- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 2-1888/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- "European financial management center"
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Grigiškių kredito unija“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „European financial management center“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grigiškių kredito unija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą viešajai įstaigai „Argo Navis“ (civilinės bylos Nr. B2-5171-653/2012).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „European Financial Management“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui VšĮ „Argo Navis“ iškėlimo, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Top Consult“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam skolingas 196 000 Lt sumą, neatsiskaito su ieškovu ir yra nemokus.
Trečiasis asmuo UAB „Grigiškių kredito unija“ pareiškimu prašė iškelti atsakovui VšĮ „Argo Navis bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Rimvydą Sakavičių. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas yra skolingas 824 655,49 Lt sumą, įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Argo Navis“ atsiliepimais į pareiškimus su pareiškimais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta tik dalį skolos, t. y. 90 000 Lt skolą ieškovui UAB „European Financial Management“. Atsakovas pažymėjo, kad jam kilo finansinių sunkumų dėl verslo partnerių ir trečiųjų asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau šiuo metu fondo finansinė padėtis stabilizavosi ir jis padengs susidariusius įsiskolinimus kreditoriams.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą VšĮ „Argo Navis“.
Teismas nurodė, kad atsakovas yra ne pelno siekianti viešoji organizacija, kurios veiklos baras – švietimo paslaugos Lietuvos mokykloms, mokytojams, mokiniams. Organizacijos veikla finansuojama iš trijų tarptautinių fondų, nes VšĮ „Argo Navis“ laimėjo konkursą gauti lėšų nuotoliniam mokinių ir mokytojų mokymui organizuoti. Tačiau fondai sustabdė lėšų pervedimą iki 2012 m. rugpjūčio mėn., nes organizacijai, kuriai pervedamos fondų lėšos, pagal fondų taisykles, neturi būti inicijuojami bankroto procesai.
Teismas pažymėjo, kad prieš tris mėnesius atsakovui jau buvo bandyta kelti bankroto bylą, tačiau teismas konstatavo, jog atsakovas yra mokus ir jam bankroto bylos nekėlė. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo turtinė padėtis per tuos tris mėnesius žymiai pablogėjo. Priešingai, kaip matyti iš atsakovo finansinių dokumentų ir kitų į bylą pateiktų duomenų analizės, kardinalių pokyčių, sąlygojančių įmonės turtinės padėties ryškų pablogėjimą, kuris lemtų įmonės nemokumą, nėra nustatyta. Teismas nurodė, kad iš įmonės 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtas (ilgalaikis) sudarė 952 051 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 549 131 Lt. Iš atsakovo pateikto 2012 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 952 051 Lt, o ilgalaikiai įsipareigojimai – 546 919 Lt, trumpalaikių įsipareigojimų įmonė neturėjo. Iš atsakovo pateikto įmonės kreditorių sąrašo matyti, jog kreditorių reikalavimai įmonei sudarė 159 000 Lt.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų nustatyta, jog ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio ieškovui iš esmės skiriasi. Ieškovo nurodoma priteisti suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Kadangi atsakovas pripažįsta tik 90 000 Lt dydžio skolą ieškovui, todėl, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, likusi ieškovo nurodoma suma negali būti įskaitoma į bendrą įmonės įsipareigojimų sumą.
Teismas pabrėžė, kad nors trečiasis asmuo ir nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 824 655,49 Lt, tačiau atsakovas jau yra pradėjęs atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, taip pat pasiūlė trečiajam asmeniui skolos grąžinimo grafiką, tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo būtų nesutikęs su siūlomu skolos grąžinimo grafiku, todėl nagrinėjant klausimą dėl įmonės mokumo, vienareikšmiškai teigti, jog atsakovo mokėjimo terminai yra suėję nėra teisinio pagrindo. Be to, kreditoriaus reikalavimai yra užtikrinti kilnojamojo turto įkeitimu bei laidavimu.
Teismas pripažino pagrįstu atsakovo teiginį, jog jis atnaujins savo veiklą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., kadangi atsakovas yra ne pelno siekianti viešoji organizacija, kurios veikla – švietimo paslaugos Lietuvos mokykloms, mokytojams, mokiniams, kuri paprastai vykdoma mokslo metais (nuo atitinkamų metų rugsėjo 1 d. iki liepos 31 d.). Aplinkybė, jog nuo 2012 m. rugsėjo mėn. bus atnaujinti 2011 m. paskelbti projektai bei atsakovo pateiktas 2012 – 2013 m. veiklos planas, iš kurio matyti, jog atsakovas, net ir negaudamas laiku finansavimo iš tarptautinių fondų, tikisi 2012 – 2013 m. gauti 583 296,00 Lt pelno, teismui leido daryti išvadą, kad atsakovas greitu laiku gali turėti pakankamai lėšų pelningai veiklai ir atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiti atsakovo turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai taip pat nesudarė pagrindo teigti, jog egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindai. Atsakovas skolų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nei valstybės biudžetui neturėjo. Taip pat iš 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatų ataskaitos matyti, jog atsakovo grynasis veiklos rezultatas sudarė 45 614 Lt, o įmonė iki 2012 m. birželio 30 d. gavo 2 212 Lt pelno.
Teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovo finansinius duomenis sprendė, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis nėra gera, nes atsakovo bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra gana žymi, o gautas pelnas nėra didelis, tačiau nepaisant to, atsakovas vykdo veiklą, susijusią su viešuoju interesu – Lietuvos mokytojų ir mokinių švietimu, yra mokus, atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, atsakovas deda pastangas gerinti įmonės finansinę būklę ir greitu laiku, prasidėjus mokslo metams, turės realią galimybę įvykdyti prievoles kreditoriams.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovas UAB „Euroepan financial management center“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal 2011 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį apeliantas perėmė reikalavimo teisę į atsakovą, todėl atsakovas šiuo metu yra skolingas 196 000 Lt. Atsakovui buvo pateiktas rašytinis pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas minėto įsiskolinimo nepadengė.
2. Nors teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad ieškovas ne kartą bando inicijuoti atsakovo bankroto procesą, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog pirmą kartą nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nebuvo žinoma apie atsakovo 824 655,49 Lt įsiskolinimą UAB „Grigiškių kredito unija“. Šis įsiskolinimas yra grindžiamas notaro išduotu vykdomuoju įrašu bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi.
3. Atsakovo pateiktas 2012 m. birželio 30 d. balansas mažai kuo skiriasi nuo atsakovo pateikto 2011 m. gruodžio 31 d. balanso, t. y. per pusmetį įmonės turtas liko nepakitęs, o ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo tik 2 212 Lt. Pateikti balansai neatitinka tikrovės, kadangi atsakovo turtas yra serveriai, kurie greitai nusidėvi, tačiau atsakovas nusidėvėjimo į balansą neįtraukia.
4. Atsakovo teismui pateiktas kreditorių sąrašas kelia abejonių. Šiame sąraše nėra įtraukta visa atsakovo įsipareigojimų apeliantui suma. Be to, ji neatsispindi ir įmonės balanse tarp pradelstų skolų. Nors atsakovas ir nurodo, kad apeliantui yra skolingas tik 90 000 Lt, bet pagal du vykdomuosius įrašus jis apeliantui yra skolingas 196 000 Lt ir skola nuolat auga, kadangi yra skaičiuojamos palūkanos.
5. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčija apelianto reikalavimą teisme.
6. Atsakovo skola sudėjus apelianto bei UAB „Grigiškių kredito unija“ reikalavimus sudaro 1 020 655,49 Lt, tuo tarpu atsakovo pateiktame balanse kreditoriniai reikalavimai įmonei sudaro tik 159 000 Lt. Taigi atsakovas nori apgaulės būdu pagerinti finansinę įmonės būklę ir nuslėpti didžiąją dalį savo įsiskolinimų.
7. Atsakovas nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų bei kitų įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu jis vykdo veiklą ir gauna atitinkamas pajamas.
8. Teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti atsakovo veiklos apimtis, turimą turtą ir jo vertę, jo likvidumą, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius bei išanalizuoti kitas aplinkybes, tačiau to nepadarė.
9. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, bet ne pateiktais į bylą įrodymais.
10. Pastaruoju metu stebimas spartus atsakovo pajamų kritimas, sandorių nesudarymas bei naujos įmonės UAB „Argo N. G.“ įsteigimas, kurios vieninteliu akcininku yra atsakovo vadovas. Atsakovo veiklos perkėlimas į naują įmonę rodo, jog galimai įmonės vadovas įmonę, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, valdė neūkiškai ir nerūpestingai.
Trečiasis asmuo UAB „Grigiškių kredito unija“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas į bendrą atsakovo skolos sumą nepagrįstai neįtraukė trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo, kuris sudaro 824 655,49 Lt. Įtraukus šią sumą į įsipareigojimų sąrašą, atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki.
2. Teismas nevertino apeliantų realių galimybių atgauti skolas, o tik menamai nurodė, jog įmonės veikla ateityje galimai bus pelninga.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo skolos trečiajam asmeniui yra užtikrintos laidavimu ir kilnojamojo turto įkeitimu. Atsakovo trečiajam asmeniui įkeistas kilnojamasis turtas šiuo metu yra sunaikintas, todėl trečiasis asmuo kreipsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl baudžiamosios bylos atsakovui iškėlimo.
4. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai pradės vykdyti veiklą nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio ir gaus atitinkamas pajamas, t. y. ateityje bus mokus. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad trečiasis asmuo sutiko atidėti skolų išieškojimą.
5. Atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal sudarytas paskolos sutartis.
6. Atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, siekiant įgyti prievolę iš trečiojo asmens.
7. Nors teismas ir nurodė, jog atsakovo finansinė padėtis nėra gera, o pradelstų įsipareigojimų suma gana žymi, tačiau nepagrįstai sprendė, jog įmonė yra moki. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota pozicija, jog nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Argo Navis“ atsiliepimu į atskiruosius skundus su atskiraisiais skundais nesutiko, prašė juos kaip nepagrįstus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad įmonė neturi jokių skolų paslaugų tiekėjams, savo klientams bei darbuotojams. Įmonė niekada nepaskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Atvirkščiai, atsakovas neatsisako savo įsipareigojimų ir yra pasirengęs juos vykdyti artimiausiu metu. Atsakovas kreipėsi į kreditorius su prašymu suteikti reabilitacinį periodą įmonės veiklos atnaujinimui ir jokių nesutikimų iš suinteresuotų asmenų negauta. Atsakovas nepripažįsta 196 000 Lt skolos ieškovui ir teigia, jog skola sudaro 90 298,80 Lt, kaip įrašyta vykdomajame dokumente. Be to, atsakovas šią skolą nuolat dengia. Trečiojo asmens nurodoma suma, kaip atsakovo skola, neatitinka tvirtovės, kadangi tai yra bendra kredito suma, gauta iš trečiojo asmens. Atsakovas jau grąžino maždaug pusę kredito sumos ir reali atsakovo skola trečiajam asmeniui sudaro 400 000 – 450 000 Lt sumą. Be to, atsakovo įsiskolinimai sudaro 546 919 Lt, o ne 159 000 Lt, kaip nepagrįstai atskirajame skunde nurodė ieškovas. Atsakovo kilnojamasis turtas nėra sunaikintas, tik šiuo metu užkonservuotas ir nenaudojamas, tačiau jis yra būtinas atsakovo vykdomai mokymo veiklai. Teismui buvo pateikti atitinkami dokumentai dėl atsakovo tolimesnės veiklos perspektyvos. Nauja įmonė, apie kurią mini apeliantai, įsteigta po konsultacijų su tarptautiniais fondais ir ji teisminių procesų metu turėtų perimti atsakovo veiklą, susijusią su tarptautiniais fondais. Pasibaigus teisminiams procesams visi projektai vėl bus perduoti atsakovui, kuris ir galės juos įgyvendinti bei gauti atitinkamų lėšų. Atsakovas pažymėjo, kad neabejotinai pradeda veiklą nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis, kuria atsakovui VšĮ „Argo Navis“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas (ĮBĮ 1 str. 2 d.). VšĮ „Argo Navis“ turi juridinio asmens statusą, yra nustatyta tvarka įregistruota juridinių asmenų registre (Viešųjų įstaigų įstatymo 8 str. 1 d.), todėl šios įstaigos atžvilgiu taikytinos visos ĮBĮ nuostatos. Viešųjų įstaigų veiklą reguliuojančiame Viešųjų įstaigų įstatyme nėra reglamentuoti kokie nors viešųjų įstaigų bankroto proceso ypatumai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008).
Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą VšĮ „Argo Navis“ tuo pagrindu, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, t. y. teismas nenustatė įmonės nemokumo fakto, be to, laikė, jog atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, atsakovo finansinė padėtis greitu metu pagerės ir jis turės realią galimybę įvykdyti prievoles kreditoriams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio įmonės 2012 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad turto įmonė turėjo už 952 051 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 546 919 Lt (b. l. 78 – 79). Iš minėto balanso matyti, jog visas atsakovo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus išimtinai sudarė tik ilgalaikiai įsipareigojimai. Tačiau iš byloje pateikto atsakovo kreditorių sąrašo matyti, jog atsakovo paimtos paskolos iš UAB „Grigiškių kredito unija“, kurios grąžinimo terminas sueina 2012 m. gruodžio 15 d., negrąžintas likutis sudaro 324 414,16 Lt, tačiau minėta suma nėra įtraukta atsakovo pateiktame balanse į trumpalaikių įsipareigojimų sąrašą (b. l. 116). Iš minėto atsakovo pateikto balanso taip pat matyti, kad visą atsakovo turtą sudaro ilgalaikis turtas, nors 2012 m. kovo 15 d. pranešime antstoliui atsakovo nurodyta, kad nuosavo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis neturi (b. l. 46). Kaip procesiniuose dokumentuose teigia pats atsakovas, jo visą turtą sudaro kompiuterinė įranga – serveriai, kurie šiuo metu yra nenaudojami, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar balanse nurodyta atsakovo turto bendra vertė, kuri apskaitoma net 952 051 Lt balansine verte, yra reali. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja nepašalintos abejonės, ar atsakovo pateikto 2012 m. birželio 30 d. balanso duomenys atitinka realią įmonės turtinę ir finansinę situaciją.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teigia, jog trečiojo asmens UAB „Grigiškių kredito unija“ nurodoma skolinių įsipareigojimų suma – 824 655,49 Lt yra bendra kredito suma, o reali skolos suma sudaro tik 400 000 - 450 000 Lt, tačiau teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo atžvilgiu UAB „Grigiškių kredito unija“ yra išduotas 2011 m. gruodžio 13 d. vykdomasis įrašas dėl 571 332,06 Lt, 6 proc. palūkanų ir 2 884 Lt notaro atlyginimo išieškojimo ir šiuo metu skola sudaro 411 319,29 Lt ir 2 884 Lt notaro atlyginimo (b. l. 123, 125). Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi nutarta UAB „Grigiškių kredito unija“ naudai iš atsakovo išieškoti 410 323,20 Lt (b. l. 126 - 127), todėl teigti, jog atsakovo skola trečiajam asmeniui sudaro tik atsakovo nurodomą sumą, nėra pagrindo. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog atsakovo pradelsta skola kreditoriui UAB „Grigiškių kredito unija“ yra maždaug du kartus didesnė nei teigia pats atsakovas ir siekia 824 655,49 Lt sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, šios aplinkybės nevertino.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų atskirųjų skundų argumentais, kad tikroji apelianto finansinė padėtis nėra aiški, ji galimai yra blogesnė nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi tiek nurodyti atsakovo balanso duomenys, tiek pradelsti atsakovo įsiskolinimai kreditoriams bei ilgas uždelsimo atsiskaityti su jais laikotarpis kelia pagrįstų abejonių dėl apelianto mokumo, kurių nepašalina byloje pateikti įrodymai.
Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą, nėra pagrįstos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl bankroto bylos iškėlimo dalykas galėjo būti išspręstas neteisingai. Yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 185 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę. Sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki. Bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti aplinkybes apie realią atsakovo veiklą, turimo turto vertę, jo likvidumą, įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, surinkti duomenis apie įsipareigojimų biudžetams vykdymą, ištirti ir įvertinti šalių argumentus dėl gautino finansinio turto, dėl galimų skolų darbuotojams bei išanalizuoti kitas aplinkybes, svarbias teisingai nustatyti įmonės mokumą ir išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.