Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo K. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorė Aida Pogojienė prašė teikimo netenkinti, nes nuteistasis įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą sumokėjo tik padarė nereikšmingus administracinius nusižengimus.

Probuojamasis K. N. teismo posėdyje prašė nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėjo, kad dirba sunkvežimio vairuotoju UAB „duomenys neskelbtini“ ir buvo baustas administracine tvarka, nes vairavo įmonės transporto priemonę, kuri buvo be privalomosios techninės apžiūros. Minėta transporto priemone naudodavosi įmonės direktorius, kuris taip pat nežinojo, kad techninė apžiūra nebegalioja.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Tokiu būdu valstybė, užtikrindama teisingumo principo įgyvendinimą, nustatė galimybę teismams tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).

Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas) jo resocializacija. Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo. Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos numato, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi iš įstatymo nuostatų akivaizdu, jog turi būti vertinama visa probacijos vykdymo sąlygų visuma (jų pažeidimai ir pan.), taip pat turi būti atsižvelgiama į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę – pažanga (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Tokios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Iš teikimo, probuojamojo K. N. asmens bylos medžiagos Nr. 33/75/16 matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu K. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, o pagal BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL – 1 380 Eur dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (5-27 b. l.).

2016 m. spalio 20 d. nuteistasis įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. Probacijos pabaiga 2018 m. spalio 18 d. (29 b. l.), supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (45-72 b. l.). Sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime naudojant OASys metodika, nustatyta maža pakartotinio teistumo rizika (30 balų) (46 b. l.). Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo (40 b. l.). Nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki dabar dirba UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotojo-mechaniko pareigose (75-76, 134 b. l.), dalyvavo Probacijos skyriaus vykdomose elgesio pataisos programos EPP (elgesys-pokalbis-pasikeitimas) susitikimuose (84, 88, 96, 109, 117 b. l.).

Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02779-17 pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (98-102 b. l.). 2017 m. gegužės 30 d. baustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 2017 m. birželio 2 d. baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. 2017 m. liepos 31 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. buvo nubaustas, nes vairavo įmonės, kurioje dirba, transporto priemonę, ji nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įmonė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos. 2017 m. birželio 2 d. baustas administracine tvarka, nes naudojosi mobiliuoju telefonu vairuodamas kelių transporto priemonę, skambino dukrai ir labai trumpai kalbėjosi (133 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Probacijos skyriaus teikimą tenkino ir paskyrė papildomą įpareigojimą – per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išklausyti papildomus vairuotojų kursus (145-146 b. l.). 2017 m. spalio 30 d. K. N. pateikė VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro išduotą papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą (147 b. l.).

2017 m. lapkričio 25 d. K. N. baustas administracine tvarka pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (154 b. l.). 2017 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad vairavo darbovietei priklausantį automobilį su pasibaigusia privalomąja technine apžiūra, nors nei įmonės savininkas, nei nuteistasis nežinojo, kad prieš kelias dienas pasibaigė techninė apžiūra (157 b. l.).

Teismas sprendžia, kad nors probuojamasis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė keletą administracinių nusižengimų, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs, keliantys didelį pavojų visuomenės interesams. Už padarytus administracinius nusižengimus jis nubaustas, todėl teismas pripažįsta, kad priešingas teisei veiksmas yra įvertintas nustatyta tvarka. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų neproporcingas padarytiems teisės pažeidimams. Nuteistasis dirba, įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą yra sumokėjęs, jam nustatyta maža pakartotinio teistumo rizika, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, siekdamas sudaryti sąlygas nuteistajam pasitaisyti, pavyzdingu elgesiu ir darbu įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo, sprendžia, kad yra galimybė įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją netenkinant teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.