- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-6806-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00665-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Č. N., J. N., V. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Č. N., J. N., V. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. N. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas bei suinteresuoti asmenys Č. N., J. N., V. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, valstybės įmonės Turto bankas atstovas bei Č. N. ir J. N. prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, V. N. jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjo V. N. pareiškime nurodyta, kad jis kartu su savo sutuoktine V. N. butą su rūsiu įgijo 1992-06-22 pirkimo – pardavimo sutarties (registro Nr. 4777) pagrindu. Butą sutuoktiniai įgijo santuokos, kuri galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), metu, todėl tiek pagal 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso CK 3.87 straipsnio 1 dalį šis nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybė teise. (duomenys neskelbtini) V. N. mirė. Jos palikimą priėmė tik jos sutuoktinis, t. y. pareiškėjas V. N.. Palikimas buvo priimtas nesikreipiant į palikimo atsiradimo vietos notarą, o faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kadangi pareiškėjas liko gyventi jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Č. N. ir J. N. nurodė, kad jokių pretenzijų į motinos palikimą neturi.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į V. N. pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo V. N. atsiliepimo į savo tėvo V. N. pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė V. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė V. N. turėjo penkis vaikus: tai S. N. (mirė (duomenys neskelbtini)), V. N., J. N. (mirė (duomenys neskelbtini)), Č. N. ir J. N.. Pareiškėjo V. N. ir V. N. santuokos metu įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties V. N. liko gyventi minėtame bute.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas V. N. po savo sutuoktinės V. N. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti sutuoktinės palikimą, liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo komunalinius mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad V. N. po sutuoktinės likdamas gyventi jų bendrame bute išreiškė valią priimti sutuoktinės palikimą, ir faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo. Niekas kitas V. N. palikimo nepriėmė, tai patvirtino velionės vaikai – Č. N. ir J. N.. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N. priėmė savo sutuoktinės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.