- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- AS-682-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02138-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti pažeidimus, nes siekia teisybės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžia Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 3S-6692. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka, jog jo skundai Nr. AP-20321, AP-20827, AP-20713, AP-20785, AP-21045 ir AP-21087 išnagrinėti, kad yra kartotiniai ir neatitinkantys realybės, kadangi į juos nėra gavęs jokių atsakymų. Prokuroro nutarimas yra melagingas, taip bandant išsisukti nuo pažeidimų.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas iš Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo Nr. 3S-6692 „Dėl gautų skundų“ nustatė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę su skundais dėl prokuroro (-ų) daromų pažeidimų, dėl prokuroro (-ų) teikiamų melagingų atsakymų, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) daromos nusikalstamos veikos, teikė prašymus nušalinti prokurorę G. V. nuo ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-25884-19 ir Nr. 03-2-00195-20 dėl to, kad ji pažeidinėja įstatymus ir lieka nenubausta. Skundžiamame vyriausiojo prokuroro rašte nurodyta, kad vyriausiasis prokuroras T. S. dėl prokuroro M. S. pažeidimų pareiškėjui atsakė 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 3S-6154, dėl prokurorų E. P. ir M. V. pažeidimų pareiškėjui atsakė 2020 m. rugpjūčio 8 d. raštu 3S-6039, dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo V. V. daromų nusikalstamų veikų atsakė 2020 m. rugpjūčio 8 d. raštu 3S-5628. Vyriausiojo prokuroro rašte konstatuota, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S. ar prokurorė G. V., prokuroras E. P. pareiškėjo atžvilgiu galbūt atliko neteisėtus veiksmus, padarė bet kokį procesinį pažeidimą, neatsakė į pareiškėjo pateiktus skundus bei prašymus, ar pateikė procesinių dokumentų rengimo taisyklių neatitinkantį atsakymą į skundą ar prašymą. Skundžiamame rašte pažymėta, kad pareiškėjo argumentai dėl galbūt sistemingai pažeidžiamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliu – ir BPK) normų ar etikos pažeidimų yra itin subjektyvūs ir visiškai nepagrįsti, nurodyta, kad teisėti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti sprendimai, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis ar kitais galiojančiais teisės aktais, yra nevertintini kaip drausmės pažeidimai, o vien tas faktas, kad prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti sprendimai nepateisino pareiškėjo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad sprendimai buvo neteisėti. Rašte nurodyta, kad daugybiniai ir itin subjektyvūs bei visiškai nemotyvuoti ir nepagristi pareiškėjo skundai jau ne kartą yra spręsti atskirais prokuroro, aukštesniojo prokuroro ar teismo sprendimais ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose pareiškėjui yra įteikti pranešimai apie įtarimą.
Teismas iš pateiktų dokumentų visumos padarė išvadą, kad pareiškėjas į nurodytas institucijas buvo kreipęsis ir prokurorai sprendė dėl tam tikrų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir baudžiamojo proceso normų pažeidimo atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriuose įtarimai pareikšti pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad baudžiamosios atsakomybės asmeniui taikymo (netaikymo) procesą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmus bei kompetenciją šiame procese reglamentuoja BPK normos, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas prašo pripažinti tam tikrus pareigūnų veiksmus pažeidžiančiais baudžiamojo proceso normų reikalavimus, kas reiškia, kad jis prašo teismą pripažinti procesinius BPK pažeidimus ar netgi nusikalstamas pareigūnų veikas. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo prašymai ir jo skunde nurodomos aplinkybės rodo pareiškėjo siekį, jog prokuroro (-ų) ir ikiteisminio tyrimo pareigūno (-ų) veiksmai atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose būtų įvertinti baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės normų apimtimi, kas akivaizdžiai yra baudžiamojo proceso, bet ne viešojo administravimo srities nagrinėjimo dalykas ir turi būti sprendžiamas BPK nustatyta tvarka. Aptaręs aktualią teismų praktiką, teismas sprendė, kad visi iš baudžiamojo proceso teisinių santykių kylantys ginčai dėl ikiteisminio tyrimo turi būti išspręsti bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniuose teismuose, nepriklausomai nuo to, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai pavadina savo sprendimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo klausimais ar įtariamųjų skundų nagrinėjimu. Pareiškėjo nurodomoje situacijoje administracinis teismas negalėtų priimti pareiškėjo siekiamo procesinio sprendimo ir apginti jo teisių, nes nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundo, kuris išimtinai susijęs su baudžiamojo proceso vertinimu. Pareiškėjo keliamas ginčas akivaizdžiai nėra susijęs su viešuoju administravimu, todėl pats procesas priėmus jo skundą ir žinant, kad teismas jo teisių apginti negali, būtų iš esmės beprasmis.
Teismas, atsižvelgdamas į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (ABTĮ 11 str. 1 d.), bendruosius teisingumo ir protingumo principus, į ginčo situacijoje akivaizdžiai keliamą baudžiamojo proceso pobūdžio ginčą, kuris nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti pažeidimus yra netinkamos formuluotės ir nenagrinėtinas administracinių teismų dar ir dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti pažeidimus turi būti sprendžiamas vadovaujantis BPK 63 straipsnyje reglamentuota prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimo tvarka.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, prokuroro D. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 3S-6692, pripažinti prokurorą savo pareigų nevykdymu ir įpareigoti prokurorą į teisės akte minėtus skundus atsakyti išsamiai, objektyviai, atsakant į kiekvieną skundą atskirai.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžia Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 3S-6692.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).
Nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V., išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl prokurorų, pareigūnų daromų pažeidimų, nušalinimo nuo ikiteisminių tyrimų, parengė 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 3S-6692 „Dėl gautų skundų“ (toliau – ir Raštas). Susipažinęs su pareiškėjo skundų turiniu bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktais atsakymais į pareiškėjo skundus, vyriausiasis prokuroras nurodė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai galbūt atliko neteisėtus veiksmus, padarė bet kokį procesinį pažeidimą, neatsakė į pareiškėjo pateiktus skundus bei prašymus. Skundžiamame rašte pažymėta, kad pareiškėjo argumentai dėl galbūt sistemingai pažeidžiamų BPK normų ar etikos pažeidimų yra itin subjektyvūs ir visiškai nepagrįsti, nurodyta, kad teisėti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti sprendimai, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis ar kitais galiojančiais teisės aktais, yra nevertintini kaip drausmės pažeidimai, o vien tas faktas, kad prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti sprendimai nepateisino pareiškėjo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad sprendimai buvo neteisėti. Rašte nurodyta, kad daugybiniai ir itin subjektyvūs bei visiškai nemotyvuoti ir nepagristi pareiškėjo skundai jau ne kartą yra spręsti atskirais prokuroro, aukštesniojo prokuroro ar teismo sprendimais ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose pareiškėjui yra įteikti pranešimai apie įtarimą. Pareiškėjui Rašte buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 42.3, 42.9 punktais pareiškėjo skundai paliekami nenagrinėti, nes yra pripažįstami kartotiniai, grindžiami akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais.
Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei kartu su juo pateikto Rašto turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl prokuroro (-ų) veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Kauno apygardos prokuratūros veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas Raštas buvo priimtas vadovaujantis Aprašu. Nepaisant to, kad pareiškėjui Rašte buvo pateikta informacija pagal Aprašą, tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas yra susijęs su ikiteisminio tyrimo klausimais bei prokurorų veiksmų teisėtumu, todėl konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėjas siekė ne tiesiog gauti su prokuratūros veikla susijusią informaciją, jo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, t. y. šiuo atveju ginčas yra susijęs su Kauno apygardos prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.