Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-666-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2021-03-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. eT-259-1079/2022Nutartis · 2022-03-24Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-29
Bylos Nr.
e1-666-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37390-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-666-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37390-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 29 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiais smogė mamai I. S. į veidą ir viršugalvio sritį, tempė už galvos plaukų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. S. 2020 m. gruodžio 17 d. apie 2.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranką smogė buvusiam sugyventiniui H. N. į veido sritį, dėl ko pastarajam nuo veido nukrito akiniai, po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, ranka sugriebė nukentėjusiojo H. N. kumštį, kuriame jis laikė mobiliojo telefono įkroviklį ir lenkė pastarojo pirštus, juos lauždama, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam H. N. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Fizinio skausmo sukėlimas I. S.

J. S., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos santykiai su mama I. S. visuomet būdavo geri, nekonfliktuodavo, tačiau, kai išgerdavo, mama dažnai kabinėdavosi, vykdavo žodiniai konfliktai, tačiau smurto atvejų nėra buvę. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val., ji su autobusu ketino vykti į turgų, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant į turgų, mama atėjo pas ją į kambarį, pasakė, kad eis į parduotuvę ir paklausė, ko iš jos nupirkti, bei paprašė, kad atiduotų banko kortelę. Ji atsakė, kad kortelės neduos, nes sūnus turi pervesti jai pinigų. Mamai pasakė, kad nuėmė dvidešimt eurų ir duos jai grynais, po to 4 Eur paprašė ir brolis V.. Ji mamai davė dvidešimt eurų ir broliui keturis eurus, o pati išvažiavo į turgų. Iš turgaus į namus grįžo maždaug apie 13.00 val. Jau grįžusi buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų – alaus, ir pamatė virtuvėje sėdintį brolį V. S. bei mamą I. S., jie gėrė alų. Ji supyko, kad jie geria, nieko nedirba ir sukonfliktavo su savo mama I. S.. Taip pat pradėjo žodžiu konfliktuoti ir dėl bankinės kortelės, dėl ko nesusivaldžiusi kumščiais smogė mamai į galvos sritį, kur pataikė ir kiek kartų sudavė, nurodyti negali, nes nepamena. Taip pat tempė mamai už galvos plaukų. Paskui jos brolis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę ją išvežė į Šiaulius. Labai gailisi dėl savo tokių poelgių. Mamos atsiprašė, ji jai atleido, tarpusavyje susitaikė. Daugiau prieš savo mamą I. nebesmurtaus. (t. 2, b. l. 10-11, 16, 43-44).

I. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 12.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivi dukra J. S.. Ji pradėjo kabinėtis prie jos. Apie 13.00 val. nuėjo pas J. S. į kambarį ir jos paprašė, kad gražintų banko kortelę, kurią 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jai padavė. Dukra pasakė, kad jos neduos. Pagrasinus, kad dėl to iškvies policiją, dukra ją išstūmė iš savo kambario į koridorių ir antro aukšto koridoriuje ėmė ją mušti. Tris kartus dukra kumščiu sudavė į veidą ir du kartus sudavė per viršugalvį. Namuose buvęs sūnus V. S. išgirdęs triukšmą atbėgo ir nutempė dukrą nuo jos. Dėl tokio savo dukters elgesio ji patyrė fizinį skausmą. Pirmą kartą nuo dukros patyria fizinį smurtą, anksčiau to nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia. Akivaizdžių sužalojimų nepadaryta ir medikų pagalbos jai nereikia (t. 1, b. l. 44-46).

V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad J. S. yra jo sesuo. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.00 val. ketino kasti bulves, tačiau J. atsisakė dirbti ir pasakė, jog turės išvažiuoti, tačiau kur tiksliai, jis nežinojo. Prieš išvažiuojant J., jis paprašė jos kelių eurų, o mama I. S. paprašė dvidešimties eurų dėl bulvių kasimo. Sesuo padavė jiems pinigus ir apie 08.30 val. išvažiavo autobusu. Seseriai grįžus, jis su mama virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Sesuo įėjo į virtuvę, buvo supykusi, kad jie sėdi virtuvėje, o neina kasti bulvių. Sesuo su mama pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl banko kortelės, kadangi mama norėjo ją atgauti, o sesuo jau kurį laiką kortelės nenorėjo grąžinti. Pamatęs, kad moterys konfliktuoja, jis išėjo į lauką ir grįžęs pamatė, kaip koridoriuje prie spintelės sesuo buvo prispaudusi mamą ir plėšė nuo jos kūno maikutę. Jis puolė prie sesers ir atitraukė ją nuo mamos, laikė ją suėmęs už rankų, tačiau sesuo toliau bandė pulti ant mamos. Jis pasiėmė mobilųjį telefoną, pasakė, jog iškvies policijos pareigūnus ir juos iškvietė. Tuomet sesuo išėjo iš koridoriaus, nuėjo į antrą aukštą. Jis matė, kad mamos apatinė lūpa buvo pamėlusi. Mama buvo labai išsigandusi, drebėjo. Jo sesuo buvo išsikvietusi taksi vairuotoją, ir jei ne laiku atvykę policijos pareigūnai, ji būtų išvažiavusi. Atvykę policijos pareigūnai jiems visiems nustatė girtumus ir išvežė seserį į Šiaulius (t. 1, b. l. 64-65).

Motyvuojamoji dalis

J. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodytos kaltinamosios J. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (t. 1, b. l. 37);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.33 val. nukentėjusiajai I. S. nustatytas 0,20 promilės girtumas, liudytojui V. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.34 val. nustatytas 1,75 promilės girtumas (t. 1, b. l. 39-41);

2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog I. S. policijai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu ją sumušė neblaivi dukra J. S., dėl ko ji patyrė fizinė skausmą (t. 1, b. l. 44-46);

foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jame esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu, bendras vaizdas (t. 1, b. l. 51-52);

2020 m. rugsėjo 23 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas pareigūnų nešiojama vaizdo kamera „Transcend“ nufilmuotas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams I. S. nurodo, jog dukra su rankos plaštaka jai sudavė į veido kairįjį ir dešinįjį žandą bei į viršugalvį, tačiau kiek smūgių – įvardinti negali (t. 1, b. l. 69-70);

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo I. S. buvo nutrauktas, įtariamajai ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 5-7, 9-10);

2021 m. kovo 4 d. prokuroro nutarimu ir 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 11, 13-14).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 13.00 val. namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiais smogė mamai I. S. į veidą ir viršugalvio sritį, tempė už galvos plaukų, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Fizinio skausmo sukėlimas H. N.

J. S., apklausta įtariamąją dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad H. N. yra jos buvęs sugyventinis, kartu nebegyvena apie keturis mėnesius, bendro ūkio neveda, vaikų neturi. 2020 m. gruodžio mėnesį tarp jos ir H. buvo kilęs konfliktas. Ją pareigūnai parvežė iš (duomenys neskelbtini) kaimo į namus, kur jos namuose buvo H. N.. Ji namuose su broliu V. S. ir mama I. S. vartojo alkoholinius gėrimus – alų. V. paprašė H., kad jis nueitų į parduotuvę nupirkti alaus. Parnešęs alaus, H. po kiek laiko kažkur išėjo ir parėjo vakare. Jie buvo virtuvėje, visi bendravo. H. su jais tuomet gėrė tik nealkoholinį alų. Ji išgertuvių metu leido muziką per savo mobilųjį telefoną ir pamačius, kad telefonas baigia išsikrauti, nusprendė nueiti į savo kambarį pasiimti mobiliojo telefono pakrovėją, nes žinojo, kad pakrovėją paliko įkištą į rozetę. Pas ją kambaryje buvo ir H., ir ji suprato, kad jis pakrovėją galėjo būti pakišęs po čiužiniu, kadangi jo rozetėje nerado. H. pamatė, kad ketina paimti pakrovėją iš po čiužinio, čiupo pakrovėją ir pasakė, kad jo neduos ir atsisėdo ant lovos. Ji stovėjo prieš H. ir jam pasakė, kad jeigu jis jai neatiduos pakrovėjo, ji jam duos „blizgesio“. Jis jai parodė vidurinį pirštą, ruošėsi stotis nuo lovos ir ji tada priėjo arčiau jo ir susinervinusi, jam bebandant atsistoti nuo lovos, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jam per veidą ir jam ant lovos nukrito akiniai. Jis staigiai pasiėmė tuos akinius, užsidėjo ir staigiai atsistojo nuo lovos ir priėjęs prie jos, su viena ranka suėmė jai už dešinės rankos riešo ir pastūmė ją į lovą. Ji atsistojo nuo lovos ir jam stovint kambaryje reikalavo atiduoti pakrovėją. H. nereagavo, todėl ji priėjo prie jo, suėmė už jo kumščio ir bandė atlenkti jo pirštus, tačiau jis stipriai laikė suspaudęs pakrovėją ir jai nepavyko. Jai bebandant atlenkti jo pirštus, jis suėmė jai už dešinės rankos riešo ir neleido atimti pakrovėjo. H. kumščiu, kuriame laikė pakrovėją, sudavė jai vieną kartą į šoną, po to matė, kad H. išmetė pakrovėją ant žemės. Ji H. sudavė per veidą, nes jis jai neatidavė pakrovėjo, buvo susinervinusi. Pirštus bandė atlenkti todėl, nes jis kumštyje laikė jos pakrovėją ir ji jį norėjo atgauti. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas H. N. atžvilgiu dėl jai sukelto fizinio skausmo yra nutrauktas. Sutinka, kad galėjo tokiais veiksmais smūgiu iš delno per veidą ir bandymu atlenkti H. pirštus sukelti jam fizinį skausmą, tačiau tai padarė iš įtūžio, nes H. jai piktybiškai nenorėjo atiduoti pakrovėjo ir ją erzino. Sutinka, kad baudžiamuoju įsakymu jai būtų paskirta dirbti viešuosius darbus, kadangi pati yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 21-22, 35-36, 43-44).

H. N., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad su J. S. kartu nebegyvena apie pusę metų, jie nėra sugyventiniai, jų niekas nebesieja. 2020 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisiminė, vakarop, atvažiavo pas V. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), atvežti jam pinigų. Atvažiavęs pas jį, jis nuėjo nupirkti iš parduotuvės alaus, nes jis jo prašė. Kai parnešė alų, jį virtuvėje gėrė V., jo sesuo J. S. ir mama I. S., tačiau jis su jais kartu nebuvo, išėjo pas pažįstamą. Grįžęs iš pažįstamo pas V., pamatė, kad jie tebegeria alkoholį, o J. pradėjo kalbėti, kad jai išsikrauna mobilusis telefonas. Jis nuėjo į antrą aukštą pas J. į kambarį, ištraukė iš elektros lizdo pakrovėją ir jį pakišo po J. lovos čiužiniu. Paslėpęs pakrovėja, jis nuėjo pas V. į kambarį ir laukė, kol ateis J.. Pakrovėja paslėpė todėl, nes ji jau buvo daug išgėrusi ir galvojo, kad gali kur nors sugalvoti išvažiuoti. Po kiek laiko į antrą aukštą užlipo J. ir jis ją pamatęs, staigiai nuėjo pas ją į kambarį, ištraukė iš po čiužinio pakrovėją ir nuėjo atgal į kambarį pas V.. J. pamatė, kad jis paėmė jos pakrovėja, todėl įniršusi atėjo pas V. į kambarį ir šūkaudama prašė atiduoti pakrovėją, jis jai jo neatidavė, todėl ji pribėgo prie jo, su rankos delnu jam sudavė į kairę veido pusę. Po jos smūgio jam ant žemės nukrito akiniai. Tokiu smūgiu J. jam sukėlė fizinį skausmą. Jei reikėtų šį smūgį įvertinti skalėje nuo 1 iki 10, jis įvertintų 5, nes skausmas po kiek laiko praėjo, šiek tiek matėsi paraudimas veido srityje, tačiau kitą dieną jo nebebuvo matyti. Po to, kai ji jam sudavė per veidą, jis ją su rankomis pastūmė ir ji nukrito ant lovos, ji niekur nesusitrenkė, pašoko nuo lovos ir keikdamasi priėjo prie jo, ruošėsi vėl kelti ranką ir jis jai su abejomis rankomis, iš kurių vienoje laikė pakrovėją, suėmė už jos rankų riešų, kad ji nustotų ant jo pulti, tačiau ji vis tiek bandė ištrūkti, prašė atiduoti pakrovėja ir jai bebandant ištrūkti, išlaisvino vieną savo ranką su kuria sugriebė jam už kumščio, kuriame laikė pakrovėją ir pradėjo lankstyti jo pirštus, taip bandydama ištraukti pakrovėją. Ji jam tokiais veiksmais fizinio skausmo nesukėlė. Jai toliau bebandant atimti pakrovėja iš jo kumščio, ji pradėjo spjaudytis, spjovė jam į veidą ir tokie jos veiksmai jį įžeidė, jis susinervino ir paleidęs jos kitą ranką, su kumščiu, kuriame laikė pakrovėją, sutrenkė jai į šoną, kad ji nurimtų, nedaužytų jo rankomis ir nustotų spjaudytis. Po to, kai sudavė į šoną, ji nuėjo ant lovos atsisėsti, tačiau ji nieko nesakė, kad jai skaudėtų, nesuriko, nieko nesakė. Jis metė jos pakrovėją ant žemės ir išėjo iš kambario. Po kiek laiko išgirdo, kad J. užsirakino tualete ir skambina policijai. Jis dar bandė patekti į tualetą, atkalbėti J. nuo policijos kvietimo, tačiau ji jam durų neatidarė. Jeigu J. nebūtų pirma jam sudavusi į veidą, dėl ko jam nukrito ant žemės akiniai, taip pat jei nebūtų pradėjusi spjaudyti jam į veidą, jis nebūtų jai sudavęs į šoną ir laikęs ją už rankos riešų. Jo manymu, kai sudavė J. į šoną, jai neturėjo skaudėti, kadangi ji visiškai nieko nesakė, nesusilenkė, tik nusikeikė ir nuėjo atsisėsti ant lovos. Jis buvo visiškai blaivus, todėl juto, kad smūgis buvo nestiprus, nenaudojo daug jėgos. Tuo smūgiu tiesiog norėjo, kad ji apsiramintų, nebeprovokuotų ir nebepuldinėtų ant jo, tikrai nebūtų to smūgio sudavęs, jei J. nebūtų pirma pradėjusi naudoti jėgą prieš jį. Civilinio ieškinio tvarka jam išaiškinta, jo nereikš. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi jam jokių sužalojimų nėra. Po konflikto su J. jis nesikreipė į jokias gydymo įstaigas, kadangi akivaizdžių sužalojimų jam nebuvo padaryta (t. 1, b. l. 105-106, 111-112, 124-125).

I. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. jos buto virtuvėje ji, jos dukra J. S., sūnus V. S. ir dukros sugyventinis H. N. gėrė alų. H. N. gėrė nealkoholinį alų. Pradėjo gerti apie 17-18 val. Ji iš virtuvės išėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Apie 2 valandą ji išgirdo triukšmą, kuris sklido iš kambario, esančio antrame aukšte, kuriame gyvena jos dukra ir jos sugyventinis. Tada ji nuėjo į tą kambarį pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad kambaryje tarpusavyje stumdosi jos dukra ir jos sugyventinis. Girdėjo, kad jie konfliktuoja dėl telefono įkroviklio. Kambaryje daugiau jokių žmonių nebuvo. Jos sūnus V. S. tuo metu buvo kitame kambaryje. Tada ji paprašė, kad dukra su sugyventiniu liautųsi konfliktavę ir išėjo iš kambario. Kas ir kam sudavė smūgius, ji nematė (t. 1, b. l. 152-153).

V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jo sesuo J. S. turi buvusį sugyventinį H. N., tačiau jie kartu negyvena, H. pas juos į namus atvažiuoja tik dėl to, kad jis jį pasikviečia. H. jau apie tris ar keturis mėnesius nebevartoja alkoholinių gėrimų, yra užsikodavęs. Prisiminė, kad 2020 m. gruodžio 16 d., dienos metu, su seserimi J. pas save kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Kiek tiksliai jo išgėrė, jis neprisiminė, tačiau išgėrė nemažai. Kambaryje tuo metu, kai vartojo alkoholį, mamos I. nebuvo. Tą dieną, kai gėrė su seserimi, prisiminė, kad kambaryje žiūrėjo televizorių, naršė po internetą telefone. Po šio momento visiškai nieko neprisiminė, nes alkoholinius gėrimus vartojo nuo gruodžio 14 dienos, nes buvo gavęs pašalpą. Gruodžio 16 d. jo seserį pirmoje dienos pusėje parvežė policijos pareigūnai, kadangi jo mama tą dieną iš ryto paskambino policijos pareigūnams, kad šie nuvyktų į (duomenys neskelbtini) kaimą paieškoti J., kadangi ji jau trečia diena kaip negrįžo. Ją parvežė iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau pas ką ji ten buvo, jis nežinojo. Prisiminė, kad išgertuvių metu su seserimi nuėjo į rūsį parūkyti ir ji jam ant kairės rankos, žemiau alkūnės, rodė, kad jai ten yra mėlynė, taip pat rodė abiejų kojų blauzdas, ant kurių taip pat buvo mėlynės, dešinės rankos ji jam nerodė. Ji sakė, kad tos mėlynės atsirado tada, kai buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kur ji susižeidė, jis nežinojo, ji jam nesakė, tačiau manė, kad pati pargriuvo ir susižeidė, kadangi ji vartojo alkoholinius gėrimus. Daugiau jis apie gruodžio 16 dieną nieko papasakoti negalėjo, kadangi nieko neprisiminė. Prisimena tik tai, kad vėlai vakare, tuo momentu kalbėjo virtuvėje su H. ir jie išgirdo, kad pradėjo loti šunys ir kažkas beldžia į duris. Jie su H. suprato, kad į duris beldžia policijos pareigūnai ir jis pasakė jam, kad eitų pas jį į kambarį. H. taip ir padarė, kadangi išsigando, kad negautų kokios baudos, ar dar ko, kadangi jis šiuo adresu lankytis negali. Daugiau neprisiminė, nei kaip jį išvežė, nei kas vyko toliau. Tomis dienomis, kai vartojo alkoholį, jis kartu vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus, todėl jam yra labai suprastėjusi atmintis, po kelių dienų buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių uždegimo. Tikrai neprisiminė, kad H. būtų smurtavęs prieš jo seserį, kad tarp jų būtų kilęs konfliktas (t. 1, b. l. 156-157).

J. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad blaivus H. N. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 83);

2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad J. S. teigimu, sukonfliktavus su H. N. dėl mobiliojo telefono įkroviklio, pastarasis vieną kartą sudavė jai į dešinį rankos dilbį bei ją pastūmė (t. 1, b. l. 100);

2021 m. sausio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame užfiksuota, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis, J. S. ir H. N. yra buvę sugyventiniai, todėl nusikalstama veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 140 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinio skausmo sukėlimą asmeniui (t. 1,. b. l. 96);

Policijos registruojamų įvykių registro įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio 17 d. 2.39 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi neprisistačiusi pranešėja nurodė, kad buvęs pranešėjos sugyventinis namuose grasina, „koliojasi“, pranešėja užsirakinusi tualete (t. 1, b. l. 135-138);

2020 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur kilo konfliktas tarp J. S. ir H. N., bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto ir jame esančių patalpų bendras vaizdas (t. 1, b. l. 139-140, 142-144);

2021 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas J. S. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas (t. 1, b. l. 165-166);

2021 m. sausio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti pareigūnų „Body“ vaizdo kameromis nufilmuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, iš kurių matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, H. N. visą laiką neigia smurtavęs prieš J. S., V. S. ir I. S. tvirtina, kad H. N. nekaltas, nieko nedarė (t. 1, 169-172);

2021 m. sausio 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame užfiksuota, kad J. S. pirmoji sudavė su ranka buvusiam sugyventiniui H. N. per veidą, dėl ko jam ant žemės nukrito akiniai, po to bandė jėga atlaužti buvusio sugyventinio kumščio pirštus, kuriame jis laikė mobiliojo telefono įkroviklį, bei spjaudėsi ant jo, todėl J. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tikslinga jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 90);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. gruodžio 17 d. 3.10 val. kaltinamajai J. S. nustatytas 1,55 promilės girtumas, nukentėjusysis H. N. buvo blaivus (t. 1, b. l. 147-149);

2021 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą H. N. atžvilgiu, pripažinus jo padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, mažareikšme, ir 2021 m. vasario 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtinti minėtą prokurorės nutarimą (t. 1, 174-181, 183-184).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. S. 2020 m. gruodžio 17 d. apie 2.30 val. namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranką smogė buvusiam sugyventiniui H. N. į veido sritį, dėl ko pastarajam nuo veido nukrito akiniai, po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, ranka sugriebė nukentėjusiojo H. N. kumštį, kuriame jis laikė mobiliojo telefono įkroviklį, ir lenkė pastarojo pirštus, juos lauždama, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamosios J. S. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2021 m. kovo 16 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (t. 2, b. l. 67-69).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nuskalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas H. N.), padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. S.), padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes kaltinamajai J. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. po įvykio neblaivumas nustatytas nebuvo ir tai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu ji buvo neblaivi ir kad alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams.

J. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, neteista (t. 1, b. l. 189-190), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (t. 1, b. l. 192-197), Sodra duomenimis, nedirba (t. 1, b. l. 199), registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 200).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį už nuskalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. S.), padarymą nustatant bausmę artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui, o už nuskalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas H. N.), padarymą nustatant bausmę tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos vidurkio ir maksimumo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. S. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės, tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant minimalią įstatyme nustatytą dalį švelnesnės bausmės (BK 46 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 11.12 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad J. S. yra atlikusi 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – paskirtos 2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi už nuskalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. S.), padarymą 6 mėnesių terminas nėra pasibaigęs ir ji dar yra vykdoma, baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. S. paliktina galioti 2021 m. kovo 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su H. N. bei nesilankyti jo gyvenamoje ir buvimo vietose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD-R diskai, saugomi vokuose prie bylos, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai J. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. S.), ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas H. N.), ir nubausti viešųjų darbų bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią, įstatyme nustatytą, dalį švelnesnės bausmės, ir skirti J. S. galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 11.12 val., ir laikyti, kad J. S. yra atlikusi 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su H. N. bei nesilankyti jo gyvenamoje ir buvimo vietose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 CD-R diskus, saugomus vokuose prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti J. S., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti J. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti J. S., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

J. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė