- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-12982-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08506-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, L. N., V. G. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, L. N., V. G. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo senelės A. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad yra A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitis. 1992 m. liepos 7 d. A. G. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjui. Mirties metu A. G. jokio viešame registre registruotino turto neturėjo. Pareiškėjo teigimu, mirus senelei, pareiškėjas visais mirusiosios daiktais (baldais, staltiesėmis, indais, paveikslais, armonika ir kt.) rūpinosi kaip savo, tokiu būdu priimdamas savo senelės palikimą faktiniu valdymu. Anot pareiškėjo, nė vienas iš įstatyminių įpėdinių nėra išreiškęs valią priimti A. G. palikimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad mirusioji buvo pradėjusi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą ir buvo įtraukta į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašą. Pareiškėjui nuvykus į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, jam buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui užbaigti turimo testamento nepakanka, yra reikalingi dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, kad pareiškėjas yra A. G. turėto turto paveldėtojas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad A. G. visą savo turtą dėl itin artimo ryšio nutarė palikti savo vaikaičiui (pareiškėjui), kuris prisidėjo prie mirusiosios laidotuvių organizavimo, rūpinosi po jos mirties likusiais asmeniniais daiktais ir kitu turtu, valdė ir iki šiol valdo juos kaip savo.
5. Suinteresuotas asmuo V. G. M. atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo nustatytu terminu nepateikė.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. G. yra A. G. vaikaitis. A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Bylos duomenimis, A. G. 1992 m. liepos 7 d. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Vilniaus pirmojoje valstybinėje notarinėje kontoroje, notarinio registro Nr. 2-858, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui. Testamentų registro duomenimis, A. G. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje taip pat pateiktas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės Daivos Manzurovienės 2022 m. kovo 21 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla po A. G. mirties.
8. Pareiškėjo teigimu, nuo savo senelės A. G. mirties dienos jis pradėjo naudotis visu likusiu jos turtu (baldais, staltiesėmis, indais, paveikslais, armonika ir kt.) ir juo naudojasi kaip savo iki šios dienos. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui fotonuotraukas. Suinteresuotas asmuo (pareiškėjo sesuo, mirusiosios vaikaitė) L. N. teismui pateiktame atsiliepime patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nurodė, jog sutinka, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo senelės A. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
9. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad A. G. buvo įtraukta į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1818-(14.49.2 E.). Tam, kad pareiškėjas galėtų užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, jam reikalingi dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, kad jis yra A. G. turėto turto paveldėtojas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
11. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo senelės A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. G. po savo senelės A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. G. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo A. G. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. G. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.