- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- e1-1265-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00010-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- Y. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje Y. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Kinijos Liaudies Respublikos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Y. M. iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą išvengti mokesčių, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir į PVM bei pelno deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis bei jas pateikė VMI, o būtent: Y. M., nuo 2017 m. lapkričio 30 d. eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus jos vardu, nuo 2018 m. sausio 1 d. už kriptovaliutą „Bitcoin“ įsigijo įvairių prekių iš tiksliai nenustatytų Kinijos bendrovių, neva tai jas įsigijo iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atstovaujamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrovių: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) ‘“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ir neva šių kompanijų atstovams sumokėjusi grynais pinigais jas be tai patvirtinančių apskaitos dokumentų atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją ir dalį jų pardavę, be apskaitos dokumentų – už grynus pinigus, per kontroliuojamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekybos vietą parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, gautų ne mažiau kaip 30 000 eurų pajamų, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 60 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, neapskaitė (tame tarpe išvengė 6 300,00 eurų mokėtino PVM) ir šią sumą be apskaitos dokumentų Y. M. grynais pinigais asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymu 2018 m. birželio 5 d. perdavė kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas taip pat atskirtas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Be to, Y. M., veikdama kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per pastarųjų kontroliuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. neapskaitė ir nedeklaravo ne mažiau kaip 30 000 eurų pajamų bei išvengė ne mažiau kaip 6 300 eurų PVM mokesčio ir 1 500 eurų pelno mokesčio per EDS sistemą elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikdami žinomai neteisingas PVM deklaracijas forma FR0600: 2018 m. birželio 23 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. liepos 23 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.; 2018 m. rugpjūčio 19 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugsėjo 22 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. spalio 21 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.; 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.; 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.; 2019 m. sausio 22 d. pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; ir 2019 m. kovo 30 d. pateikė pelno mokesčio deklaraciją forma PLN204 už 2018 metus. Tokiu būdu siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną, pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir valstybės biudžetui padarė 7 800 eurų dydžio turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais Y. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji Y. M. parodė, kad į Lietuvą atvyko 2015 metais ir įsidarbino parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra PC „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės pavadinimo nepamena. Į (duomenys neskelbtini) atvyko savo sesers H. X. kvietimu ir pas ją įsidarbino. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta bendrovė į kurią įsidarbino, negali pasakyti, nes neprisimena. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo vadybininke. 2017 metais nusprendė savo vardu atidaryti kompaniją ir tęsti verslą „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietoje. 2018 metais vasarą ji pradėjo prekybą PC „(duomenys neskelbtini)“. Visas reikalingas prekes ji įsigijo iš (duomenys neskelbtini) tautiečių valdomų kompanijų. Užsakymą pateikdavo telefonu arba nuvykusi į (duomenys neskelbtini). Už prekes atsiskaitydavo vietoje grynais pinigais arba pasirašydavo, kad už prekes sumokės vėliau. Tarp prekių pardavėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys dėl prekių pardavimo pasirašomos nebuvo. Kadangi, kaip minėjo, pardavėjai yra kinai, viskas vyksta pasitikėjimo pagrindu. Po prekių įsigijimo prekes į (duomenys neskelbtini) atgabendavo pardavėjų surastas transportas, už gabenimo paslaugas ji mokėdavo tik už tiek, kiek jos prekės užimdavo vietos. Kas dar kartu iš (duomenys neskelbtini) kompanijų atsiveždavo prekes ji nežino. Už transporto paslaugas ji sumokėdavo grynais pinigais (duomenys neskelbtini) kompanijai prekių pardavėjai, kuri jai padėdavo surasti transportą. Įsigijus prekes jas parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Parduodant prekes būdavo taip, kad ji pamiršdavo pirkėjui išduoti kasos čekį ir tokiu būdu neparodydavo visų bendrovės gautų pajamų. Kiek pajamų bendrovė neapskaitė per 2018 metus ji nurodyti negali, nes neprisimena. 2018 metų vasarą su ja susisiekė iš matymo pažįstamas kinas ir paprašė jo žmogui lietuviui paduoti 30 000 eurų už prekes. Šio kino vardo neatsimena. Šį kiną pirmą kartą sutiko (duomenys neskelbtini), kai įsigydavo prekes. Kur minėtas kinas vykdo verslą (duomenys neskelbtini) ji nežino, jo kontaktų neturi. Iš fotonuotraukų šį kiną galėtų atpažinti, jis ant veido turi apgamą ir nešioja akinius. Asmuo J. X. nėra žinomas. Minėtas kinas su ja susisiekė ir paprašė už prekes paduoti pinigus lietuviui, kuris atvyks į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Maždaug 2018 m vasarą ar pavasarį, tai galėjo būti ir 2018 m. birželio 5 d., į parduotuvę atvyko lietuvis ir ji jam perdavė 30 000 eurų. Jos perduotų pinigų dalis buvo gauta už parduotas prekes, kita dalis buvo jos asmeninės. Kiek buvo verslo pinigų, neprisimena. Lietuvio, kuris atvyko pasiimti pinigų ji tikriausiai neatsimins, nes lietuviai jai visi vienodi iš veido. Kam kinui buvo reikalingi pinigai, nežino. Šių pinigų kinas dar negražino. Taip vykdydama savo verslą ir neapskaitydama visų gautų pajamų, VMI pateikdama duomenis apie bendrovės pajamas, ji galimai nesumokėjo visų privalomų mokesčių. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, tai padarė ne viską suvokdama ir ne specialiai. Nuo 30 000 eurų gautų pajamų ji nesumokėjo PVM, todėl, siekdama atlyginti padarytą žalą, 6 300 eurų sumokėjo į VMI sąskaitą ir prie tyrimo bylos pridėjo tai patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Pranešime apie įtarimą minimas asmuo Z. J. jai nėra žinomas ir ji apie jį nieko negirdėjo. Taip pat jai nėra žinomas ir P. G. Ji niekada nesinaudojo ir nieko nežino apie valiutą Bitcoin. Kaip minėta savo kaltę ji pripažįsta iš dalies tai yra kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė netinkamai buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingas deklaracijas VMI, tačiau ji niekada nesiekė ir nepasisavino PVM (2 t., b. l. 103-106).
Ikiteisminio tyrimo metu raštu teikdama parodymus įtariamoji Y. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl padarytų veiksmų, tokius veiksmus atliko nesuprasdama įstatymų, padarytą žalą atlygino. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl viruso epidemijos, prašo kuo mažesnės baudos, nes šiuo metu nei ji, nei įmonė negauna jokių pajamų. Turi auginti vaiką, padengti pragyvenimo išlaidas bei rūpintis dviem senyvo amžiaus žmonėmis (2 t., b. l. 115).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Š. parodė, kad nuo 2016 metų ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Vėliau bendrovė pakeitė pavadinimą ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. ji dirbo kasininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kuri buvo įsikūrusi Prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pagal darbo sutartį jos darbo užmokestis buvo numatytas minimalus 430 eurų ir pagal susitarimą darbo užmokestį direktorė M. Y. jai mokėdavo grynais pinigais vieną kartą per mėnesį. Ji direktorė buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl bendrovė pakeitė pavadinimą, nežino. Tačiau, kiek prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo ir kita Kinijos pilietė. Išmokant darbo užmokestį ji pasirašydavo žiniaraštyje. Pagal susitarimą direktorė gimtadienio proga leisdavo išsirinkti prekių už 20 eurų ir tai buvo darbdavio dovana. Ji, kaip minėjo, buvo įdarbinta kasininkės pareigose ir buvo atsakinga tik už prekių įmušimą į kasą. Kitos pardavėjos buvo atsakingos už prekybos salę ir bendraudavo su klientais. Tuo laikotarpiu kasininkės pareigas ėjo dviese, kita kasininkė buvo E. G. Prekybos salės darbuotojos - pardavėjos su kasos aparatu nedirbdavo ir čekių negalėdavo išmušti, bent jai esant taip nedarydavo. Darbo laikotarpiu buvo labai daug atvejų, kai žmonės įsigytas prekes grąžindavo, jie surašydavo prekių grąžinimo aktus bei pateikdavo čekius. Bet būdavo konfliktinių atvejų, kai pirkėjai piktybiškai atsisakydavo pildyti dokumentus, tada darbuotojos už pirkėjus viską surašydavo ir prašydavo, kad jie bent pasirašytų. Parduotuvės apyvarta būdavo labai įvairi - nuo 200 iki 1000 eurų per dieną. Darbo laikotarpiu užmokesčio „vokeliuose“ jai nemokėjo, visas darbo užmokestis, kurį ji gaudavo, buvo pagal darbo sutartį. Buvo vienas atvejis, kai jai buvo išmokėta 50 eurų premija, tačiau ar kur nors apie 50 eurų gavimą pasirašė, neprisimena. Beveik visą parduotuvės darbo laiką parduotuvėje būdavo direktorė M. Y. Būdavo taip, kad ir ji išmušdavo čekius, t. y. dirbdavo su kasa ir pavaduodavo kasininkes. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. Paskutiniu metu, paskutinius kelis mėnesius direktorė M. Y. davė nurodymus nemušti prekių pardavimų į kasą. Tačiau ji tai daryti atsisakė, to nenorėjo daryti ir dėl šios priežasties išėjo iš darbo. Ar visos prekės buvo mušamos į kasą, kai ji nedirbo, nežino, negali to pasakyti. Tačiau, kaip minėjo, ji tai daryti atsisakė. Kiek žino, visos prekės būdavo įsigyjamos iš (duomenys neskelbtini), prekių įsigijimo dokumentai būdavo pas direktorę. Parduotuvėje labai retai pas direktorę ateidavo jos tautiečiai (2 t., b. l. 44-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad nuo 2014 metų ji vadovauja MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Nuo 2016 metų sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m., maždaug birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduoti kitiems akcininkams, Ukrainos pil. H. T. ir R. M. Bendrovės akcijas jam pardavė Kinijos pil. Y. M. ir X. H. Įsigijus bendrovę H. T. tapo direktoriumi ir bendrovės pavadinimą pakeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. H. T. ketino vykdyti statybų veiklą, tačiau, kiek jai yra žinoma, veiklos nepradėjo vykdyti ir 2018 lapkričio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini), žadėjo 2019 m. sausio mėnesį grįžti į (duomenys neskelbtini). Bendrovės apskaitos dokumentai, kuriuos turėjo ji, buvo paimti kratos metu FNTT pareigūnų. Po to kai Y. M. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą - prekybą drabužiais PC „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 100 procentų akcininkė ir direktorė buvo ji. 2017 m. lapkričio mėn. ji sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 metais jai paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. W. ir pasiūlė tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Tokiu būdu ji pradėjo bendradarbiauti su minėtomis bendrovėmis ir tvarkė joms apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Y. M. bendrovės apskaitos dokumentus jai pateikia atsiunčiant į elektroninį paštą arba fiziškai originalus, pagal jai pateiktus pirminius dokumentus ji suveda registrus, pateikia VMI ir SODRAI deklaracijas. Mokesčius sumoka pati Y. M., nes tik ji turi banko generatorių kodą. Bendrovė visus atsiskaitymus vykdo tik grynais pinigais, nes visos prekės yra įsigyjamos (duomenys neskelbtini) turguje ir todėl niekas jokių pavedimų nelaukia. Taip jai paaiškino Y. M. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus prekybos dienos gale visos suprekiautos pajamos parduotuvėje PC (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra išimamos iš kasos ir apskaitomos grynųjų pinigų kasoje. Dali gautų pajamų Y. M. įneša į banką, kad sumokėtų mokesčius, nuomą, bei kitas būtinas išlaidas. Toliau grynieji pinigai pagal kasos išlaidų orderį yra išduodami direktorei Y. M., nurodant pagrindą „mokėjimas atskaitingam“. Kasininko pareigas eina Y. M., tačiau dokumentus, orderius, pildo ji arba pardavėjos, nes Y. M. nemoka lietuviškai rašyti, ji tik pasirašo kaip kasininkė. Ji kaip atskaitingas asmuo gavęs grynus pinigus mėnesio eigoje įsigyja įvairias prekes iš (duomenys neskelbtini) bendrovių ir dalį iš (duomenys neskelbtini). Prekių įsigijimo dokumentus (duomenys neskelbtini) pateikia jai, tačiau apmokėjimo už prekes jokių dokumentų nėra, tai yra nėra kasos išlaidų orderio ir pinigų gavėjo-prekių pardavėjo dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą. Y. M. tai aiškina, kad pinigų gavimą pagal Vengrijos tvarką patvirtina (duomenys neskelbtini), kuriame yra padarytas įrašas „K.P. Cash“ (sumokėta/apmokėta grynais pinigais). Pasak Y. M. tai yra pardavėjo patvirtinimas, kad (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą gavo grynais pinigais už parduotas prekes. Todėl ji prie avansinės apyskaitos atskaitingo asmens Y. M. registruoja minėtus (duomenys neskelbtini) ir mažina Y. M. įsiskolinimą kaip atskaitingo asmens. Prie Y. M. jai pateikiamų (duomenys neskelbtini) yra pridėti prekių gabenimą patvirtinantys dokumentai. Kaip Y. M. užsako prekes, kas ir kaip jas transportuoja, ji nieko nežino, tik gauna dokumentus apskaitai. Su Y. M. ji bendrauja naudojant keletą žodžių rusų bei lietuvių kalbomis, kai nepavyksta susikalbėti tiksliau, kreipiasi į vertėją J. W. arba kartais į Y. T. Balandžio mėnesį Y. M. baigėsi viza būti (duomenys neskelbtini) ir ji išvyko į (duomenys neskelbtini), kiek jai yra žinoma, kol kas ji nėra atvykusi į (duomenys neskelbtini), nes kilo kažkokių problemų dėl vizos išdavimo. Šiuo metu vietoj jos jai apskaitai reikalingus dokumentus pateikia Y. T. Kada Y. M. atvyks į (duomenys neskelbtini), nežino. Pinigus į banką mokesčių sumokėjimui įneša kasininkė-pardavėja E. G. Suprekiautas pajamas iš EKA aparato išima ir į kasą pagal kasos pajamų orderį į kasą įneša Y. T., jis šiuo metu yra bendrovės kasininkas. Pagal kasos išlaidų dokumentus pinigai išmokami tik E. G., kad įneštų į banką, daugiau niekam pinigai nėra išmokami. Nuo balandžio mėnesio prekės naujos neįsigyjamos, prekiaujama likučiais. Lyginant praėjusių metų analogišką laikotarpį, prekybos pajamos yra panašios. Y. T. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas prieš išvykstant Y. M.. Y. T. pagal darbo sutartį yra įdarbintas parduotuvės vedėju. Kas šiuo metu atlieka direktoriaus pareigas kol nėra Y. M., nežino. Y. T. naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 59-62).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Y. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti šių metų balandžio mėnesį direktorės padėjėju. Šiose pareigose pradėjo dirbti tada, kai direktorei M. Y. baigė galioti darbo viza ir jos neišdavė. Ji išvyko į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji tvarkosi reikalingus dokumentus vizai gauti ir gavusi vizą atvyks į (duomenys neskelbtini). Jis eidamas direktoriaus padėjėjo pareigas kol nėra direktorės rūpinasi parduotuve, surenka reikiamus dokumentus ir juos perduoda buhalterei. Tačiau prekių užsakymu rūpinasi M. Y. būdama (duomenys neskelbtini), ir prekes ji užsako iš (duomenys neskelbtini). Nuo balandžio mėnesio naujų prekių į parduotuvę nebuvo atvežta. Po darbo dienos kasininkės išima pinigus ir perduoda jam. Pinigus jis saugo maždaug tris savaites. Kai perduodami pinigai išimti iš kasos jis jokių dokumentų nepasirašo, nepasirašo ant jokių kasos pajamų orderių. Pagal direktorės Y. M. nurodymą, surinktus pinigus jis maždaug kartą per mėnesį atiduoda į parduotuvę atvykusiam kinui. Perduodamas pinigus jis jokių dokumentų nerašo ir asmuo atvykęs jų pasiimti niekur nepasirašo. Pinigus tiesiog perduoda, nes taip liepė Y. M. Per tris kartus jis jam perdavė maždaug apie 20 000 eurų. Visi pinigai perduoti jam yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės PC „(duomenys neskelbtini)“. Kino, kuris atvyksta paimti pinigų, nei vardo nei pavardės, nei tel. numerio jis nežino. Kada atvyks minėtas kinas jis sužino iš Y. M.. Per jo darbo laikotarpį pinigus minėtam kinui jis perdavė tris kartus. Pinigai į bendrovės banko sąskaitą nėra įnešami, nes sąskaita yra areštuota. Su direktore Y. M. jis bendrauja per „(duomenys neskelbtini)“ programą (2 t., b. l. 65-67).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. G., L. Š., A. T., M. A., G. T. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Parduodant prekes pirkėjai atsiskaito tik grynais pinigais, nes atsiskaityti mokėjimo kortele nėra galimybės jau apie 6 metus (2 t., b. l. 25-29, 30-32, 33-37, 38-41, 49-51).
2020 m. sausio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodyta, kad kaltinamoji Y. M. parodymų atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką metu neatpažino P. G. kaip asmens, kuris atvyko į parduotuvę paimti pinigų. Parodymo atpažinti asmenį J. X. metu atpažino jį kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris prašė jos perduoti pinigus nenustatytam lietuvių kilmės asmeniui (2 t., b. l. 13-16, 17-19).
2019 m. kovo 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodyta, kad liudytojos E. G., L. Š., A. T., M. A. parodymų atpažinti asmenį pagal jo nuotrauka metu neatpažino P. G. kaip asmens, kuris atvykdavo į parduotuvę paimti pinigų (2 t., b. l. 1-3, 4-6, 7-9, 10-12).
2020 m. sausio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad specialistei atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ne mažiau 30 000,00 Eur pajamų, tai nesilaikant PVM įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatos VMI pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) 30 000,00 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 6 300,00 Eur (30 000,00 x 21%) mokėtino į biudžetą PVM. Taip pat nesilaikant Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, 30 000,00 Eur sumažino bendrovės 2018 m. pelną prieš apmokestinimą ir 1 500,00 Eur(30 000,00 x 5%)sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį, dėl to Bendrovė 2019?03?30 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje(forma PLN204)už 2018 m. deklaravo 30 000,00 Eur mažesnį pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą ir 1 500,00 Eur mažesnį mokėtiną į biudžetą pelno mokestį.
Taip pat Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama ne mažiau 30 000,00 Eur pajamų bei P. G. išmokėdama 30 000,00 Eur, tai nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 57-66)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai
BK 220 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios Y. M. kaltė, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamoji Y. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir parodė, jog 2018 metais vasarą ji pradėjo prekybą PC „(duomenys neskelbtini)“. Visas reikalingas prekes ji įsigijo iš (duomenys neskelbtini) tautiečių valdomų kompanijų. Užsakymą pateikdavo telefonu arba nuvykusi į (duomenys neskelbtini). Už prekes atsiskaitydavo vietoje grynais pinigais arba pasirašydavo, kad už prekes sumokės vėliau. Tarp prekių pardavėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys dėl prekių pardavimo pasirašomos nebuvo. Įsigijus prekes jas parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Parduodant prekes būdavo taip, kad ji pamiršdavo pirkėjui išduoti kasos čekį ir tokiu būdu neparodydavo visų bendrovės gautų pajamų. Kiek pajamų bendrovė neapskaitė per 2018 metus ji nurodyti negali, nes neprisimena. 2018 metų vasarą su ja susisiekė iš matymo pažįstamas kinas ir paprašė jo žmogui lietuviui paduoti 30 000 eurų už prekes. Minėtas kinas su ja susisiekė ir paprašė už prekes paduoti pinigus lietuviui, kuris atvyks į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Maždaug 2018 m vasarą ar pavasarį, tai galėjo būti ir 2018 m. birželio 5 d., į parduotuvę atvyko lietuvis ir ji jam perdavė 30 000 eurų. Jos perduotų pinigų dalis buvo gauta už parduotas prekes, kita dalis buvo jos asmeninės. Kiek buvo verslo pinigų, neprisimena. Taip vykdydama savo verslą ir neapskaitydama visų gautų pajamų, VMI pateikdama duomenis apie bendrovės pajamas, ji galimai nesumokėjo visų privalomų mokesčių. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina ir S. Š., J. S., E. G., L. Š., A. T., M. A., G. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, specialisto išvada.
Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog Y. M. iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą išvengti mokesčių, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir į PVM bei pelno deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis bei jas pateikė VMI. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamosios Y. M. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Y. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo skirti kiek įmanoma mažesnę baudą (2 t., b. l. 141).
Dėl Y. M. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytos Y. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius Y. M. – neteista, dirbanti (iš pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis).
Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas, bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajai prokurorės prašomas bausmes – baudas. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamosios asmenybę bei siūlomos bausmės dydį, teismas neturi pagrindo prokurorės siūlomus bausmės dydžius mažinti. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, mano, kad prokurorės prašomos skirti bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos iš esmės padarytos tuo pačiu laikotarpiu, turint vieningą tyčią apgaulingos apskaitos pagrindu išvengti mokesčių mokėjimo, veikos vertintinos kaip sudarančios idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji Y. M. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinama, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad valstybei padarytą žalą – 7800 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino, todėl civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 178).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Y. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 116-119, 120-123), panaikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Y. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Y. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir Y. M. skirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Y. M. 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Y. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.