Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 28 d. 1.10 val. Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,45 promilės girtumas. A. B. tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Akcentuoja, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmens komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Taigi šio pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas (girtumas).

Asmuo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (1–3 dalys). Organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktą asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 27 punkte nenustatytas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Be to, pabrėžtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014). Taigi teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnas neblaivumą alkotesteriu patikrino 2016 m. birželio 28 d. 1.18 val. ir buvo nustatytas 0,45 promilės girtumo laipsnis. A. B. pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. 2016 m. birželio 28 d. 2.05 val. sveikatos priežiūros įstaigoje atlikus A. B. patikrinimą alkotesteriu, nors tyrimo rezultatas neaiškus, t. y. 0,15 ar 0,015 promilės, tačiau kraujyje etilo alkoholio nerasta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 320 konstatuota, kad pagal alkotesterio rodmenis nustatytas lengvas girtumas, gali vairuoti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2016 m. liepos 7 d. išvadoje Nr. T-A-4912/2016(01) konstatuota, kad A. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti nurodytus prieštaravimus, paskyrė ekspertizę. 2016 m. rugpjūčio 9 d. ekspertizės akte Nr. EG 1439/2016(03) padaryta išvada, kad atsižvelgus į administracinėje byloje esančius A. B. blaivumo tyrimo rezultatus, 2016 m. birželio 28 d. 1.10 val. A. B. kraujyje galėjo būti nuo 0,092 promilės iki 0,23 promilės etilo alkoholio, kuris oksidavosi iki nulinės reikšmės (etilo alkoholio nerasta) kraujyje jo paėmimo metu 2016 m. birželio 28 d. 2.05 val.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nėra pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto teisingumu ir teisėtumu, juolab kad jame pateiktos išvados yra pagrįstos pritaikius specialiąsias žinias. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo ekspertizės aktu, pagrįstai sprendė, jog A. B. veiksmuose nenustatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio pažeidimo jam nutraukė.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ir kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Institucija net nemini 2016 m. rugpjūčio 9 d ekspertizės akto Nr. EG 1439/2016(03), kuriame padarytos išvados sprendžiant dėl A. B. kaltės turi esminę reikšmę, taip ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad apylinkės teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti ir jų nepanaikino. Apygardos teismas konstatuoja, kad Plungės rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. B. atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ATPK 256 straipsnio 1 dalies, 257 straipsnio nuostatų nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.