Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-455-729/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
II-455-729/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00225-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-455-729/2019Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00225-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 29 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. A.,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovui Gediminui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 10 d. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-214-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nutarimu M. A. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur bauda.

2019 m. lapkričio 4 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2019 m. spalio 10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o administracinę nusižengimo teiseną nutraukti.

Nurodo, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET). 2019 m. rugpjūčio 13 d. poilsio tikslais atvykęs į teritoriją, esančią šalia Karklės miestelio, laikinai pasistatė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelio kelkraštyje, kaip to reikalauja KET ir kiti teisės aktai. Automobilį jis pastatė ne ant vejos. Iš fotonuotraukų matyti, kad automobilis stovi ant kieto grunto, t. y. smėlio ir žvyro mišinio, o tariamai žalios vejos ploto, ant kurios būtų užvažiavęs automobilis, apskritai nėra, be to, nėra jokių ženklų, skelbiančių ar leidžiančių suprasti, kad vietoje, kur administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis stovėjo, yra žalia veja. Pažeidimo vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, ten akivaizdžiai yra nuolat statomi kiti automobiliai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra ir negali būti atsakingas už tai, jog atitinkamos institucijos ar jų įgalioti asmenys nesiima jokių veiksmų, kad veja ten želtų.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. A. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2019 m. spalio 10 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad protokolas ir nutarimas surašyti visapusiškai ištyrus visus turimus duomenis ir esant visiems administracinio nusižengimo sudėties požymiams.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. A. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, jog pirmą kartą su visa savo šeima atvažiavo kaip turistas apžiūrėti Olandų kepurės. Negalėjo pasistatyti automobilio automobilių stovėjimo aikštelėje, nes ji buvo perpildyta, todėl pasistatė jį kelkraštyje. Atsižvelgdamas toje vietoje esantį kelio ženklą „sustoti ir stovėti draudžiama“, pasistatė automobilį kelkraštyje, kelių metrų atstumu prieš šį ženklą. Jam nutarimas surašytas už tai, kad pastatė automobilį ant vejos, nurodant, kad pagal projektą ten turėtų būti žolė, tačiau jis vadovaujasi KET ir vietovėje esančiais kelio ženklais bei faktine situacija, todėl negali numatyti, kad toje vietoje kažkada turėjo būti žolė. Kaip nurodė skunde, teismų praktikoje veja nėra suprantama kaip tik keli žolės daigeliai, o vešlios žolės toje vietoje nėra. Jis kalbėjo ir su vietiniais gyventojais bei prekiautojais, kurie nurodė, kad šioje vietoje baudimas už automobilių statymą ant nuvažinėtos vejos yra nuolatinė problema, neužtenka stovėjimo aikštelėse vietų, todėl žmonės statosi kelkraštyje. Klaipėdos rajono savivaldybė turėtų pastatyti draudžiančius stovėti ženklus, nurodant, kad ten yra veja arba perkelti draudžiantį ženklą toliau. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pažeidimo vieta yra Placio g. 2, Karklėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, tačiau iš nuotraukų matyti, kad jo automobilis nestovi Karklėje. Prašo nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir neskirti baudos. Anksčiau yra padaręs kitų KET pažeidimų, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs ir sąmoningai pažeidimų nedaro.

Šalies argumentai

Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) atstovas Gediminas Radzevičius teismo posėdžio metu parodė, kad su M. A. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad M. A. skunde remiasi teismų praktika, tačiau nurodytose bylose faktinės aplinkybės buvo visiškai kitokios negu nagrinėjamu atveju. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nepateikė jokių argumentų paneigiančių jo kaltę, buvo pateikti tik pasiūlymai savivaldybei ką reikėtų daryti. Dėl nutarime nurodytos nusižengimo padarymo vietos nurodė, kad vieta buvo fiksuota pagal KET pažeidimo aktą, atsiųstą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, ji užfiksuota pagal koordinates, o Karklės gyvenvietės pradžią žymintis KET ženklas yra pastatytas netikslioje vietoje, todėl prašo vertinti, kad pažeidimo vieta buvo kelyje Karklė-Palanga, Kukuliškių kaimo ribose, kelio ženklais ta gyvenvietė nėra pažymėta. Akivaizdu, kad M. A. automobilį pastatė ne Karklėje, o prieš Karklę, Kukuliškių kaimo ribose, už gyvenvietės ribų ir toje vietoje protokole nurodytas aplinkybes reikėtų patikslinti, tačiau tas faktas nepaneigia šio asmens atsakomybės, kadangi kelyje turi būti vadovaujamasi kelio ženklais ir kelio žymėjimais, o KET vienareikšmiškai nurodo, kad ne gyvenvietėse automobiliai yra statomi pagal važiavimo kryptį, o šiuo atveju automobilis pastatytas priešingoje važiavimo krypčiai juostoje. Tai jau vien tuo yra padarytas pažeidimas, atitinkantis ANK 417 straipsnio 2 dalies sudėtį. Iš vairuotojo nėra reikalaujama žinoti techninių kelio projektų ( kur numatyta veja), tačiau jis privalo įvertinti vietą, kurioje ketina statytis automobilį tuo aspektu, ar ten veja niekada neaugo ir negali augti, ar neauga tik dėl nuolatinio automobilių statymo, suniokojusio žolę ir padariusio dalyje vejos suplūktą žemę. Teismui pateiktas kompaktinis diskas su spalvotomis fotografijomis, kuriose matyti, kad ten, kur pastatytas M. A. automobilis, yra vejos pakraštys, sutremptas nuolat ant jo stovinčių automobilių. Techniniame darbo projekte toje vietoje taip pat nurodyta veja, o ne kelkraštis ar šaligatvis. Kelkraštis toje vietoje ir pagal projektą, ir pagal nuotraukas sudaro pusės metro – metro pločio juostą, kurios danga (žvyras) skiriasi nuo dirvožemio su vejos likučiais, einančio toliau; M. A. automobilis stovi dalinai ant kelkraščio, dalinai – ant dirvožemio vejos teritorijoje; Kelkraščio plotis yra nustatytas teisės aktuose, todėl M. A., kuris neprivalėjo žinoti techninio šio kelio projekto, turėjo žinoti teisės aktų ir, žinodamas savo automobilio plotį, negalėjo jo statyti taip, kaip užfiksuota nuotraukose, nieko nepažeisdamas. Taip pat matyti fotonuotraukose, kad veja toje vietoje yra, kur jos neišvažinėjo automobiliai, ji prižiūrima, pjaunama; įrengta toje vietoje ji buvo neseniai, kai prie Olando kepurės lankytojų patogumui buvo įrengtos didelės stovėjimo aikštelės, tačiau buvo masiškai išvažinėta, todėl jos neįmanoma atnaujinti greitai. M. A. skundas yra visiškai nepagrįstas ir netenkintinas. M. A. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad M. A. nubaustas už tai, kad jo automobilis, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 13 d., 14:36 val., kelyje Karklė-Palanga, Kukuliškių kaimo ribose, užvažiavęs stovėjo ant vejos (nesant tai leidžiančių kelio ženklų) priešingoje jo važiavimo krypčiai kelio pusėje. Automobilį pastatęs ir palikęs stovėti vairuotojas M. A. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. A. neneigia, kad jis kelyje Karklė-Palanga, Kukuliškių kaimo ribose pastatė savo automobilį, tačiau nesutinka, kad ginčo vietoje yra veja.

Nors atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra vešli, specialiai suformuota ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį, tačiau nagrinėjamu atveju aptariama teritorija suprantama kiek kitaip - tai yra palei kelią esanti žalioji zona, neskirta automobiliams važiuoti ar stovėti. Tai, kad ši zona dėl nuolat ten statomų automobilių yra išvažinėta, nekeičia jos kaip vejos (žaliosios zonos) statuso ir neįteisina automobilių statymo joje, t.y., iš neteisėto daugelio vairuotojų elgesio nei vienam jų teisė pageidaujamai elgtis neatsiranda. Iš byloje esančių fotografijų ir institucijos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad pažeidimo padarymo vieta – vejos teritorijos pakraštys, kuriame iki pat kelkraščio, kurio danga akivaizdžiai skirtinga (žvyras) turėtų augti žolė, tačiau pakraštyje ji išvažinėta, dirvožemis suplūktas, todėl išlikę tik daliniai vejos fragmentai ir kol automobiliai bus ten statomi, veja vargu ar ataugs. Kaip matyti iš fotografijų, ši žalioji juosta yra prižiūrima, t.y., pjaunama, kur nėra sunaikinta, todėl vairuotojas, pasirinkdamas statyti savo automobilį tokiame plote, kuriame akivaizdžiai matosi likusios vejos plotai, turėjo suprasti, kad tai savavališkai suformuotas užvažiavimas, o jis prisideda prie vejos naikinimo ir negali tikėtis, kad šie jo veiksmai bus vertinami kaip nepažeidžiantys jokių teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti ir su kitu pareiškėjo teiginiu, kad statydamas automobilį, jis nesuvokė, kad daro administracinį nusižengimą.

Teismas tik iš dalies gali sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiu, kad automobilis stovi ant kelkraščio - kieto grunto, t. y. smėlio ir žvyro mišinio. Kaip matyti iš fotonuotraukų, automobilio pusė, esanti arčiau kelio, iš tiesų stovi ant tokio grunto, sudarančio kelkraštį, tačiau kita automobilio pusė yra pastatyta ant išvažinėtos vejos, todėl teisus protokolą surašiusios institucijos atstovas, pažymėjęs, kad vairuotojas turi įvertinti savo automobilio ilgį, plotį, kitas charakteristikas ir pastatyti savo automobilį taip, kad jis visas stovėtų leidžiamoje stovėti automobiliams kelio dalyje (važiuojamojoje dalyje, kur tai leidžia kelio ženklai ir kelių ženklinimas, ir/arba kelkraštyje) ir nebūtų dalinai įvažiavęs į už kelkraščio ribos esančią jau nebe kelio zoną (šiuo atveju – veją).

Nesutiktina su skundo argumentu, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nesiėmė veiksmų žolės išsaugojimui ir turėtų elgtis pagal jo patarimus, kad tai būtų įgyvendinta. Šios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kokių veiksmų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ėmėsi šiuo klausimu – buvo paruoštas ir įgyvendintas šio kelio sutvarkymo projektas, įrengtos didelės automobilių statymo aikštelės, prižiūrimi aplink kelią suformuoti vejos plotai, galiausiai – traukiami administracinėn atsakomybėn jiems kenkiantys asmenys, o ar būtina statyti draudžiančius važiuoti ženklus, sprendžia įgalintos tam institucijos, atsižvelgdamos į visumą kriterijų, pirmiausia – ar tokio ženklo įrengimas yra objektyviai būtinas. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos,. KET 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu gerai auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, sausros metu – sudžiūvusi ir t.t., todėl vairuotojas turi vadovautis ne tik literatūriniu vejos apibrėžimu, bet ir protingo bei socialiai atsakingo asmens sveiku protu, įgalinančiu suvokti, kur automobilis neturėtų būti statomas, siekiant tos vejos nepažeisti. Tai suvokiant, būtina vadovautis KET 150.5 punktu, kuris nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o šioje vietoje tokių nebuvo, todėl ir teisė stovėti čia niekam nebuvo suteikta.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, jog Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, todėl naikinti 2019 m. spalio 10 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 10 d. priimtą nutarimą Nr. SAVAD-55-ANR_N-214-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė