- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-283-658/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00344-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda už tai, kad 2020 m. kovo 27 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), be priežiūros bėgiojo jam priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir be antsnukio.
Atsiliepimas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. P. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, prašydamas Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Institucija atsiliepime prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi V. P. skundo netenkino ir Institucijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą paliko nepakeistą bei jį patikslino, nurodant, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), be priežiūros bėgiojo V. P. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 49 punkto reikalavimus. Teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti duomenys neginčytinai įrodo V. P. kaltę dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, taip pat teisme nukentėjusioji D. S. ir jos sutuoktinis liudytojas A. S. nuosekliai ir analogiškai nurodė visas įvykio aplinkybes, jų parodymai buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys tarpusavyje bei atitinkantys nustatytas faktines aplinkybes. Jų parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo institucijoje ir teisme apklausta liudytoja A. V.. Visi šie asmenys parodymus davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, jų parodymai esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški, patvirtinti rašytiniais bylos duomenimis bei visiškai atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad liudytojas A. S. dėl galimai pavartoto smurto pareiškėjo atžvilgiu yra kaltinamasis kitoje baudžiamojoje byloje, negali būti teisėtu pagrindu netikėti liudytojos A. V. ir D. S. parodymais, juo labiau, kad šie liudytojų parodymai yra vertinami tik nustatinėjant aplinkybes, kurios yra reikšmingos dėl Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų, o ne dėl nagrinėjamo konflikto baudžiamojoje byloje. Teismas rėmėsi tik patikrintais ir ištirtais bylos duomenimis, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl išanalizavus minėtų liudytojų parodymus, sugretinus juos tarpusavyje bei įvertinus visų esančių įrodymų kontekste, sprendė, jog šių asmenų parodymai negali būti vertinami kaip mažiau reikšmingi ar mažiau patikimi, jie yra pakankami pagrįsti V. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Teismas nustatė, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokie Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, bei klaidingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laikas ir vieta. Kadangi aptarti Institucijos nutarimo turinio trūkumai nesudaro absoliutaus pagrindo panaikinti šį nutarimą, nes visi neaiškumai ištaisytini teismo procesiniu sprendimu.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde V. P. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi D. S. ir A. S. bei liudytojos A. V. parodymais. Apelianto nuomone, teismas pažeidė ANK 567 straipsnio nuostatas, nes savo iniciatyva bei pagal nukentėjusiosios atstovo prašymą nuspręsdamas apklausti tik nukentėjusiosios nurodytus liudytojus ir atsisakydamas apklausti apelianto nurodytus asmenis – I. B. bei V. A., kurie jau yra apklausti Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-878/2021, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Nurodyti liudytojai būtų galėję ne tik papasakoti, kokiomis sąlygomis V. P. šuo buvo laikomas, ar jis galėjo vienas ištrūkti iš kiemo ir apie 18 val. nubėgti į D. S. namo kiemą, bet ir galimai nurodyti, kuriuo laiku apeliantas 2021 m. kovo 25 d. grįžo į namus bei kuriuo laiku išėjo su šuniu pasivaikščioti.
4.2. Pažymima, jog šuo pastoviai laikomas aptvertame kieme ir neturi galimybių ištrūkti, todėl šuo niekur vienas nubėgti ir kažką padaryti negalėjo. Skunde teigiama, jog 2021 m. kovo 25 d. apie 18 val. V. P. šuo palaidas nebėgiojo ir tuo laiku jo apeliantas nevedžiojo, nes nurodytą dieną iš darbo grįžo tik apie 18 val., o šunį pasivaikščioti išvedė po 19 val.
4.3. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apklaustų liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški. D. S. teisme parodė, kad vilkinį šunį yra mačiusi kelis kartus jų kieme, tačiau negali pasakyti, kad būtent P. šunį matė. Liudytoja A. V. patvirtino, kad nurodytą dieną matė vilkinį šunį S. kieme, tačiau kieno tas šuo nežino. Tokį šunį ji yra mačiusi kieme už tvoros pas vieną žmogų, kurį yra mačiusi, tačiau negali pasakyti ar tas vyras yra teismo salėje, t. y. ji apelianto neatpažino kaip šuns, kurį matė bėgiojantį S. kieme, šeimininko.
4.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po kelių dienų apelianto šuo palaidas bėgioti negalėjo, nes V. P. tuo metu gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, į kurią buvo paguldytas po to, kai 2020 m. kovo 25 d. po 19 val. buvo sužalotas A. S.. Dėl to Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-58-878/2021. Kaltinime aiškiai nurodyta, kad A. S. grėbliu sužalojo V. P. 2020 m. kovo 25 d. apie 20 val., kai tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodoma, ką patvirtino nukentėjusioji bei liudytojai, kad V. P. priklausantis šuo bėgiojo 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val. Taigi, iš to matyti, kad skiriasi veikų padarymo laikai. Dėl to, tikėtina, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val. į S. kiemą buvo atbėgęs ne apelianto vilkinis šuo, o į tik jį panašus šuo. Tuo labiau, kad D. ir A. S. bei A. V., jokių išskirtinių šuns pažymių, pagal kuriuos jį būtų galima identifikuoti, nenurodė.
4.5. Skunde taip pat teigiama, jog po to, kai į S. kiemą buvo atbėgęs nenustatytam asmeniui priklausantis šuo, po maždaug 2 val. A. S., išgirdęs netoliese jo namų aikštelėje lojantį šunį, su grėbliu nuėjo pažiūrėti, ar tai nėra tas pats šuo, kuris buvo atbėgęs į jo kiemą ir priėjęs prie dukros. Jis pamatė panašų V. P. priklausantį šunį ir konflikto metu jį sužalojo grėbliu. Po to, kai apeliantas pagrasino kreiptis į policiją, S. irgi nusprendė kreiptis į policiją, apkaltindami apeliantą netinkama šuns priežiūra. Šią prielaidą patvirtina ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė pati D. S., jos vyras telefonu policijai apie į kiemą atbėgusį šunį pranešė ne iš karto po 18 val., o tarp 19–20 val., t. y. jau po apelianto sužalojimo grėbliu. Apylinkės teismas neanalizavo ir neaptarė šių prieštaravimų.
4.6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė nekaltumo prezumpciją, o visus neaiškumus ir prieštaravimus vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, bet priešingai – neaiškios ir prieštaringos bylos aplinkybės buvo pagrindas V. P. pripažinti padarius administracinės teisės pažeidimą. Teismas buvo neobjektyvus, šališkas, dėl ko buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepime į V. P. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Institucijos nutarimą. Atsiliepime nurodoma, jog:
5.1. 2020 m. balandžio 21 d. 14:30 val. Institucijos tyrėjas D. Š. apklausė V. P., kuris nurodė, jog įvykis tarp jo ir A. S. įvyko 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val. Apklausoje ir byloje nėra jokių duomenų, jog V. P. būtų nurodęs apklausti liudytojus I. B. bei V. A.. Institucijos tyrėjas A. I. tarnybiniame pranešime nurodė, jog asmenų, mačiusių įvykį su šunimi, ar konfliktą tarp V. P. ir A. S., nenustatė.
5.2. Iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad A. S. 2020 m. kovo 25 d. 18:35 val. (skambučio laikas 18:31), pranešė apie įvykį ROIK 0120000159116, jog sodo kaimynas paleidžia vilkšunį be antsnukio ir pavadėlio, adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos tyrėjas G. G. 2020 m. balandžio 2 d. apklausė A. S., kuris nurodė, jog su grėbliu nubėgo paskui šunį, norėjo pažiūrėti, kur jis bėgs, kam priklauso. Nežino tiksliai prie kurio namo pamatė anksčiau minėtą vokiečių aviganių veislės šunį ir jo šeimininką. Pagal šiuos duomenis matyti, jog A. S. bėgo paskui šunį, kuris vėliau sustojo prie V. P.. Iškarto po to įvyko konfliktas tarp A. S. ir V. P..
5.3. Patikrinus policijos administruojamus registrus nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. 13:22 val. V. P. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nurodydamas, jog jį sužalojo kaimynas su grėbliu. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
5.4. Iš byloje esančių duomenų aiškiai nustatyta, kad šunį iš S. sodybos išvijo A. S. ir pats nuėjo paskui jį. Minėtą šunį jis rado gatvėje prie V. P.. A. V. šį šunį minimu laiku matė S. sodyboje, o vėliau ir bėgiojantį gatvėje. Duomenų, kad jų pateikta informacija melaginga nėra. Tai įrodyta pateiktais vaizdo įrašais. V. P. neigimas, kad šuo yra ne jo, tik būdas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. P. veikoje yra ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus bei išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad V. P. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto 346 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
9. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ir kitus gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už tai, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), be priežiūros bėgiojo jam priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 49 punkto reikalavimus.
11. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gyvūnų laikytojai privalo <...> 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; <...> 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-210 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 49 punkte numatyta, jog šunys viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, antsnukis gali būti nededamas Taisyklių 52 punkte nurodytais atvejais. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad 2020 m. kovo 25 d. jam priklausantis šuo palaidas nebėgiojo, kadangi jis pastoviai yra laikomas aptvertame kieme ir neturi jokios galimybės ištrūkti, todėl vienas negalėjo niekur nubėgti ir kažką padaryti. Apeliaciniame skunde laikomasi tokios pačios pozicijos, tvirtinant, kad V. P. šuo pastoviai laikomas aptvertame kieme ir neturi galimybių ištrūkti, o 2021 m. kovo 25 d. apie 18 val. V. P. šuo palaidas nebėgiojo ir tuo laiku jo apeliantas pats nevedžiojo. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai laikytini tik gynybine versija, jais apeliacinės instancijos teismas nesiremia, kadangi yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
13. V. P. kaltę, padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrindžia 2020 m. rugsėjo 16 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2020 m. kovo 27 d. D. S. pareiškimas, kuriuose užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20122087750 b. l. 3–4, 8–10). 2020 m. kovo 27 d. Institucijos tyrėjo O. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą medžiagoje Nr. M-1-01-19018-20, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), iš namo išėjęs A. S. paaiškino, kad 2020 m. kovo 26 d. apie 17.10 val., tiksliai laiko nepamena, į jo kiemą atbėgo palaidas vilkinis šuo (be pavadėlio ir antsnukio), kuris pribėgo prie jo 5 metų mergaitės, todėl jis išsigandęs iškarto puolė šunį vyti su tuo metu rankoje turėtu metaliniu grėbliu. Vėliau nusekė šunį žvyruotu keliu ir pastebėjo stovėjusį šuns savininką su pribėgusiu šunimi. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, šuns savininkas siundė šunį ant jo, o jis gindamasis nuo šuns mosikavo turėtu grėbliu ir juo pataikė šuns savininkui į ranką (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20122087750 b. l. 11–12). 2020 m. balandžio 2 d. Institucijos tyrėjo G. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu bendrauta su A. V., kuri paaiškino, kad ne vieną kartą matė sodo bendrijoje bėgiojantį palaidą vokiečių aviganių veislės šunį. 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val. savo kaimynės kieme matė atėjusį vokiečių aviganių veislės šunį, kuris buvo visai šalia kaimynės vaiko. Po keleto dienų vėl matė tą patį šunį bėgiojantį (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20122087750 b. l. 20).
14. V. P. kaltę įrodo ir vieni kitus papildantys, neprieštaringi tarpusavyje nukentėjusiosios bei liudytojų administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2020 m. kovo 25 d. būnant kieme, ji pamatė didelį šunį, sėlinantį link smėlio dėžėje žaidžiančios dukros. Ji atsargiai bandė išvyti šunį, pamatęs kas vyksta, sutuoktinis suriko ir su grėbliu rankose išvijo šunį, kuris nubėgo tolyn, o sutuoktinis išbėgo iš paskos. Ji paskubomis nuvedė vaikus į namus ir nubėgo pažiūrėti, kur yra jos sutuoktinis. Nubėgusi už jų namų esančio posūkio, pamatė grėbliu besimosikuojantį savo sutuoktinį, V. P. ir šalia minėtą šunį, kuris tuo metu lojo ir bandė pulti. Jai surikus „ką jūs darot?“, V. P. pasikvietė savo šunį, o jos sutuoktinis pradėjo eiti link jos. Ji ir anksčiau yra mačiusi, kaip V. P. vedžiojo savo šunį be pavadžio ir be antsnukio. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas A. S., nurodęs, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val. jis dirbdamas savo kieme išgirdo negarsius žodžius „ciuc ciuc“ ir pamatė, kad prie jo dukros yra atėjęs didelis vilkinis šuo be jokio pavadėlio. Tuomet jis sumojo grėbliu ir garsiai suriko. Šuo išsigando ir pradėjo bėgti iš jų kiemo. Jis nusivijo tą šunį ir bėgdamas sutiko V. P., prie kurio pribėgo ir tas šuo. Jau anksčiau buvo matęs V. P. su tokios pat veislės ir išvaizdos šunimi, kurį jis nuolat vedžioja be pavadžio ir be antsnukio. Liudytojas paklausė V. P., ar tai jo šuo, pastarasis tai patvirtino. Dėl palaido šuns jie susiginčijo, V. P. davė savo šuniui komandą „paimk ar pulk“, tuo tarpu liudytojas turėtu grėbliu gynėsi nuo šuns. Šias nukentėjusiosios D. S. ir liudytojo A. S. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos A. V. parodymai, jog 2020 m. kovo mėnesį vakare ji matė, kaip į S. kiemą įbėgo didelis šuo, kuris ėjo link jų dukros, kuri žaidė smėlio dėžėje. Į tai sureagavo A. S. ir D. S.. Liudytoja matė, kaip D. S. nuvedė dukrą į namus, o A. S. nubėgo paskui tą šunį, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Iš pradžių D. S. nematė to šuns, nes kalbėjo telefonu, tačiau atsisuko ir pamatė ateinantį šunį. Ji šią situaciją stebėjo iki to momento, kol A. S. nusivijo tą šunį. Vėliau ji girdėjo, jog tas šuo lojo, tačiau jis jau buvo nubėgęs toliau. Dar girdėjo ir D. S. balsą, kuri kažką šaukė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020 m. kovo 27 d. apelianto šuo palaidas bėgioti negalėjo, nes V. P. tuo metu gulėjo ligoninėje. Taip pat skiriasi kaltinime baudžiamojoje byloje ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti veikų padarymo laikai, t. y. kaltinime nurodyta, kad A. S. grėbliu sužalojo V. P. 2020 m. kovo 25 d. apie 20 val., o administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodoma, kad V. P. priklausantis šuo bėgiojo 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val. Atmetant šiuos argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patikslino nusižengimo padarymo datą, nurodydamas, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 2020 m. kovo 25 d. apie 18 val. Be to, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausti nukentėjusioji D. S., liudytojai A. S. ir A. V. parodė, jog į S. kiemą atbėgusį šunį matė apie 18 val., o konfliktas tarp A. S. ir V. P. įvyko tik vėliau, kai A. S. nusivijo šunį, kurį išvijo iš savo kiemo. Taigi, šuns pamatymas kieme, jo išvijimas ir sekimas bei vėliau įvykęs asmenų konfliktas sekė vienas paskui kitą ir suprantama, kad negalėjo įvykti vienu ir tuo pačiu metu. Tuo labiau, kad laikai yra nurodyti apytiksliai, todėl jie neprivalo visiškai sutapti.
16. Apeliaciniame skunde ginčijama ir aplinkybė, kad V. P. 2021 m. kovo 25 d. apie 18 val. palaido šuns nevedžiojo, nes nurodytą dieną iš darbo grįžo tik apie 18 val., o šunį pasivaikščioti išvedė po 19 val. Tai galėtų patvirtinti I. B. ir V. A., kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančio 2020 m. balandžio 21 d. V. P. apklausos protokolo matyti, kad pats apeliantas administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nurodė, kad jis 2021 m. kovo 25 d. apie 18 val. išėjo pavedžioti savo šunį (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20122087750 b. l. 21). Tuo tarpu aplinkybę, kad šuo buvo vedamas pavedžioti apie 19 val. ar vėliau, apeliantas nurodė jau tik savo skunde apylinkės teismui, kuriame pirmą kartą prašė apklausti minėtus liudytojus. Aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį arba išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas pats pripažįsta, kad I. B. ir V. A. šioje byloje nagrinėjamo įvykio su šunimi ar tarp V. P. ir A. S. įvykusio konflikto nematė, nes jų ten nebuvo. Tuo tarpu V. P. nėra kaltinamas, jog savo namuose netinkamomis sąlygomis laiko savo šunį. Dėl to minėti asmenys negalėjo paliudyti jokių šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos apklausti.
17. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog S. kreipėsi į policiją ir siekė nepagrįstai apkaltinti apeliantą netinkama šuns priežiūra tik po to, kai pats V. P. kreipėsi į policiją dėl to, kad A. S. jį sužalojo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. S. 2020 m. kovo 27 d. per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt pateikė pareiškimą dėl 2020 m. kovo 25 d. įvykio į jos kiemą atbėgus svetimam šuniui, kuriame taip pat nurodė, jog vyras apie įvykį iškarto paskambino į policiją, bet jie rekomendavo dėl karantino kreiptis į epolicija.lt. Nukentėjusioji D. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog pareiškimą dėl šio įvykio ji parašė 2020 m. kovo 27 d., tačiau iš karto po įvykio 2020 m. kovo 25 d. jos sutuoktinis paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Kadangi nebuvo sužeistų asmenų, tai jiems nurodė, kad dėl paskelbto karantino policijos pareigūnai neatvyks ir liepė rašyti pareiškimą per sistemą „epolicija“. Institucija atsiliepime taip pat patvirtino, jog 2020 m. kovo 25 d. 18.31 val. skambino A. S., kuris pranešė apie įvykį, jog sodo kaimynas paleidžia vilkšunį be antsnukio ir pavadėlio, adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, kad A. S. iš karto įvykio dieną pranešė telefonu policijai apie į jų kiemą atbėgusį šunį.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad liudytoja A. V. negalėjo nurodyti, kam priklauso į S. kiemą atbėgęs šuo, o D. S. negalėjo pasakyti, ar kitu metu jų kieme matytas vilkinis šuo priklauso V. P.. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir nepaneigia pažeidėjo kaltės. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas reikia vertinti visumą įrodymų, t. y. kiekvieną atskirai ir po to visus kartu, ir tik tada daryti išvadas. Šiuo atveju akivaizdu, kad visuma įrodymų sudaro vientisą grandinę. Liudytojos matė šunį ir patvirtino jo atbėgimą į S. kiemą, o A. S. tą šunį vijosi, kuris nubėgo prie V. P.. Todėl iš visumos įrodymų tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad būtent apelianto šuo, be pavadėlio ir antsnukio, 2020 m. kovo 25 d. buvo atbėgęs į S. kiemą.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pagrįstai konstatavo, jog V. P. yra pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.