Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajai J. P., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, išsituokusi, gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) , teista 2008-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 4 MGL (520 Lt) bauda, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2010-01-23 apie 21.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip šešioliką smūgių savo motinai G. L. M. į galvą, kojas, kitas kūno vietas, taip nukentėjusiajai padarė trauminės kilmės kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio bei poodines kraujosruvas kairėje pažandės srityje, kairiame žande priešais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakaušio sričių riboje, kairiojo žasto viršutinio trečdalio viršutiniame paviršiuje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II ir IV pirštais, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose paviršiuose, taip nuo smurto, tai yra nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlusio smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą G. L. M. 2010-01-27 KMUK mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį - motiną G. L. M.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

2010-04-07-2010-05-07 VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 88/10 (01) nurodyta, kad ant G. L. M. bliuzono, palaidinės yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimą gautas G. L. M. DNR profilis su 99, 99999999% tikimybe. Nuoplovoje iš įvykio vietos, ant tapeto iškarpos, užtiesalo yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimą gautas vyro DNR profilis, kuris nepriklauso E. J.. Ant kailinio užtiesalo yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimą gautas vyro DNR profilis, kuris nepriklauso E. J.. Ant J. P. džinsinių kelnių (1, 2, 3 obj.) yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimą DNR profilio, tinkančio identifikuoti, negauta. Ant J. P. marškinėlių, megztinio, džinsinių kelnių, šlepečių, E. J. striukės, sportinio švarko, sportinių kelnių, sportinių batų, G. L. M. kelnių, palto dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. (t. 1, b. l. 39- 41)

2010-01-29 VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 277/10(02) nurodyta, kad J. P. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame rieše, kairiame dilbyje, juosmenyje. Sužalojimai padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirštų nagais keturių trauminių poveikio pasėkoje ir galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2010-01-23. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Apžiūros metu J. P. nurodė, kad ją sužalojo G. M. konflikto su ja metu. (t. 2, b. l. 98 ).

2010-09-21 akistatos tarp liudytojų E. J. ir E. G. metu pastaroji patvirtino, kad E. J. jai pasakojo, jog prieš G. M. mirtį naktį ją mušė J. P.. Liudytojas E. J. patvirtino E. G. parodymus, duotus akistatos metu. (t. 1, b. l. 176)

2010-09-27 akistatos tarp J. P. ir E. J. metu pastarasis patvirtino, kad 2010-01-24 naktį J. P. puolė mušti savo motiną dėl to, kad ji dejavo, skundėsi sveikata. Jis mušti neleido, ji suduoti nespėjo. J. P. patvirtino E. J. parodymus duotus akistatos metu. (t. 2, b. l. 160-161)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad kaltinamoji J. P. tyčia nužudė motiną G. L. M.. Byloje nustatyta, kad 2010-01-23 kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą prieš motiną, pastaroji buvo sužalota. 2010-01-24 ji buvo išgabenta į gydymo įstaigą ir 2010-01-27 mirė. Mirties priežastis - trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą

Kaltinamoji kalta neprisipažino, neigia smurto prieš motiną panaudojimo įvykio metu faktą. Šią kaltinamosios poziciją teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nors kaltinamoji kaltę neigia ir tvirtina, kad motinos nemušė, tačiau šiuos kaltinamosios parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.

Visų pirma, būtina įvertinti tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo apklausta kaltinamoji pripažino smurtavusi prieš motiną G. L. M. 2010 m. sausio mėn. 23 d. Ji nurodė, kad 2010 m. sausio mėn. 23 d. mamą gerai papurtė suėmusi už pečių, viskas įvyko kambaryje, dienos metu. Tuo metu taip pat sudavė smūgius kumščiais į rankas, gal kokius tris smūgius, kumščiais jai sudavė į pečių sritį, nuo tų jos sudavimų motina kelis kartus buvo nukritusi ant grindų, ar ji galėjo krisdama kur atsitrenkti, to pasakyti negali, nekreipė dėmesio. Daugiau prieš ją jokio smurto nenaudojo, į galvą nesudavė. Ar tuo metu buvo E., neatsimena. (t. 2, b. l. 76-77) Pažymėtina, kad šios apklausos metu dalyvavo gynėja advokatė, o teisme kaltinamoji negalėjo nurodyti priežasties, kodėl tyrime aiškino apie smurtą, o teisme tai neigė. Be to, negalėjo nurodyti, kokiu būdu ir kas sužalojo jos motiną. Tvirtino, kad kiti asmenys jos nemušė, ji niekur neatsitrenkė. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad G. L. M. sužalojo tik kaltinamoji, o ne kas kitas. Juo labiau kad ši aplinkybė patvirtinama kitais duomenimis ir įrodymais.

Liudytoja apklausta A. M., kuri yra kaltinamosios kaimynė, patvirtino, kad 2010 m. sausio mėn. 23 d. kaltinamosios bute vyko girtavimas, vakare apie 21 val. girdėjo triukšmą, kaltinamoji J. P. smurtavo prieš motiną G. L. M..

Tą aplinkybę, kad kaltinamoji smurtavo prieš motiną, patvirtino ir liudytojos E. G. parodymai. Minėta liudytoja šią aplinkybę sužinojo iš liudytojo E. J. pasakojimo. Taigi logiška, kad E. J. pasakojo E. G. ir ji sužinojo iš E. J. pasakojimo apie kaltinamosios smurtą prieš motiną, nes byloje nustatyta, kad įvykio metu E. J. buvo kaltinamosios bute ir ten kartu girtavo, miegojo. Liudytojas E. J. patvirtino aplinkybę, kad kaltinamoji ir nakties metu kėsinosi mušti motiną, bet jis to daryti neleido. Teisme liudytoju apklaustas E. J. nepatvirtino matęs kaltinamosios smurtavimo aplinkybes, tačiau teismas įvertina tai, kad jis yra kaltinamosios draugas, todėl daroma išvada, kad jis nenori sunkinti kaltinamosios padėties ir taip siekia jai padėti išvengti atsakomybės.

2010-09-27 akistatos tarp J. P. ir E. J. metu pastarasis patvirtino, kad 2010-01-24 nakties metu J. P. puolė mušti savo motiną dėl to, kad ji dejavo, skundėsi sveikata. Jis mušti neleido, ji suduoti nespėjo. Akistatos metu J. P. patvirtino E. J. parodymus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio kaltinamosios butas buvo apžiūrėtas, jame rasta smurto pėdsakų, tai yra dėmių panašių į kraują. Specialisto išvados konstatavo, kad ant G. L. M. rūbų, dėvėtų įvykio metu, rasta jos kraujo, žmogaus kraujo rasta ir bute, tai rodo, kad prieš ją smurtauta ir ji buvo sužalota, dėl sužalojimo jai bėgo kraujas. Kraujo rasta ir ant kaltinamosios drabužio, tai duoda pagrindą manyti, kad jis ant drabužio pateko nuo smurto. Taigi smurto pėdsakai rasti tame pačiame bute, kuriame, kaip nurodo liudytoja A. M., ji girdėjo kad kaltinamoji mušė motiną 2010-01-23.

Byloje nustatyta, kad kitą dieną po smurto G. L. M. sveikatos būklė buvo sunki, ji dėl to buvo išgabenta į ligoninę, ten jai buvo atlikta operacija.

Byloje nustatyta, kad iki įvykio dienos kaltinamoji ne kartą buvo sumušusi ir sužalojusi savo motiną G. L. M., šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji R. P., liudytojai A. M., A. U., A. P., E. G., A. D., J. L.. Todėl tikėtina, kad kaltinamoji mušė motiną ir 2010-01-23.

Be to, byloje iš apklaustų liudytojų, kaltinamosios parodymų nustatyta, kad iki 2010 m. sausio mėn. 23 d. jos sveikatos būklė nebuvo bloga, ji vaikščiojo, kalbėjo ir sunkiai sužalota nebuvo. G. L. M. būklė tapo ypač bloga ir jai reikėjo kviesti greitąją pagalbą po kaltinamosios panaudoto fizinio smurto.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantys duomenys patvirtina, kad 2010-01-24 buvo kviesta greitoji medicinos pagalba G. M.. Atvykę medikai, užfiksavo mėlynes apie akis, veide.

Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-01-28 rašte pateikta informacija apie tai, kad 2010-01-24 į klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių iš namų buvo atvežta G. M., jos būklė labai sunki, ji nesąmoninga, ant viso kūno pastebimi daugybiniai šašai, daugybinės nešviežios kraujosruvos, virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio pastebima iki 2,5 cm storio subdirinė hematoma. Atlikta operacija. 2010-01-27 G. M. mirė.

Fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtinamas specialisto išvada, konstatavusia, kokie sužalojimai padaryti G. L. M. ir kokia jos mirties priežastis. Specialisto išvada patvirtino, kad G. L. M. mirties priežastis trauminės kilmės - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryti poveikiai į galvą ir tai padarė kaltinamoji, mirties priežastimi tapo kaltinamosios smurtinai veiksmai, tai yra dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų G. L. M. buvo sužalota ir dėl to mirė.

Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad įvykio dieną tarp kaltinamosios ir jos motinos kilo konfliktas, dėl šio konflikto kaltinamoji smurtavo, o G. L. M. gynėsi. Konflikto faktą patvirtino ir pačios kaltinamosios parodymai bei ta aplinkybė, kad jai pačiai (kaltinamajai) nustatytas sužalojimas. 2010-01-29 VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 277/10(02) nurodyta, kad J. P. konstatuota odos nubrozdinimai dešiniame rieše, kairiame dilbyje, juosmenyje. Sužalojimai padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirštų nagais keturių trauminių poveikio pasėkoje ir galėjo atsirasti tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2010-01-23. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Apžiūros metu J. P. nurodė, kad ją sužalojo G. M. konflikto su ja metu.

Specialisto paaiškinime nurodyta, kad įvertinant sužalojimų nebuvimą kairės ausies kaušelyje, neįmanoma visų šių sužalojimų paaiškinti vienu griuvimu kontaktuojant su plokščiu paviršiumi, todėl labiau tikėtina, kad būta pašalinio jėgos poveikio. Tam neprieštarautų tikėtina gynybiniai sužalojimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusioji buvo mušama. Be to, kaltinamoji nurodė, kad bute nukentėjusioji niekur neatsimušė. Byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad mirčiai įtakos turėję sužalojimai būtų padaryti anksčiau nei 2010 m. sausio mėn. 23 d. Specialisto išvadoje konstatuota, kad 2010-01-19 sužalojimai mirties priežastimi tapusios kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarymui įtakos neturėjo ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.

Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamoji nužudė G. L. M. itin žiauriai. Specialisto išvada patvirtino, kad G. L. M. mirties priežastis trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą. Specialisto išvada konstatavo šiuos sužalojimus: mirties priežastimi tapusi trauminės kilmės kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio; poodinės kraujosruvos kairėje pažandės srityje, kairiame žande priešais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakaušio sričių riboje, kairiojo žasto viršutinio trečdalio viršutiniame paviršiuje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II ir IV pirštais, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose paviršiuose. Specialisto išvadoje patvirtinta, kad visi išvardinti sužalojimai atsiradę nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais 3 - 4 paros iki mirties keturių ar daugiau į kairiąją veido ir galvos pusę bei dvylikos ar daugiau į kitas išvardintas kūno sritis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlusi smegenų spaudimą, pabrinkimą ir strigimą atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Visi kiti išoriniai sužalojimai, vertinant atskirai, atitiktų nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Mirtiną trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sąlygoti bet kuris iš išvardintų mažiausiai keturių trauminių galvos kontaktų, arba jų poveikių visuma.

Kaltinime teigiama, kad buvo suduota rankomis, kojomis, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko surinkti įrodymų ir nustatyti, kad kaltinamoji sudavė smūgius kojomis. Specialisto išvada patvirtina, kad poveikiai buvo padaryti, tačiau taip pat nekonkretizuoja, kuo suduota, tik nurodyta jog kietu buku daiktu. Taigi negalima teigti ir tvirtinti, jog kaltinamoji spardė, nes tokių duomenų nėra. Laikytina, kad smūgiuota rankomis.

Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji nužudymą padarė itin žiauriai bei smurtavo, siekdama nukentėjusiajai sukelti dideles fizines bei dvasines kančias. Daroma išvada, kad šis tikslas neįrodytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 17 p. nurodo, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kitaip itin žiauriai) kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją.

Byloje nustatyta, jog kaltinamoji smūgius sudavė rankomis, į galvą buvo 4 poveikiai, jie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, į kitas kūno vietas - 12 poveikių, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, įtakos mirčiai turėjo keturi poveikiai į galvą, smurtas nebuvo itin intensyvus. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji smurtaudama siekė nukentėjusiajai sukelti dideles fizines bei dvasines kančias. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. L. M. nužudyta itin žiauriai. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Be to, Senato nutarime nurodyta, kad at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis ry­šys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamoji nužudė motiną G. L. M.. Jos veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji įvykio metu panaudojo fizinį smurtą ir smūgiavo nukentėjusiajai į galvą, kitas kūno vietas, ją sužalojo. Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai į galvą stiprius smūgius, nes jai išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, smūgiuota į galvą 4 kartus. Kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą, tai yra į sritį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Šiuo atveju dėl galvoje padaryto sužalojimo ir galvos traumos nukentėjusioji mirė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji, suduodama smūgius į galvą, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodama smūgius į galvą žmogui ir turėdama gyvenimišką patirtį, kaltinamoji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejinga. Byloje nustatyta, kad tarp J. P. veiksmų ir atsiradusių padarinių – G. L. M. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, kaltinamosios elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Nustatyta, kad pamačiusi ir supratusi sunkią motinos sveikatos būklę, kaltinamoji ėmėsi priemonių pagalbai suteikti, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Taigi J. P. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Faktą, kad G. L. M. buvo kaltinamosios motina patvirtina kaltinamosios J. P., nukentėjusiosios R. P. parodymai. Kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi ji nužudė savo motiną.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamosios padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas asmeninio konflikto metu, iš pykčio.

Kaltinamoji J. P. 2008-10-07 teista Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė - bauda, kuri nesumokėta (t. 2, b.l. 94-95, 96), kaltinamoji gydyta VŠĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (t. 2, b. l. 106), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-05-24 raštu pateikia informaciją, kad J. P. šeima skyriui žinoma, buvo vykdomas reidas gavus informacijos, jog joje girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, šeimai skirta socialinė priežiūra, kuri vėliau nutraukta. (t. 1, b. l. 113-120) Kaltinamosios dauguma kaimynų apklausti liudytojais, kaltinamosios senelė R. P., apklausta nukentėjusiąja, charakterizuoja kaltinamąją neigiamai.

Atsakomybę sunkianti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tą aplinkybę, kad įvykio metu buvo girtaujama ir kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtino kaltinamosios J. P., liudytojo E. J. parodymai. Apklausti liudytojai patvirtino, kad girtos kaltinamosios elgesys pasikeičia, ji smurtaudavo prieš motiną, ką darė ir įvykio metu.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Civilinį ieškinį pareiškė R. P., prašo priteisti 2 329 Lt turtinei žalai atlyginti ir 492 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 119- 125, t. 3, b. l. 35-36). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą. Atsisakė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, įrodytas, realus, todėl tenkinamas visiškai. Minėta suma priteistina iš kaltinamosios, nes turtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais.

Civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė ligonių kasa, prašo priteisti 4876, 04 Lt, tai žala dėl G. L. M. gydymo ligoninėje (t. 1, b. l. 105- 110). Ši suma priteistina iš kaltinamosios, nes turtinė žala padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais.

Proceso išlaidomis pripažįstamos advokatui apmokėtos išlaidos 480 Lt (t. 3, b. l. 88). Ši suma priteistina iš kaltinamosios.

Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė-suėmimas paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudž iamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 297, 301-303 straipsniu,

nusprendė:

J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-07 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme-520 litų bauda, jas sudedant, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 520 Lt baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-04-01. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-01-28 iki 2011-04-01.

Kardomąją priemonę –suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš J. P. 4 876,04 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus 4 centus (gydymo išlaidas) Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš J. P. 2 329 (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis litus) turtinei žalai atlyginti R. P..

Priteisti iš J. P. proceso išlaidas 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

Daiktą: voką, kuriame yra kompaktinis diskas su įvykio vietos nuotraukomis, palikti saugoti prie bylos.

Daiktus: J. P. mėlynos spalvos džinsines kelnes „Kingsau“, juodos spalvos su oranžinėmis juostomis megztinį, rausvos spalvos šlepetes, mėlynos ir rudos spalvų džinsines kelnes „Phink industries“, žalios spalvos marškinėlius „Kalnapilis“, pilkos spalvos užtiesalą, pilkos spalvos dirbtinio kailio užtiesalą, MRT „Sony Ericsson W890i“ su Tele-2 PILDYK SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Motorolla V 3“ su Tele-2 PILDYK SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Sony Ericsson K 300i“ su Tele-2 PILDYK SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti J. P..

Daiktus: G. L. M. juodos spalvos kelnes „XIO“, rusvos spalvos megztinį, šviesiai rudos ir rudos spalvų dryžuotą megztinį, tamsiai rudos spalvos paltą su kapišonu, sunaikinti.

Daiktus: vieną voką su tapeto fragmentu, vieną voką su rudos spalvos nuoplova ir kontroliniu mėginiu, vieną paketą su įtariamosios J. P. seilių pavyzdžiais, vieną paketą su E. J. seilių pavyzdžiais, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.