Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-14988-911/2017

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-22
Bylos Nr.: e2-14988-911/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06107-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Serdiukienė
Ieškovas: M. V.
Atsakovas: A. Jankevičiaus
Advokatai: Giedrė Striaukienė

Kategorijos

1.3.7.5Darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-14988-911/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06107-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.; 1.3.9.2.1.; 1.3.5.5.; 3.2.6.1.;1.1.6.2. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovo M. V. atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

nedalyvaujant ieškovui M. V., atsakovės A. Jankevičiaus individualios įmonės atstovei advokatei R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei A. Jankevičiaus individualiai įmonei dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-21 sprendimo Nr. DGKS-3009 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-21 sprendimą Nr. DGKS-3009. Ieškinyje nurodo, kad darbo ginčų komisija 2017-06-21 sprendimu Nr. DGKS-3009 tenkino A. Jankevičiaus individualios įmonės prašymą dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo ir priteisė iš ieškovo 10045,53 Eur materialinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad su šiuo sprendimu nesutinka, nes darbdavys neįrodė visų būtinųjų darbuotojo materialinei atsakomybei kilti sąlygų. Nurodo, kad atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo nurodydamas, kad jam kilo žala, esant ieškovo tiesioginei tyčiai, tai yra dėl to, kad ieškovo vairuojamoje transporto priemonėje buvo rasta 105 kilogramų tabako ir ieškovas buvo neblaivus. Ieškovas teigia, kad darbdavys privalėjo įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes neteisėti jo veiksmai nebuvo jokiais leistinais įrodymais patvirtinti ir nustatyti. Transporto priemonėje aptiktos kontrabandos nebuvo sulaikytas ar baustas administracine tvarka, nepaskirta jokia nuobauda ir ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovas nurodo, kad 2016-11-25 visiškos materialinės atsakomybės sutartyje yra numatyta, jog darbuotojas nėra atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės, todėl lieka neaišku, kokiais įrodymais remiantis komisija nusprendė, kad dėl tabako buvimo transporto priemonėje. Ieškovas nurodo, kad kontrabandos negabeno, apie tabako buvimą puspriekabėje nieko nežinojo ir ieškovui patikėtų materialinių vertybių (transporto priemonės ir krovinio) saugumas buvo užtikrintas, transporto priemonė atsakovei grąžinta tinkamos būklės, krovinys saugiai perkrautas į kitą transporto priemonę ir pristatytas gavėjui, todėl darbdaviui žala kilo ne dėl ieškovo kaltės ir ne dėl ieškovo veiksmų. Ieškovo teigimu Anglijos pareigūnų konstatuotas ieškovo neblaivumas ir sulaikymas šiuo pagrindu niekaip nėra susijęs priežastiniu ryšiu su transporto priemonės sulaikymu dėl 105 kilogramų tabako buvimo transporto priemonėje, tai yra ieškovo ir transporto priemonės sulaikymo pagrindai skirtingi. Neblaivaus asmens sulaikymas darbdaviui jokios materialinės žalos nepadarė, nes transporto priemonė kaip nusikaltimo įrankis nuo 2017-01-16 iki 2017-03-30 buvo sulaikyta dėl kontrabandos fakto, bet ne dėl ieškovo neblaivumo. Ieškovas teigia, kad atsakovė neįrodo trijų iš būtinų darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų (kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veiksmų ir žalos atsiradimo), ieškovas pažymi, kad Komisijai nebuvo pagrindo pripažinti, kad įmonė dėl vilkiko prastovos patyrė žalą išlaidų forma mokant įmokas draudimui ir lizingui, nes šias įmokas įmonė turi mokėti nepriklausomai nuo transporto priemonių panaudojimo, be to, įmonė galėjo pasinaudoti draudiminės apsaugos sustabdymu transporto priemonės sulaikymo laikotarpiu, taigi ieškovo prašymas priteisti vilkiko išperkamosios nuomos mokestį už prastovos laiką (79 dienas) - 3789,63 Eur ir vilkiko privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidas - 1298,76 Eur, yra nelaikytinos įmonės patirta žala. Ieškovas teigia, kad transporto priemonės paėmimo po sulaikymo išlaidos negali būti laikomos įmonės patirta realia žala, nes transporto priemonė, ją atsiėmus, įvykdė krovinio pervežimo užsakymą ir gavo pelno, o uždirbtų pajamų suma gerokai viršijo patirtas transporto priemonės grįžimo į Lietuvą išlaidas, tačiau tai įmonė nuslėpė nuo Komisijos ir sau nenaudingų tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas taip pat nurodo, kad Komisija netyrė, kokios vertybės ieškovui buvo perduotos ir už kurių konkrečiai vertybių apsaugą ieškovas buvo atsakingas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad jam buvo perduotos įmonės nurodomos kitos, nei transporto priemonė su kroviniu, vertybės, tai yra planšetė/navigatorius, Belgijos, Lenkijos kelių mokesčių aparatai ir/ar kita įranga, todėl konstatuoti, jog jis buvo atsakingas už turtą, kuris jam nebuvo perduotas, nėra pakankamo pagrindo. Ieškovas pažymi, kad atsiimant sulaikytą transporto priemonę iš Anglijos pasienio posto, nebuvo atlikta joje buvusių daiktų inventorizacija. Ieškovas teigia, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, kad įmonė kaip žalą patyrė vairuotojo D. B. darbo užmokesčio išlaidų siunčiant jį pristatyti transporto priemonę į Lietuvą, nes už darbą darbdavys bet kokiu atveju turi pareigą darbuotojui mokėti darbo užmokestį, taip pat ir kuras vilkiko bei puspriekabės pargabenimui į Lietuvą turėjo būti skaičiuojamas pagal faktinį kuro sunaudojimą, patvirtintą kasos kvitais, o ne pagal kuro normą, nors tai apskritai neturi esminės reikšmės, kadangi visos transporto priemonės grąžinimo į Lietuvą išlaidos buvo padengtos krovinio pervežimo pajamomis (vilkikas grįždamas įvykdė krovinio pervežimo užsakymą), viršijančiomis išlaidas.

Ieškovas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad Anglijoje buvo sulaikytas muitinėje dėl nelegalaus krovinio. Sužinojus jos yra sulaikytas vartojo alkoholį. Kontrabanda galėjo atsirasti Prancūzijoje pakrovimo metu, kadangi dirba maršrutais Anglija – Prancūzija. Nurodo, kad kontrabandą galėjo įkrauti krovikai, kol jis atsiėmė dokumentus įkrovimo vietoje. Jis buvo sulaikytas dėl neblaivaus stovio, o transporto priemonė buvo areštuota dėl rastos kontrabandos. Nustačius, kad yra kontrabanda automobilyje, jis į kabiną daugiau nebuvo įleistas. Teigia, kad muitininkai sulaikius automobilį surinko telefonus ir kitus prietaisus. D. B., parvairavęs areštuotą transporto priemonę į Lietuvą buvo darbe, nebuvo komandiruotas. Nesutinka su reikalaujama kuro sunaudojimo pargenimą į Lietuvą kuro išlaidomis, kadangi kuro sunaudojimas negali būti tiksliai nustatytas. Nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl planšetės/navigacijos, kadangi darbe naudojosi savo planšete. Dėl Belgijos kelių mokesčio aparato reikalavimo nesutinka, kadangi tais maršrutais nevažinėja, nes važinėjo maršrutais tik Jungtinė Karalystė – Prancūzija. Anglijoje buvo nubaustas tik už neblaivumą, tačiau dėl kontrabandos sulaikytas nebuvo.

Ieškovo M. V. atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Ieškovo atstovė teigia, kad nesutinka su reikalaujamos priteisti turtinės žalos atlyginimu atsakovei dėl ieškovo veiksmų. Atsakovė savo reikalavimus grindžia 2016-11-25 ieškovo ir atsakovės visiškos materialinės atsakomybės sutartimi. Žala šiuo atveju dėl transporto sulaikymo kilo ne dėl nuo ieškovo priklausančių veiksmų. Atsakovės argumentai dėl ieškovui perduoto turto, tai yra planšetės/navigatoriaus, yra nepagrįsti, kadangi nebuvo pasirašytas joks turto perdavimo aktas, be to ieškovas naudojosi asmenine navigacija. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti ar planšetė/navigatorius ieškovui buvo perduoti. Ieškovo atstovė pažymi, kad ieškovas ėmėsi veiksmų dėl krovinio pristatymo, kuris ir po transporto sulaikymo pasiekė gavėją (adresatą). Atsakovė nepagrįstai prašo priteisti turtinę žalą skaičiuojant pradelstą laiką, tai yra 79 dienas, kadangi į šį laikotarpį taip pat įskaičiuotas ir laikas, kuomet sulaikytos transporto priemonės buvo gabenamos atgal į Lietuvą. Kadangi atsakovė jas atsiėmė, gabeno krovinį ir iš to gavo pelno, dėl šios priežasties reikalavimas priteisti iš ieškovo kuro išlaidas, patirtas transporto priemonę pergabenant į Lietuvą, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas atsakovės reikalavimas dėl atsakovės darbuotojo gabenimo į Angliją, kuris parvairavo transporto priemones, ir dėl kurių neva atsakovė patyrė 270 Eur išlaidų už darbuotojo gabenimą, nes jis buvo gabenamas vilkiku, nors sulaikytas transporto priemones galėjo pasiekti ir pasinaudodamas viešojo transporto paslaugomis. Ieškovės atstovė taip pat teigia, kad nepagrįsti atsakovės reikalavimai dėl draudimo bei lizingo sumokėjimo už transporto priemonės areštuotą laikotarpį, kadangi atsakovė lizingą ir draudimą privalo mokėti nepriklausomai nuo ieškovo veiksmų. Be to atsakovė gabeno kitus krovinius ir vykdė veiklą, todėl šiuos atsakovės reikalavimus ieškovo atstovė laiko nepagrįstais. Ieškovė teigia, kad atsakovė neįrodo ieškovo kaltės, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, darbo ginčų komisijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo išlaidas, turėtas bylinėjantis Darbo ginčų komisijoje, kurios sudaro 266,20 Eur, priteisti 363 Eur šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016-11-24 ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016-12-01 įsipareigojo dirbti atsakovės įmonėje vairuotoju, o atsakovė įsipareigojo mokėti darbo užmokestį ir vykdyti darbdavio pareigas. 2017-01-03 ieškovas darbdavio įsakymu buvo išsiųstas į komandiruotę. Komandiruotės metu 2017-01-16 ieškovas buvo sulaikytas Anglijos pasienio tarnybos pareigūnų, nes jo vairuojamoje transporto priemonėse aptikta 105 kilogramų tabako, kurio gabenimas tokiu kiekiu yra draudžiamas ir laikomas kontrabanda. Buvo sulaikytas ne tik ieškovas, bet ir jo vairuojamos transporto priemonės. Atsakovė teigia, kad krovinį buvo leista gabenti toliau, perkrovus į kitą transporto priemone. 2017-03-13 Anglijos pasienio tarnyba transporto priemonę nusprendė grąžinti darbdaviui netaikydama baudų ar mokesčių, tačiau su sąlyga, kad darbdavys savo sąskaita padengs visas išlaidas ir nuostolius. Faktiškai transporto priemonės buvo grąžintos atsakovei 2017-03-30 ir per šį laikotarpį darbdavys patyrė nuostolių, kuriuos darbo ginčų komisija nusprendė iš ieškovo išieškoti. Atsakovė teigia, kad ieškovas tik formaliai nurodo, kad dėl kontrabandos gabenimo nėra jo kaltės ir kad jis nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau nepaaiškina nei kontrabandos radimo transporto priemonėje detalių, nei kaip draudžiamos gabenti prekės ten atsirado. Atsakovė teigia, kad ieškovas tik formaliai neigia savo kaltę. Vairuotojų darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas priėmimo į darbą metu yra nurodyta, kad draudžiama vežti kontrabandines prekes, privaloma patikrinti ar teisingai užpildyti lydintys dokumentai, tai yra sutikrinti pervežamo krovinio kiekį su nurodytu važtaraščiuose ir įsitikinti, kad nebuvo pakrauta nei daugiau, nei mažiau krovinio, nei nurodyta važtaraštyje. Transporto priemonėje radus didelį kiekį nelegalaus krovinio, tai yra 105 kilogramų tabako, darbuotojas nesilaikė aukščiau nurodytų pakrovimo ir puspriekabės apsaugojimo po pakrovimo taisyklių, neužtikrino, kad nebūtų kraunamas dokumentuose nenurodytas krovinys, nesiėmė priemonių transporto priemonės krovinių sekcijai apsaugoti, nepakankamai tikrino būklę reiso metu ir kitaip pažeidė taisykles ir darbdavio instrukcijas. Ieškovo padaryti pažeidimai, kurie buvo padaryti ginčo objektu esančio reiso metu - alkoholio vartojimas ir kontrabandos vežimas laikomi svarbiais ir dideliais nusižengimais, tiek darbo drausmei, tiek galiojantiems įstatymams ir tvarkai. Atsakovės teigimu, toks pažeidimų lygis charakterizuoja darbuotoją kaip itin aplaidų ar netgi tikslingai siekusį sudaryti sąlygas kontrabandos gabenimui, įsidarbinus naujoje įmonėje. Ieškovui neigiant planšetės bei kelių mokesčio aparatų perdavimo jam ir praradimo klausimus be šių įrenginių transporto priemonė negali būti naudojama keliuose, kuriuose yra apmokestinami kelių ruožai. Atsakovė nurodo, kad jai padarytas žalos faktas yra įrodytas darbo ginčų komisijos pateiktais dokumentais, žalos padarymą neteisėtais darbuotojo veiksmais pagrindžia išdėstytos aplinkybės. Priežastinis ryšys tarp neteisėtos veiklos, tai yra nelegalių prekių gabenimo, vairavimo neblaiviame stovyje ir darbdavio nuostolių yra akivaizdus ir tik dėl šios priežasties darbdavys turėjo 10045,53 Eur nuostolių.

Atsakovės atstovė advokatė R. A. nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas. Teigė, kad priimant į darbą ieškovas buvo supažindintas su instrukcijomis, kuriose buvo nurodyta, kad vairuotojas turi patikrinti krovinį. Ieškovas turi 15 metų stažą, todėl šio nurodymo prasmę turi tinkamai suprasti. Ieškovo pozicija, jog jis nematė kokie kroviniai kraunami, vertintina kaip ieškovo neprofesionalumas. Ieškovas turėjo sutikrinti vežamų palečių kiekį. Kadangi ieškovas nelygino vežamo krovinio su dokumentuose nurodytais, tai yra darbuotojo aplaidumas ir pareigų neatlikimas. Atsakovė teigia, kad ieškovas turėjo galimybę užkirsti kelią kontrabandos gabenimui, kadangi galėjo stebėti krovimą, pasirašinėjo dokumentus, todėl galėjo sulyginti kraunamus krovinius su nurodytus dokumentuose. Atsakovė teigia, kad nėra gavęs iš Anglijos kompetentingų institucijų duomenų, dėl daiktų poėmio, todėl už prarastus daiktus, tai yra planšetę/navigacijos praradimą yra atsakingas ieškovas. Ieškovas taip pat veikė nerūpestingai, nesaugojo krovinio, kadangi automobilį sustabdydavo įvairiose vietose, kurių metu galėjo būti pakraunamas tabakas. Prašo ieškinį atmesti, skundžiamą darbo ginčų komisijos sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nebandė išvengti kontrabandos gabenimo, bet ir sudarė visas sąlygas nelegalioms prekėms atsirasti transporto priemonėje. Ieškovas nevykdė pareiginių nuostatų reikalavimų, neužtikrino, kad vežimo metu į transporto priemonę nebūtų pakrautas papildomas, dokumentuose nenurodytas krovinys. Ieškovas tokius veiksmus atliko tyčia, todėl net jei visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebūtų sudaryta - visiška materialinė atsakomybė ieškovui turėtų būti taikoma šiuo pagrindu (tyčinių veiksmų). Ieškovo teiginiai, kad darbdavio telefonas ir kiti daiktai buvo paimti Jungtinės Karalystės pareigūnų, yra atmestinas, kadangi pagal sulaikymą patvirtinančius dokumentus, buvo sulaikytas tik gabentas tabakas bei transporto priemonės, jokie kiti daiktai sulaikymo dokumentuose nepaminėti. Priešingai, byloje esantis Jungtinės Karalystės pareigūnų raštas parodo, kad ieškovui buvo siūloma pasiimti daiktus iš transporto priemonės, kadangi pareigūnai negali užtikrinti jų saugumo, tačiau to ieškovas nepadarė, o atvykęs paimti transporto priemonių vairuotojas D. B. šių daiktų transporto priemonėje nerado. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad šalys ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2016-18, kurios pagrindu ieškovas įdarbintas atsakovės įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 141-142). Ieškovas ir atsakovė 2016-11-25 taip pat sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 2016-81 (I tomas, b.l. 143-144). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas pasirašė, jog yra supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis (I tomas, b.l. 65-66, 168-169). Vairuotojų darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už saugų krovinio vežimą visą kelionės laiką (I tomas, b.l. 164-167). Ieškovui 2017-01-03 atsakovės įsakymu Nr. 3, buvo nurodyta vykti į tarnybinę komandiruotę krovinių gabenimui nuo 2017-01-04 iki 2017-01-16 (I tomas, b.l. 101). Atsakovė krovinių gabenimui pasitelkė transporto priemonę DAF XF460TF, kurią nuomojasi iš uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“, kurios mėnesinis nuomos mokestis yra 350 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (I tomas, b.l. 94-95) ir puspriekabę, kurią nuomojasi iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trailer Rental“, kurios nuomos mokestis yra 19,36 Eur už dieną (I tomas, b.l. 95-100, 115-116). Atsakovė transporto priemonę DAF XF460TF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė uždarojoje akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ nuo 2017-01-09 iki 2018-01-08 ir už šį draudimo laikotarpį sumokėjo 6000 Eur (I tomas, b.l. 122-124). 2017-01-13 ieškovas buvo sulaikytas Anglijos pasienio pareigūnų, o 2017-01-17 nuteistas Šiaurės Kento magistrato teismo dėl automobilio vairavimo suvartojus didelį alkoholio kiekį (I tomas, b.l. 111-114). Sulaikius ieškovą ir sunkvežimį buvo nustatyta, kad sunkvežimyje buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – tabakas (II tomas, b.l. 63, 71-74).

Atsakovė 2017-03-27 įsakymu Nr. 3135 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo M. V.“ skyrė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (I tomas, b.l. 67-68). Iš atsakovės pažymos matyti, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovas atsakovei yra skolingas 451,46 Eur (I tomas, b.l. 83). Atsižvelgiant į tai, kad sunkvežimis buvo sulaikytas Anglijos pasienio pareigūnų, atsakovė 2017-03-30 įsakymu nurodė vairuotojui D. B. tęsti tarnybinę komandiruotę, pargabenant iš Anglijos į Lietuvą po arešto grąžintą vilkiką ir puspriekabę, vairuotojui D. B. paskaičiuoti 366 Eur dydžio dienpinigiai (I tomas, b.l. 129).

Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017-06-21 sprendimu Nr. DGKS-3009 atsakovei priteisė 10045,53 Eur materialinės žalos atlyginimą iš ieškovo, tačiau atmetė reikalavimus dėl 181,50 Eur prašymo surašymo išlaidų ir 65 vertimo paslaugų išlaidų išieškojimo (I tomas, b.l. 31-35, 53-57).

Pripažintina, kad minėtame darbo ginčų komisijos sprendime yra padarytas rašymo apsirikimas – neteisingai nurodyti jo priėmimo metai – 2016 m., kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalių ginčas buvo nagrinėjamas 2017 m. (t. 1, 58-64). Dėl šios priežasties nustatoma, kad Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimą Nr. DGKS-3009 priėmė 2017-06-21.

Ieškovas teigia, kad su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, nes darbdavys neįrodė visų būtinųjų darbuotojo materialinei atsakomybei kilti sąlygų. Ieškovas teigia, kad darbdavys privalėjo įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nes, ieškovo teigimu, neteisėti jo veiksmai, kaip juos įvardijo atsakovė, tai yra kontrabandos gabenimas, galintys būti susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įmonės patirta žala, nebuvo jokiais leistinais įrodymais patvirtinti ir nustatyti. Ieškovas teigia, kad dėl transporto priemonėje aptiktos kontrabandos nebuvo sulaikytas ar baustas administracine tvarka, nepaskirta jokia nuobauda ir ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis.

Atsakovė teigia, kad ieškovas tik formaliai neigia savo kaltę. Atsakovės teigimu, vairuotojų darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas priėmimo į darbą metu, yra nurodyta, kad draudžiama vežti kontrabandines prekes, privaloma patikrinti ar teisingai užpildyti lydintys dokumentai, tai yra sutikrinti pervežamo krovinio kiekį su nurodytu važtaraščiuose ir įsitikinti, kad nebuvo pakrauta nei daugiau, nei mažiau krovinio, nei nurodyta važtaraštyje.

Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-03-27 dirbo pas atsakovę (t. 1, 142-143 b.l.). Darbo ginčų komisijai atsakovė pateikė prašymą 2017-04-19, šalių o ginčas darbo ginčų komisijoje išspręstas 2017-06-21 darbo ginčų komisijos sprendimu. Dėl šių priežasčių nagrinėjant ginčą teisme, taikytinos Darbo kodekso, galiojusio iki 2017-07-01 nuostatos, t.y. 2002 m. Darbo kodekso redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01.

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 straipsnis). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 straipsnyje – visuma.

Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Taurmida“ v. K. D., bylos Nr. 3K-3-649/2002; 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004, kt.).

Darbo kodekso 253 straipsnis nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl: 1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); 2) medžiagų pereikvojimo; 3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo; 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; 7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; 8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Darbo kodekso 255 straipsnis nustato atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos ieškovo atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, reali žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, ieškovo kaltė. Byloje taip pat yra nustatyta, kad žala atsirado ieškovui vykdant darbo funkcijas.

Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Byloje nustatyta, kad 2017-01-13 ieškovas buvo sulaikytas Anglijos pasienio pareigūnų, o 2017-01-17 nuteistas Šiaurės Kento magistrato teismo dėl automobilio vairavimo suvartojus didelį alkoholio kiekį (I tomas, b.l. 111-114). Sulaikius ieškovą bei transporto priemones buvo nustatyta, kad ieškovas yra neblaivus ir, kad sunkvežimyje buvo gabenamos akcizinės prekės - 105 kg tabako, kurios Anglijos pasienio tarnybos pareigūnų buvo konfiskuotos (I tomas, b.l. 75-76, 104-110, 190-194, II tomas, b.l. 63, 71-74). Pripažintina, kad gabendamas šias draudžiamas prekes (105 kg tabako), ieškovas pažeidė Vairuotojų darbo tvarkos taisykles, kurių 1.2 punktas draudžia alkoholio vartojimą reiso metu, draudžiama kabinoje ar mašinoje vežti bet kokias nedeklaruotas, akcizines prekes, viršyti vairuotojui savo suvartojimui leidžiamo vežti tabako, kitų prekių kiekį. 4.1.2 punktas draudžia vežti kabinoje ar mašinoje kontrabandines ir kitas ne siuntėjo prekes (I tomas, b.l. 164-167). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas pasirašė, jog yra supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis (I tomas, b.l. 65-66, 168-169). Ieškovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jam nebuvo žinoma, kad jis veža dėžėse tabaką, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančio pranešimo, kurį pasirašė ieškovas, matyti, kad ieškovas supažindintas, jog yra draudžiama vežti akcizines prekes (tabaką, alkoholį it t.t.) į Jungtinę Karalystę, vairuotojas turi nuolat, kiekvieno sustojimo metu, detaliai patikrinti transporto priemonės sandarumą ir įsitikinti, ar joje nėra nelegalių prekių ar asmenų, įsitikinti, ar nėra galimybės be jo žinios patekti į puspriekabę ar kabiną (t. 1, 170 b.l.). Vairuotojų darbo tvarkos taisyklių 7.1 punktas nustato, kad vairuotojas turi įsitikrinti, ar teisingai ir patikimai supakuotas krovinys, ar jo kiekis atitinka lydimųjų dokumentų duomenis, dalyvauti krovinio pakrovimo metu ir įsitikinti, kad į transporto priemonę nekraunamas dokumentuose nenurodytas krovinys, kontrabanda ar draudžiamos gabenti prekės, taip pat, ar transporto priemonėje nėra pašalinių asmenų. Baigus pakrovimo darbus, uždaryti transporto priemonės krovinių sekcijas ir įsitikinti, kad kietašonės transporto priemonės durys yra užkarintos spyna, o tentinės transporto priemonės – užplombuotos siuntėjo plomba ar kitaip apsaugotos (t. 1, 166 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad kai buvo kraunamas krovinys, jis detaliai neskaičiavo kraunamų palečių skaičiaus, nestebėjo kokios prekės buvo kraunamos į transporto priemonę, palečių skaičių jis įvertino tik vizualiai, transporto priemonės po pakrovimo iš karto neužrakino, važiuodamas į uostą sustojo keturis kartus, vieno iš jų metu – išvažiavo iš greitkelio. Teismas ieškovo paaiškinimus, kad alkoholį jis vartojo tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, vertina kritiškai, kaip norą palengvinti savo teisinę padėtį. Byloje yra nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas Anglijos pasienio pareigūnų, o 2017-01-17 nuteistas Šiaurės Kento magistrato teismo dėl automobilio vairavimo suvartojus didelį alkoholio kiekį (I tomas, b.l. 111-114). Konstatuotina, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nepaisė teisės aktų reikalavimų (vairavo neblaivus (I tomas, b.l. 111-114)) bei vairuotojo darbo tvarkos taisyklėse numatytų pareigų, perduota transporto priemonė gabeno kontrabandą. Ieškovo vairuota transporto priemonė dėl tokio ieškovo pažeidimo buvo sulaikyta Anglijos sienos kontrolės tarnybos. Dėl transporto priemonės sulaikymo atsakovei kilo grėsmė nepristatyti krovinio, neįvykdyti savo įsipareigojimų klientui. Be to, dėl ieškovo atliktų neteisėtų veiksmų atsakovė negalėjo transporto priemonės naudoti įprastinėje savo veikloje. Taigi, jei ieškovas nebūtų padaręs neteisėtų veiksmų - nebūtų gabenęs kontrabandinių prekių, vartojęs alkoholio (I tomas, b.l. 111-114), atsakovės transporto priemonė nebūtų buvusi sulaikyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovui nevykdant nustatytų reikalavimų bei pažeidžiant pareiginius nuostatus, ieškovas sukėlė žalą atsakovei bei yra priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos.

Atsakovė teigia, kad dėl ieškovo veiksmų patyrė 10045,53 Eur dydžio žalą ir teikė Darbo ginčų komisijai prašymą dėl padarytos žalos atlyginimo, kurią sudaro: 1) 266,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos paaiškinimų ir prašymo dėl transporto priemonių grąžinimo surašymui; 2) 500 Eur už krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę ir jo pristatymą gavėjui Anglijoje; 3) 1529,44 Eur iš kitos įmonės išnuomotos puspriekabės nuomos išlaidos; 4) vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos išlaidos – 3789,63 Eur; 5) vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidos – 1298,76 Eur, 6) transporto priemonės paėmimo po sulaikymo išlaidos: vairuotojo nugabenimas iki areštuoto automobilio atsiėmimo vietos – 270 Eur; komandiruoto parvaryti transporto priemonę vairuotojo D. B. darbo užmokestis ir susiję mokesčiai vilkiko pargabenimo į Lietuvą laikotarpiu - 366 Eur; kuras, sunaudotas vilkiko ir puspriekabės pargabenimui į Lietuvą - 891 Eur; prarastos planšetės/navigatoriaus su priklausančiais komponentais atstatymo kaštai – 238 Eur; prarasto Belgijos kelių mokesčių aparato atstatymo kaštai – 150 Eur; prarasto Lenkijos kelių mokesčių aparato atstatymo kaštai – 130 Eur; papildomi telefono sąskaitos kaštai – 165,04 Eur; permokėta avanso dalis – 451,46 Eur(t. 1, 58-61 b.l.).

Teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 500 Eur išlaidos už krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę ir jo pristatymą gavėjui Anglijoje yra pagrįstos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ir LKW Walter transport organisation AG 2016-11-03 buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį (I tomas, b.l. 88-93). Atsakovė pateikė įrodymus, kad sulaikius krovinį jis buvo perkrautas ir už jo perkrovimą buvo sumokėta 500 Eur suma (I tomas, b.l. 86-87), todėl ieškovas turi pareigą jas atlyginti.

Atsakovės nurodytos 1529,44 Eur išlaidos dėl išnuomotos puspriekabės nuomos išlaidų yra pagrįstos iš dalies. Atsakovė šią sumą paskaičiavo už laikotarpį, per kurį transporto priemonė buvo sulaikyta ir atsiimta (79 dienos), už dieną skaičiuojant po 19,36 Eur puspriekabės nuomos kainą ( t. 1, 60 b.l.). Byloje nustatyta, kad atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic trailer rental“ 2016-11-04 sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė išsinuomojo puspriekabę 19,36 Eur (I tomas, b.l. 95). Faktą, jog atsakovė mokėjo už puspriekabes nuomą, patvirtina pateikti atsiskaitymai ir mokėjimo nurodymai (I tomas, b.l. 96-100). Pripažintina, kad esant sulaikytai puspriekabei atsakovė patyrė jos nuomos išlaidas, jos atsakovė negalėjo naudoti vykdant savo veiklą, todėl patyrė nuostolius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir transporto priemonės buvo sulaikytos 2017-01-13 (I tomas, b.l. 111-114, 75-76, 104-110, II tomas, b.l. 63, 71-74), atsakovės įsakymu vairuotojas D. B. sulaikytas transporto priemones gabeno į Lietuvą nuo 2017-03-30 (I tomas, b.l. 129). Atsižvelgiant į tai, kad vilkikas ir puspriekabė atsakovo atstovui buvo perduota 2017-03-30, teismas sprendžia, kad atsakovė turi teisę į puspriekabės nuomos išlaidas už laikotarpį nuo 2017-01-13 iki 2017-03-29 įskaitytinai, kas sudaro 76 kalendorines dienas. Atsižvelgiant į tai skaičiuojama, kad ieškovas privalo sumokėti išnuomotos puspriekabės nuomos išlaidas už 76 dienas, skaičiuojant 19,36 Eur nuomos mokestį už dieną, kas sudaro 1471,36 Eur, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad ieškovas turi sumokėti 1471,36 Eur puspriekabės nuomos išlaidų.

Atsakovė nurodė, kad patyrė 3789,63 Eur vilkiko nuomos išlaidas. Grįsdama reikalaujamą sumą atsakovė nurodė, kad vilkiko nuomos mokestis į dieną yra 47,97 Eur, o vilkikas buvo sulaikytas 79 dienas, todėl atsakovė patyrė transporto priemonės prastovos nuostolių ir patyrė 3789,63 Eur žalą (t. 1, 60 b.l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė krovinių gabenimui pasitelkė transporto priemonę DAF XF460TF, kurią nuomojosi iš uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“, kurios mėnesinis nuomos mokestis yra 350 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės nuomos sutarties terminas yra nuo 2016-11-10 iki 2017-04-30, jam pasibaigus atsakovė įsipareigoja nupirkti transporto priemonę (I tomas, b.l. 94-95). Teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas ieškovui 3789,63 Eur žalos yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl ieškovo veiksmų minėta sutartis buvo nutraukta ir atsakovė pagal šios sutarties 1.3. punktą turėjo sumokėti uždarajai akcinei bendrovei „Centrako“ baudą (t. 1, 94 b.l.). Kadangi minėta sutartis buvo sudaryta tik tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“, šia sutartimi šalys buvo sutarusios ir dėl vilkiko įsigijimo atsakovės nuosavybėn, pripažintina, kad nepriklausomai nuo ieškovo veiksmų atsakovė turėjo pareigą uždarajai akcinei bendrovei „Centrako“ vykdyti sutartį. Daroma išvada, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovei 3789,63 Eur sumą.

Atsakovė nurodo, kad vilkikas buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu metams 6000 Eur dydžio suma, todėl už dieną vilkiko minėto draudimo kaina yra 16,44 Eur. Teigia, kad už 79 prastovos dienas atsakovės patirti nuostoliai už vilkiko draudimą yra 1298,76 Eur (t. 1, 60 b.l.). Nustatyta, kad atsakovė transporto priemonę DAF, XF 460 FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė uždarojoje akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ nuo 2017-01-09 iki 2018-01-08 ir už šį draudimo laikotarpį sumokėjo 6000 Eur (I tomas, b.l. 122-124). Teismas daro išvadą, kad atsakovė iš dalies pagrįstai prašė priteisti iš ieškovo minėtas išlaidas. Atsakovė yra įmonė, vykdanti veiklą ir kurios tikslas – gauti pelno. Atsakovė draudimo kompanijai mokėjo už transporto priemonės privalomąjį valdytojo civilinės atsakomybės draudimą, tikėdamasi vystyti veiklą ir tuo laikotarpiu apdraustas transporto priemones naudoti. Pripažintina, kad, jei dėl ieškovo kaltės transporto priemonė nebūtų buvusi sulaikyta, atsakovė būtų galėjusi ja ir toliau naudoti krovinių vežimui bei iš to gauti suplanuotas pajamas. Transporto priemonės buvo sulaikytos nuo 2017-01-13 (I tomas, b.l. 111-114, 75-76, 104-110, II tomas, b.l. 63, 71-74). Atsižvelgiant į tai, kad vilkikas ir puspriekabė atsakovo atstovui buvo perduota 2017-03-30, teismas sprendžia, kad atsakovė turi teisę į išlaidų, susijusių su šių transporto priemonių draudimu, už laikotarpį nuo 2017-01-13 iki 2017-03-29 įskaitytinai, kas sudaro 76 kalendorines dienas. Skaičiuojama, kad draudimo dienos mokestis yra 16,44 Eur (6000 Eur / 365 metų dienų skaičius = 16,44 Eur draudimo kaina į dieną). Daroma išvada, kad ieškovas turi atlyginti atsakovei 1249,44 Eur patirtų transporto draudimo išlaidų (16,44 Eur x 76).

Atsakovė teigia, kad patyrė šias transporto priemonės paėmimo po sulaikymo išlaidas - vairuotojo nugabenimas iki areštuoto automobilio atsiėmimo vietos – 270 Eur; komandiruoto parvaryti transporto priemonę vairuotojo D. B. darbo užmokestis ir susiję mokesčiai vilkiko pargabenimo į Lietuvą laikotarpiu (2017-03-30 – 2017-04-04) - dienpinigiai Anglijos tarifu po 61 Eur x 6 dienos = 366 Eur; kuras, sunaudotas vilkiko ir puspriekabės pargabenimui į Lietuvą (maršrutas Dover ( Anglija) - Vilnius = 2533 km, kur kuro norma 32 1/100 km, viso: 810 litrų po 1,10 Eur/1) - 891 Eur; prarastos planšetės/navigatoriaus su priklausančiais komponentais atstatymo kaštai – 238 Eur, prarasto Belgijos kelių mokesčių aparato atstatymo kaštai – 150 Eur, prarasto Lenkijos kelių mokesčių aparato atstatymo kaštai – 130 Eur, papildomi telefono sąskaitos kaštai, siekiant išsiaiškinti situaciją ir kuo skubiau grąžinti areštuotą vilkiką į darbą - 136,40 Eur + PVM = 165,04 Eur. Be to, darbuotojui komandiruotės išlaidas apmokant avansu ir dalį permokėto avanso įskaičius darbdavio skolos (darbo užmokesčio ir kt.) atleidimo dienai padengti, likusi ieškovui permokėta suma sudaro 451,46 Eur (t. 1, 60-61 b.l.).

Ieškovas teigia, kad 2016-11-25 visiškos materialinės atsakomybės sutartyje Nr.2016-81 numatyta, jog jis prisiima visišką materialinę atsakomybę tik už įmonės jam perduotų materialinių vertybių saugumą. Teigia, kad nėra pagrindo priteisti 238 Eur už neva prarastus planšetę/navigatorių, 150 Eur Belgijos kelių mokesčio aparatą, 130 Eur Lenkijos kelių mokesčio aparatą, nes už darbdaviui padarytą žalą, nesusijusią su darbuotojui perduotų vertybių apsauga pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nėra atsakingas. Ieškovas teigia, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, kad įmonė patyrė papildomas išlaidas siunčiant kitą vairuotoją jį pakeisti (transporto priemonę grąžinti į Lietuvą), nes pasibaigus ieškovo komandiruotės laikui 2017-01-16, jis turėjo būti keičiamas. Ieškovas taip pat teigia, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, kad įmonė patyrė žalą dėl vairuotojo D. B. darbo užmokesčio išlaidų, siunčiant jį pristatyti transporto priemonę į Lietuvą, nes vilkimą grąžinant į Lietuvą, atsakovė vežė krovinį, už kurį gavo pajamas.

Nustatyta, kad ieškovas sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 dalies a punktu įsipareigojo tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai (I tomas, b.l. 143-144). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad planšetė / navigatorius, Belgijos, Lenkijos kelių aparatai buvo perduoti ieškovui. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtų daiktų vertę, būklę bei jų sumontavimą būtent vilkike, kuris buvo sulaikytas. Pateiktos atsakovės į bylą PVM sąskaitos –faktūros bei jų apmokėjimo faktas (I tomas, b.l. 134-136, 137-138), neįrodo, kad minėti įrenginiai buvo sumontuoti sulaikytoje transporto priemonėje. Dėl šių priežasčių teismas mano, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti šių kelių aparatų, planšetės/ navigatoriaus vertę.

Šioje byloje nustatyta, kad sulaikius ieškovą ir transporto priemones, atsakovas 2017-03-30 įsakymu pavedė vairuotojui D. B. tęsti komandiruotę pargabenant iš Anglijos į Lietuvą po arešto vilkiką ir puspriekabę nuo 2017-03-30 iki 2017-04-04, komandiruotės trukmė 6 kalendorinės dienos ir paskaičiuotas šiam vairuotojui dienpinigių dydis yra 366 Eur (I tomas, b.l. 129). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad grąžinant į Lietuvą sulaikytą vilkiką ir puspriekabę, jais buvo vežamas krovinys, už jo vežimą buvo gautos pajamos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovei jos išmokėtus 366 Eur dydžio dienpinigius vairuotojui D. B., 270 Eur kuro išlaidų už D. B. nugabenimą prie areštuotų transporto priemonių ir 891 Eur kuro išlaidų už transporto priemonių pargabenimą, kadangi atsakovė transporto priemonėmis, kurios buvo sulaikytos Anglijoje ir jas pargabenant į Lietuvą, vežė pagal užsakymą krovinį, todėl laikytina, kad už krovinio pervežimą atsakovė uždirbo pajamų, kurios padengė vairuotojui privalomus mokėti dienpinigius, kuro išlaidas.

Atsakovė prašo priteisti telefono sąskaitos kaštus, tai yra 136,40 Eur ir pridėtinės vertės mokestį, iš viso 165,04 Eur. Nurodo, kad telefono sąskaitos kaštai buvo patirti, siekiant išsiaiškinti situaciją ir kuo skubiau grąžinti areštuotą vilkiką į darbą. Byloje pateikta skambučių išklotinė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2017-04-03 buvo vykdomi tarptautiniai skambučiai į Didžiąją Britaniją, dėl kurių buvo patirta 136,40 Eur išlaidų be pridėtinės vertės mokesčio (I tomas, b.l. 78-79). Nustatyta, kad atsakovė, grįsdama reikalavimą dėl telefono sąskaitų kaštų, iš esmės remiasi tik pateikta skambučių išklotine (I tomas, b.l. 78-79), be to, byloje nėra duomenų, ar šios patirtos išlaidos buvo apmokėtos. Atsižvelgiant į daroma išvada, kad atsakovė neįrodė reikalavimo ieškovui, kurio prašo padengti telefono sąskaitos kaštus, dėl 65,04 Eur sumos pagrįstumo.

Atsakovė reiškė reikalavimą ieškovui dėl 451,46 Eur permokėto avanso. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui per jo darbo laikotarpį įmonėje išmokėjo 2500 Eur sumą, tačiau laikotarpiu nuo ieškovo įdarbinimo iki jo atleidimo, turėjo būti sumokėta 2048,54 Eur suma. Atsakovė permokėjo ieškovui 451,46 Eur (I tomas, b.l. 83). Iš atsakovės pateiktos pažymos nustatyta, kad 2500 Eur suma ieškovui buvo sumokėta už darbą 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio mėn.. Darytina išvada, kad atsakovė mokėjo su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas pagrįstai tikėdamasi, kad ieškovas išbus komandiruotėje visą jam nustatytą laikotarpį, t.y. iki 2017-01-16 bei po to įmonėje dirbs. Kadangi atsakovė negalėjo numatyti, kad ieškovas bus sulaikytas Anglijos pasienio pareigūnų, todėl susidarys jam permokėta suma, pripažintina, kad atsakovės reikalavimas ieškovui dėl 451,46 Eur permokėto avanso grąžinimo yra pagrįstas (DK 224 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, sprendžia, kad ieškovo yra teisinis ir faktinis pagrindas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-06-21 sprendimą panaikinti. Atsakovei iš ieškovo priteisiama 500 Eur už krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę ir jo pristatymą gavėjui Anglijoje, 1471,36 Eur puspriekabės nuomos išlaidų, 1249,44 Eur patirtų transporto draudimo išlaidų, 451,46 Eur permokėto avanso sumos, t.y. iš viso 3672,26 Eur (DK 253, 255, 257 str.).

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad ieškovui teisinę pagalbą suteikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius (I tomas, b.l. 15-16, 41-42). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 643,89 Eur (II tomas, b.l. 101-102).

Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje patyrė 266,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus dėl transporto priemonės grąžinimo (I tomas, b.l. 82), 181,50 Eur pareiškimo darbo ginčui parengimo išlaidų (I tomas, b.l. 81) ir 65 Eur vertimo paslaugų išlaidų (I tomas, b.l. 80). Bylą nagrinėjant teisme atsakovė patyrė 810 Eur teisinės pagalbos (II tomas, b.l. 21-24, 88) ir 96 Eur vertimo išlaidų (II tomas, b.l. 25-26, 64-67).

Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė reiškė reikalavimą darbo ginčų komisijoje ieškovui dėl 10045,53 Eur dydžio žalos atlyginimo, o teismas priteisia iš ieškovo atsakovei 3672,26 Eur sumą, nustatoma, kad yra tenkinama 37 procentai atsakovės darbo ginčų komisijoje pateiktų reikalavimų. Dėl šios priežasties iš ieškovo atsakovei priteisiamos 524,92 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei dokumentų vertimo išlaidos (1418,70 Eur (266,20+181,50+65+810+96)x 37 proc./100) (CPK 88 str. 1 d. 6, 9, 10 p., 93 str. 1, 2 d.).

Iš atsakovės priteisiama valstybei 405,65 Eur išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje buvo atleistas, todėl jis iš ieškovo nepriteisiamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tai yra 37 procentai ir ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryši priemonėmis, iš atsakovės valstybei priteisiamas 83 Eur žyminis mokestis už priteistas ieškovui pinigines lėšas ((3672,26 Eur x 3/100 proc.) x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 7,13 Eur dydžio pašto išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą bei, kad yra tenkinama 37 procentai atsakovės darbo ginčų komisijoje pareikštų reikalavimų sumos, teismas iš atsakovės priteisia 4,50 Eur dydžio žasto išlaidas (CPK 92 str., 93 str. 4.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-06-21 sprendimą Nr. DGKS-3009.

Priteisti iš ieškovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 3672,26 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt du eurai 26 centai) žalos atlyginimą ir 524,92 Eur (penki šimtai dvidešimt keturi eurai 92 centai) bylinėjimosi išlaidas atsakovei A.Jankevičiaus IĮ, į.k. 241249950.

Priteisti iš atsakovės A.Jankevičiaus IĮ, į.k. 241249950, 405,65 Eur (keturi šimtai penki eurai 65 centai) išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, valstybei, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo A.Jankevičiaus IĮ, į.k. 241249950, 83 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai) žyminį mokestį, 4,50 Eur (keturi eurai 50 centų) pašto išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė