Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-173-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
2S-173-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13271-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB „SPMAS“
Ieškovas
AB SEB
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-173-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13271-2011-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „SPMAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB lizingas ieškinį atsakovui UAB „SPMAS“ dėl skolos priteisimo ir turto išreikalavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio reikalavimui užtikrinti taikymo.

Ieškovas AB SEB lizingas pareiškė ieškinį atsakovui UAB „SPMAS“ dėl skolos priteisimo bei turto išreikalavimo. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent uždrausti atsakovui UAB „SPMAS“ naudotis ieškovui AB SEB lizingas priklausančiu turtu, t.y. transporto priemone Honda CRV, identifikacinis Nr. SHSRE58507U040773, ir įpareigoti perduoti šį turtą saugoti ieškovui AB SEB lizingas, kadangi finansinio lizingo sutartis su atsakovu buvo nutraukta būtent dėl atsakovo nesugebėjimo vykdyti šios sutarties. Taip pat įvertinus didelę šio turto vertę, tikėtina, jog galimi ieškovo nuostoliai, jei šis turtas jo tolimesnio naudojimo metu būtų prarastas ar sugadintas, taip pat nebūtų atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. ieškovo prašymą tenkino ir nutarė uždrausti atsakovui UAB „SPMAS“ naudotis AB SEB lizingas priklausančia transporto priemone Honda CRV, identifikacinis Nr. SHSRE58507U040773, įpareigoti atsakovą perduoti transporto priemonę Honda CRV, identifikacinis Nr. SHSRE58507U040773, saugoti ieškovui AB SEB lizingas iki kol bus priimtas teismo sprendimas.

Teismas nutartį motyvavo tuo, jog 2009-09-04 lizingo sutartis Nr. 2009-080138 yra nutraukta 2011-08-11. Nutartyje pažymima, kad finansinės nuomos (lizingo) sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.567 str.). Teismas pripažino, jog ieškovo argumentai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui gali būti padaryta žala dėl jo naudojimo ir nusidėvėjimo, yra pagrįsti. Dėl galimo transporto priemonės sunaikinimo, praradimo, perleidimo tretiesiems asmenims, minėto turto grąžinimas ieškovui natūra taptų negalimas arba labai apsunkintas. Todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perduoti šiuos daiktus jo savininkui saugoti iki bus priimtas teismo sprendimas.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „SPMAS“ atskiruoju skundu prašo: 1) sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties skubų vykdymą iki kol bus išnagrinėtas atsakovo UAB „SPMAS“ atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teisme, 2) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent uždraudimo atsakovui UAB „SPMAS“ naudotis ieškovui AB SEB lizingas priklausančiu turtu, t.y. transporto priemone Honda CRV, identifikacinis Nr. SHSRE58507U040773, ir įpareigojimo perduoti šį turtą saugoti ieškovui AB SEB lizingas, 3) priimti naują nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant ieškovui AB SEB lizingas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje išreikalauti iš atsakovo UAB „SPMAS“ transporto priemonę Honda CRV, identifikacinis Nr. SHSRE58507U040773. Paaiškina, kad šiuo metu ieškovui AB SEB lizingas yra sumokėta trečdalis sumos už lizingo objektą, o atsakovas siekia pratęsti lizingo sutartį Nr. 2009-080138 iki 2017-09-05. Taip pat pažymima, kad minima lizingo sutartis yra nutraukta nepagrįstai, pažeidžiant atsakovo turtines teises. Skundą grindžia ir tuo argumentu, kad atsakovas UAB „SPMAS“ siekia galimybės naudoti lizinguojamą turtą savo veikloje, kad galėtų gauti pajamas ir vykdyti savo įsipareigojimus tiek ieškovui, tiek tretiesiems asmenims. Netekus minėtos transporto priemonės labai pasunkėtų įmonės veikla. Teigia, jog ieškovas nebėra suinteresuotas lizinguoti atsakovui savo turtą ir siekia daiktą susigrąžinti ir realizuoti. Nesutinka su ieškovo nuomone, kad minėtos transporto priemonės naudojimas mažina jos vertę, argumentuodamas tuo, kad lizinguojama transporto priemonė atsakovo yra apdrausta, todėl praradus ar kitaip sugadinus lizingo objektą, atsakovui nuostolius kompensuotų draudimo įmonė. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovui perėmus iš atsakovo lizinguojamą turtą, ieškovas patirtų papildomų išlaidų, susijusių su lizinguojamo turto perėmimu, saugojimu ir priežiūra.

Atsiliepimas

Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskirtuoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškina, jog atsakovas toliau nori naudoti turtą savo veikloje, neatsižvelgdamas į tai, kad tokios teisės jis apskritai nebeturi, nes lizingo sutartis, sudaryta tarp šalių, yra nutraukta 2011-08-11. Ieškovas remiasi lizingo sutarties 17.6.1. ir 17.6.4. punktais, pagal kuriuos atsakovas nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis turtu ir privalo jį grąžinti ieškovui. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį turės teisę tik saugoti automobilį savo žinioje, tačiau negalės jo realizuoti, o atsakovas tuo pačiu negalės jo neatlygintinai naudoti, taip mažindamas automobilio vertę, didindamas nusidėvėjimą, keldamas riziką dėl galimo automobilio sugadinimo ar sunaikinimo. Paaiškina, jog visiškai nepagrįsti yra atsakovo argumentai, kad transporto priemonė yra apdrausta, todėl praradus ar sugadinus ją, ieškovui nuostolius atlygintų draudimo įmonė, nes turto savininkas pageidauja ne tik atsiimti lizinguotą turtą, bet ir atgauti jį nesugadintą bei kuo didesnės vertės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atsakovas UAB „SPMAS“ atskiruoju skundu prašo sustabdyti skundžiamos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-29 nutarties skubų vykdymą iki kol bus išnagrinėtas atsakovo pateiktas atskirasis skundas. Toks apelianto parašymas netenkintinas. Kaip seka iš ieškovo AB „SEB lizingas“ pateiktų duomenų, atsakovas 2011-09-16 perdavė ginčo transporto priemonę ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tą pačią dieną (2011-09-16) atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė nagrinėjamą atskirąjį skundą. Taigi, skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, dalyje dėl automobilio perdavimo saugoti ieškovui, buvo atsakovo geranoriškai įvykdyta dar atskirojo skundo pateikimo metu, todėl aukščiau minėtas apelianto prašymas sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą šiuo metu yra praradęs aktualumą, todėl jis negali būti patenkintas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas AB SEB lizingas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo ir turto išreikalavimo iš neteisėto atsakovo UAB „SPMAS“ valdymo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui UAB „SPMAS“ naudotis ieškovui priklausančiu turtu ir įpareigoti atsakovą perduoti šį turtą, o būtent transporto priemonę Honda CRV, identifikacinis Nr. SHSRE58507U040773, saugoti ieškovui iki bus išspręstas ginčas. Skundžiama nutartimi teismas šį ieškovo prašymą patenkino ir pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas, nesutikdamas su pritaikytomis apsaugos priemonės, iš esmės teigia, kad už transporto priemonę yra sumokėta trečdalis sumos, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pasunkėja įmonės veikla, nėra gaunamos pajamos, kuriomis atsakovas galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir pačiu ieškovu. Iš pateiktų duomenų bei šalių paaiškinimų seka, kad lizingo sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo perduota naudotis ginčo transporto priemonė, ieškovo vienašališkai buvo nutraukta 2011-08-11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad finansinės nuomos (lizingo) sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.567 str.). Taigi, šiuo atveju, ieškovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį bei reikalaujant grąžinti lizingo objektą, atsakovas nebeteko teisinio pagrindo naudoti bei valdyti jam perduotą ieškovo turtą – automobilį. Atsakovas skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis toliau vykdytų įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, mokėtų lizingo įmokas, todėl atsakovo teiginiai, jog yra sumokėta trečdalis sumos už lizingo objektą, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi (LR CK 6.567 str., 6.574 str.). Teismo vertinimu, daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Nemokant nuomos mokesčio už lizingo ar išperkamosios nuomos būdu išsinuomotą daiktą, šio daikto savininkas gali patirti didelių nuostolių. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad patenkinus pareikštą reikalavimą, daikto savininkas galėtų iš tiesų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimų nustatymą daikto nuomininkui naudotis išsinuomotais daiktais, įpareigojant šiuos daiktus perduoti saugoti jo savininkui.

Apelianto teiginius, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra apsunkinama įmonės veikla, teismas vertina kritiškai. Kaip seka iš atsakovo paaiškinimų, įmonės pagrindinė veikla susijusi su statybų darbais. Lizingo objektas yra didelės vertės automobilis (prabangus visureigis), kuris nėra specialiai pritaikytas statybos darbams vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra apsunkinama atsakovo ūkinė-komercinė veikla. Tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovas perduotą turtą gadina ar kitaip mažina jo vertę, nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Kaip minėta, vien tai, kad daikto nuomininkas naudojasi išnuomotu automobiliu, kuris iš esmės laikomas gana greitai nuvertėjančiu daiktu, ir nemoka už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, leidžia pagrįstai manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas gali patirti didelių nuostolių, o dėl automobilio sugadinimo ar jo sunaikinimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį ne vien dėl pinigų sumos priteisimo, bet ir dėl konkretaus lizingo sutarties objekto perdavimo ieškovui. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti draudimai atsakovui naudoti transporto priemonę bei įpareigojimai perduoti saugoti ieškovui pagal lizingo sutartį atsakovo valdomą turtą, paliekant šį turtą saugoti ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo byloje, yra pagrįsti.

Kartu atskirajame skunde atsakovas prašo taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išreikalauti iš atsakovo ginčo transporto priemonę, paliekant atsakovui teisę naudoti ir valdyti turtą pagal jo paskirtį, numatytą sudarytoje finansinio lizingo sutartyje. Toks atsakovo prašymas netenkintinas. Pažymėtina, jog, kaip jau yra minėta, atsakovas 2011-09-16 transporto priemonę perdavė ieškovui, todėl prašymas uždrausti atsakovui išreikalauti transporto priemonę neteko prasmės. Be to, nagrinėjant atskirąjį skundą yra patikrinamas neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovo aukščiau paminėtas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra atskirojo skundo dalykas, todėl jis negali būti tenkinamas šioje bylos stadijoje. Dėl aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius