Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant N. P.

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei R. T.

trečiojo asmens antstolės Daivos Milevičienės atstovui G. N.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. Š. ieškinį atsakovui L. P. su trečiaisiais asmenimis J. P., antstole Daiva Milevičiene, Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notare Dalia Malinauskiene, VĮ „Registrų centras“ dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Daivos Milevičienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl lėšų išieškojimo iš L. P. išieškotojo S. Š. naudai: Nr. 0012/08/04266 dėl 167323,85 € išieškojimo; Nr. 0012/14/01792 dėl 46840,67 € išieškojimo; Nr. 0012/14/01791 dėl 29781,32 € išieškojimo; Nr. 0012/14/01790 dėl 124855,10 € išieškojimo; Nr. 0012/14/01789 dėl 115331,90 € išieškojimo; Nr. 0012/14/01788 dėl 74155,82 € išieškojimo; Nr. 0012/14/01787 dėl 28704,65 € išieškojimo. Vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/04266 antstolė Daiva Milevičienė 2015-08-06 turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė L. P. priklausančias nuosavybės teises į 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių sen., Švenčionių r. ( turtas registruotas L. P. ir R. P. vardu, perduota L. P. vardu registruotos 4/16 dalys, R. P. – 1/16 dalis ) išieškotojui S. Š.. Taip pat nustatyta, kad R. P. mirė 2002-10-04. Po jos mirties palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis L. P., kuris paveldėjo ¼ dalį mirusiosios turto, ir sūnus J. P., kuris paveldėjo ¾ dalis mirusios turto. Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notare 2006-01-31 išdavė L. P. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) Utenos m. 2006-01-31 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į paveldimą turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Utenos m. ( L. P. paveldėjo ¼ dalį ½ dalies buto, J. P. paveldėjo ¾ dalis ½ dalies buto ). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad L. P. ir R. P. yra įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių sen., Švenčionių r. Pagal LR CK 5.60 straipsnio 1 dalį neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Iš to darytina išvada, kad L. P. paveldėjo ir dalį jo sutuoktinei priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių sen., Švenčionių r. Konstatuotina, kad L. P. turi turtines teises į 5/16 dalis ( 4/16 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu ir 1/16 - palikimo priėmimo pagrindu ) minėto žemės sklypo, kurios buvo perduotos jau minėtu antstolės 2015-08-06 turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovui. Pagal LR CK 5.66 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas į minėto žemės sklypo dalį nėra išduotas, nes atsakovas nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ieškovas tokios teisės neturi, o notaras savo iniciatyva to padaryti negali.

LR CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir paveldėjimu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą ( minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalis ). Taigi, atsakovo nuosavybės teisė į 5/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruota tik pateikus dokumentą, patvirtinantį prašomos įregistruoti daiktinės teisės atsiradimą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą, ir tai padaryti gali tik atsakovas. Atsakovas vengia atlikti šiuos veiksmus, tuo yra pažeidžiamos ieškovo teisės.

LR CK 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas - netiesioginis ieškinys. CK 6.68 straipsnio 1, 2, 3 dalys numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus ( netiesioginis ieškinys ). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises ( skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais ) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio <...> paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių ir ginti savo interesus. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises ( skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais ). Paveldėjimo teisės santykiuose nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovo interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas turi neabejotiną, aiškiai apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, t. y. atsakovo prievolė ieškovui yra galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, yra suėjęs prievolės vykdymo terminas. Kaip minėta, antstolės Daivos Milevičienės kontoroje yra vykdomos net 7 vykdomosios bylos dėl lėšų išieškojimo iš skolininko L. P. išieškotojo - ieškovo S. Š. naudai, kurių bendra išieškotina suma yra 586993 €, o išviso antstolės kontoroje yra vykdomos 24 vykdomosios bylos dėl lėšų išieškojimo iš L. P.. Atsakovas neturi pakankamai turto ieškovo reikalavimui patenkinti. Taip pat nustatyta, kad atsakovas turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę ( kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ), kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 75 € žyminį mokestį, teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 75 €.

Nagrinėjant bylą teismas turėjo 8,91 € pašto išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakoov valtybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

P. S. Š. teisę L. P. vardu be jo sutikimo gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, dėl kurio nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po L. P. sutuoktinės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. į 1/16 dalį žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., taip pat nuosavybės teisės liudijimą į ¼ dalį nurodyto turto.

P. S. Š. teisę įregistruoti L. P. nuosavybės teisę į 5/16 dalis žemės sklypo ( unikalus Nr. 8657-0002-0080 ), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., viešame registre VĮ Registrų centre, paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę be atsakovo sutikimo.

Priteisti iš L. P. S. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 75 € ( septyniasdešimt penkis € ).

Priteisti iš L. P. 8,91 € ( aštuonis € 91 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.