Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 81).

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2010-12-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Ukmergės RPK) sprendimo „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir 2011-01-13 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie LR VRM, tretysis suinteresuotas asmuo) sprendimo Nr. 5-S-241 „Dėl Jūsų skundo tyrimo“ (toliau – ir sprendimas) (toliau – ir skundžiami sprendimai) (b. l. 5-6, 8, 15, 18-19, 23, 43, 44-45, 64-65, 76-77).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – leidimų laikyti ir nešioti ginklus panaikinimo sąlygos ir tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-77) tvirtina, kad Ukmergės RPK 2010-12-02 buvo gautas Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad 2010-12-02, iš namo, esančio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), priklausančio K. ir Z. S., pavogta: 1000 litų, aukso dirbiniai bei trumpasis šaunamasis ginklas GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini)..

K. S. 2010-12-06 paaiškinime nurodė, kad jis, ruošdamasis vykti į darbą, planavo ginklą pasiimti su savimi. Prieš 8 val. į duris paskambino kaimynas. Ginklą padėjo į sieninę spintą ir nuėjo atidaryti durų, o vėliau, užmiršęs spintoje paliktą ginklą, išvyko į darbą. 2010-12-02, apie 00.35 val. Jam paskambino sūnus ir pranešė, kad per langą buvo įsibrauta į namus. Atvažiavęs į namus, pamatė, kad be kitų daiktų pavogtas ir ginklo lagaminėlis su jame buvusiu 9 mm Para kalibro trumpuoju šaunamuoju ginklu GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini) ir trimis tuščiomis apkabomis.

Buvo konstatuota, kad pareiškėjas trumpąjį šaunamąjį ginklą GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini) laikė pažeisdamas ginklų laikymo reikalavimus, jo atžvilgiu 2010-12-06 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 88P-642589-10 (toliau – ir Protokolas) ir 2010-12-06 priimtas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje nr. 88N-642640-10 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodyta, kad K. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 196 str. 3 d., ir už tai jam paskirta 100 Lt dydžio piniginė bauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimas yra įsiteisėjęs, pareiškėjas jam paskirtą 100 lt baudą yra sumokėjęs.

Byloje nustatyta ir tai, kad be paminėto ginklo pareiškėjo vardu dar yra registruoti: 12x70 kalibro ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas MOSSBERG 500A, Nr. (duomenys neskelbtini), 12x70 kalibro ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas TOZ-34R, Nr. (duomenys neskelbtini), 28x70 kalibro ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas TOZ-34-28, Nr. (duomenys neskelbtini), 7,62x39 kalibro ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas SAIGA, Nr. (duomenys neskelbtini), 9x18 kalibro trumpasis šaunamasis ginklas PM, Nr. (duomenys neskelbtini), 9x18 kalibro trumpasis šaunamasis ginklas PM, Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) galioja iki 2013-08-03.

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimas, prašo juos panaikinti, motyvuodamas tuo, kad leidimas turėtų būti panaikintas tik ginklui, kurį jis prarado dėl vagystės iš jo namų. Be to, Leidimo panaikinimas, pareiškėjo nuomone, yra per griežta sankcija, neadekvati, nes jis ir taip dėl vagystės nuketėjo materialiai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei kiti, su jo įgyvendinimu susiję, teisės aktai.

Įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). Pagal 2 str. 19 d., ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta yra ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas (išvežimas iš Lietuvos Respublikos), importas (įvežimas į Lietuvos Respubliką), taip pat kiti šio įstatymo reglamentuojami veiksmai. Įstatymo 2 str. 31 d. nustatyta, kad leidimas nešiotis ginklus yra dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Pagal Įstatymo 40 str., leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami: 1) ginklą turinčio asmens prašymu; 2) mirus leidimą turėjusiam asmeniui; 3) likvidavus leidimą turėjusį juridinį asmenį; 4) panaikinus licenciją ar rašytinį sutikimą verstis veikla, susijusia su ginklų apyvarta, ar pasibaigus licencijos galiojimo laikui; 5) atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms; 6) kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; 7) kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą; 8) kai leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklą buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus; 9) kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą; 10) kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja. Fizinio asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimas laikyti ginklą taip pat panaikinamas netekus teisės medžioti. Fizinio asmens, turinčio ginklą sportui, leidimas laikyti ginklą taip pat panaikinamas netekus narystės šaudymo sporto organizacijoje. Leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas. Sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą teismui. Asmuo, turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, turi teisę gauti paaiškinimus dėl leidimo panaikinimo.

Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 84.5 p., leidimas laikyti (nešiotis) ginklus naikinamas asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta analogiška nuostata kaip ir Įstatymo 40 str. 1 d. 7 p., kuria ir vadovaujantis buvo priimti skundžiami sprendimai.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad Įstatymo 40 str. 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš paminėtų Įstatymo 40 str. 1 dalis 1-10 p. išvardytų atvejų.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, nustačiusi, kad pareiškėjas padarytą pažeidimą pripažino, Nutarimas įsiteisėjęs, Įstatymas expressis verbis nustato Leidimo panaikinimo pagrindus, nėra nustatyta galimybės, pažeidus teisės aktų nuostatas, panaikinti leidimą tik dėl dalies nešiojamų (laikomų) ginklų, pagal Įstatymo nuostatas išduodamas vienas dokumentas (leidimas), suteikiantis teisę nešiotis (laikyti) ne vieną ginklą, daro išvadą ir konstatuoja, kad negali būti panaikinta tik atitinkama tokio leidimo dalis. Tiesiog panaikinamas pats leidimas, kaip dokumentus, suteikiantis teisę nešioti (laikyti) jame nurodytus ginklus.

Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.“ 2001-10-02 nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina. Atsižvelgdama į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip minėta, Įstatymo 1 str. yra įtvirtintas visuotinai svarbaus tikslas – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas ginklų apyvartos srityje. Taigi, teisėjų kolegija mano, kad Įstatymo 40 str. 1 d. 7 p. nustatyta sankcija – leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas asmeniui, kuris dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą, yra proporcinga poveikio priemonė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, procedūrinių pažeidimų nepadarė, veikė įstatymų nustatytos kompetencijos ribose, todėl, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais ir kitais motyvais naikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.