Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui po 1 309,50 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš M. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo, po 1 309,5 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šalies argumentai

Atsakovas M. S. dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį pakeisti ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jis prisideda prie sūnaus išlaikymo, taip pat finansiškai remia ir pilnametę užsienyje studijavusią dukrą K. S., be to, turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – L. S.. Atsakovo pajamas sudaro apie 1 900 Lt darbo užmokestis, transporto priemonių nuosavybės teise atsakovas neturi, santuokoje su ieškove įgytame nekilnojamame turte gyvena ieškovė su vaikais, pats atsakovas priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą ir patirti nuomos išlaidas.

Atskiruoju skundu ieškovė V. S. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nurodė, jog atsakovo gaunamos pajamos siekia 1 500 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Su šiuo teismo teiginiu negalima sutikti, kadangi iš pateikiamo atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas atlieka dideles piniginių lėšų operacijas, kurių tikrai negalėtų atlikti 1 500 Lt dydžio mėnesines pajamas gaunantis asmuo. Atsakovo turtinė padėtis, teismui priimant 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir 2014 m. spalio 8 d., buvo tokia pat, ir teismas ją žinojo, todėl pagrindo sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nebuvo. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio išlaikymu rūpinasi viena ieškovė.

2) Teismas, pakeisdamas laikino išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvena Varėnoje, taip pat nuomojasi butą Vilniuje, kuriame nė negyvena. Toks atsakovo gyvenimo būdas, kai kiekvieną dieną į darbą vykstama automobiliu apie 80 kilometrų ir po darbo grįžtama namo, yra neįmanomas asmeniui, gaunančiam 1 500 Lt mėnesines pajamas.

3) Teismas tinkamai nustatė faktą, kad atsakovas turi išlaikyti ir dar vieną vaiką, tačiau tai negali būti pagrindu mažinti sūnui reikalingo laikino išlaikymo dydį. Trečiojo vaiko atsakovas susilaukė su J. G., su kuria atsakovas šiuo metu ir gyvena. Šios moters vardu yra registruotos UAB „Nedas“ akcijos. Ieškovės manymu, tikrasis šios įmonės savininkas yra atsakovas, tačiau įmonė buvo registruota atsakovo sugyventinės vardu dėl to, kad šis turtas nebūtų laikomas bendrąja jungtine atsakovo ir ieškovės nuosavybe, nes jie nėra nutraukę santuokos. Šios įmonės grynasis pelnas, remiantis 2013 m. duomenimis, yra 70 000 Lt per metus, apyvarta – apie 750 000 Lt per metus. Teismas nutartyje neatsižvelgė į tai, kad nepilnametę atsakovo dukrą išlaiko ne vien atsakovas, tačiau ir jo sugyventinė, kuri kaip ir atsakovas yra verslininkė. Net ir pasitvirtinus atsakovo nurodytoms aplinkybėms, kad jo mėnesio pajamos yra tik 1 500 Lt, tai nebūtu pagrindu priteisti mažesnį laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui. Trečiąjį atsakovo vaiką išlaiko atsakovas ir jo sugyventinė, proporcingai savo gaunamoms pajamoms. UAB „NEDAS“ grynasis pelnas patvirtina, kad atsakovo sugyventinės, kaip šios įmonės vienintelės akcininkės, turtinė padėtis yra iš tiesų gera, todėl ji gali didesne dalimi prisidėti prie L. S. išlaikymo. Priešinga situacija yra su ginčo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymu. Ieškovės turtinė padėtis yra labai sudėtinga, ji yra želdinių dizainerė, jos darbas sezoninis ir nepastovus. Blogai susiklosčius šios vasaros darbams, ieškovė negalėjo užsidirbti lėšų reikalingų savo ir sūnaus pragyvenimui žiemos sezono metu, todėl buvo priversta kreiptis dėl išlaikymo priteisimo.

4) Teismas netinkamai konstatavo, kad faktas, jog atsakovas teikė bent kažkokį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, yra pagrindas mažinti jam priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo bus sprendžiamas byloje ir jis niekaip nėra susijęs su laikino išlaikymo dydžiu.

5) Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl laikino išlaikymo dydis yra mažinamas nuo 800 Lt iki 650 Lt. Be to, 650 Lt laikino išlaikymo dydis pažeidžia nepilnamečio sūnaus interesus, nes šių lėšų nepakanka tenkinti net minimaliausius sūnaus poreikius.

Šalies argumentai

1) Ieškovė nurodo, kad atsakovas atlieka dideles piniginių lėšų operacijas, kurių negalėtų atlikti asmuo, kurio gaunamos pajamos nėra didelės. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė pateikė sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2014 m. birželio 12 d., kurį ieškovė įvardina atsakovo banko sąskaitos išrašu, tačiau minėtas sąskaitos išrašas yra ne atsakovo, o jo nepilnamečio sūnaus S. S. banko sąskaitos išrašas. Iš šio banko sąskaitos išrašo turinio matyti, kad į vaiko sąskaitą atsakovas periodiškai perveda pinigines lėšas. Kadangi atsakovas dirba verslo srityje, todėl nepilnametį sūnų taip pat ugdo elgtis su pinigais atsakingai, t. y. perveda tam tikrą sumą pinigų, o vėliau sūnus tėvui grąžina mažesnę sumą pinigų, likutį pasilikdamas savo poreikių tenkinimui, juos įvardinant kaip gaunamas palūkanas. Iš esmės toks pinigų pervedimas ir „palūkanų“ palikimas sūnui yra laikomas prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo, o tuo pačiu tokio pobūdžio piniginių lėšų pervedimai ugdo vaiko norą turimas pinigines lėšas atsakingai naudoti savo poreikių tenkinimui. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2014 m. birželio 12 d. M. S. į sūnaus Skomanto sąskaitą yra pervedęs 44 100 Lt, o nepilnametis sūnus S. S. atitinkamai yra pervedęs savo tėvui 41 500 Lt, todėl darytina pagrįsta išvada, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2014 m. birželio 12 d. atsakovas sūnaus poreikiams tenkinti į jo sąskaitą yra pervedęs 2 600 Lt, o ne 34 500 Lt, kaip klaidingai teigia ieškovė.

2) Ieškovė taip pat kelia abejones, kad atsakovo sąskaitoje yra daugiau lėšų nei atsakovas gali uždirbti. Pažymėtina, kad įmonės vadovas įmonės veikloje privalo turėti lėšų, kurias naudoja įsigyjant medžiagas, detales, todėl įmonei pervedus pinigines lėšas, atsakovas šias lėšas naudoja reikiamoms priemonėms įsigyti, o su buhalterija atsiskaito pildydamas atitinkamus finansinius dokumentus. Vien dėl to, kad direktoriaus sąskaitoje gali būti lėšų, negalima daryti išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė - kiekvienu atveju reikalinga vertinti pervestų piniginių lėšų paskirtį.

3) Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė faktą, kad atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką ir teisingai įvertino šią aplinkybę, dėl ko pagrįstai sumažino laikiną išlaikymą nuo 800 Lt iki 650 Lt. Atsakovui privalant išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kiekvienam vaikui skiriamos lėšos turi užtikrinti abiejų nepilnamečių vaikų bent minimalius ir būtinus poreikius. Atsakovo nuomone, kad užtikrinti nepilnamečio vaiko minimalius ir būtinus poreikius yra reikalinga 1 035 Lt suma, t. y. kiekvienas iš tėvų privalo skirti lygiomis dalimis po 517,50 Lt. Teismui sumažinus laikiną išlaikymą iki 650 Lt, atsakovas sutiko su šia nutartimi dėl to, kad nenorėjo veltis į ginčus su ieškove, nors jo pajamos neleidžia teikti abiems vaikams po 650 Lt.

4) Analizuojant ieškovės pateiktus procesinius dokumentus, susidaro klaidingas įspūdis, kad atsakovas yra turtingas asmuo, tačiau, jei atsakovas būtų turtingas asmuo, nebūtų sudaromos vartojimo kredito sutartys, kurių pagrindu būtų imamos lėšos pragyvenimui (vartojimo reikmėms) bei pasinaudojama banko teikiamu kreditu, naudojantis banko kreditine kortele. Priešingai, jei ieškovės turtinė padėtis leidžia vaiko išlaikymui skirti dešimt kartų didesnes sumas nei ji uždirbanti, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei ji teigia, arba vaiko poreikiai nėra tokie, kokius nurodo vaiko motina.