimu po palikėjo P. V. mirties: nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos, surinko dokumentus, reikalingus pareiškimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo parengimui bei pateikimui teismui.

Suinteresuoti asmenys L. V. ir V. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Taip pat, prašė pareiškimą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. atsiliepime į pareiškimą praė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsniu, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. V., kuris buvo Ž. V., mirusio (duomenys neskelbtini) tėvas ir A. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., senelis. P. V. buvo susituokęs su V. V., santuoka 1998 m. sausio 14 d. nutraukta. Be sūnaus Ž. V., palikėjas turėjo sūnų L. V.. Po P. V. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis Zarasų raj., Dusetų sen., Navikų k., registruotas mirusiojo vardu. Po P. V. mirties mirusiojo palikimo niekas nepriėmė. Kauno rajono 5-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla, iš notarės L. G. atsiliepimo matyti, kad po P. V. mirties mirusiojo sūnus Ž. V. pateikė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, mirusiojo sūnus L. V. pateikė pareiškimą apie palikimo atsisakymą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50 straipsnis). Vadovaujantis CK 5.5 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniais paveldint pagal įstatymą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) (CK 5.11 straipsnio 1 dalis).

Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, tam, kad asmuo įgytų teisę paveldėti turtą pagal įstatymą, jis turi būti gyvas palikėjo mirties momentu (išskyrus palikėjo vaikus, kurie paveldi, nors ir yra gimę po palikėjo mirties), ir priklausyti tam tikrai įpėdinių eilei.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V., kuris pretenduoja į mirusiojo P. V. palikimą, palikimo atsiradimo momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) dar nebuvo gimęs (A. V. gimė (duomenys neskelbtini).). Kadangi P. V. mirties metu jo vaikaitis A. V. nebuvo gimęs, jis negali būti mirusiojo P. V. įpėdinis pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad termino palikimui priimti atnaujinimas A. V. nesukels teisinių pasekmių, t.y. jis negalės priimti palikimo.

Pareiškėjos E. V., atstovaujančios nepilnametį vaiką A. V., prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti atmestinas (CPK 578 straipsnis 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Netenkinus prašymo dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, netenkintinas ir pareiškėjos prašymas išduoti leidimą priimti pareiškimą nepilnamečio vaiko vardu. Be to, pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams, dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo į teismą kreiptis nereikia.

Teismo patirtos išlaidos 17,06 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kurios, prašymo netenkinus, priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577–578, 579-582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,06 Eur (septyniolikos eurų 06 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.