- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2-474/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BANKROVITA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BANKROVITA“ dėl bankroto administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti bankrutavusios ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „NBG grupė“ (toliau – BUAB „NBG grupė“) kreditoriams iš šios bendrovės administratorės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BANKROVITA“ (toliau – UAB „BANKROVITA“) – 101 670,46 Lt dydžio žalą. Nurodė, kad atsakovė pardavė turtą mažesne kaina nei buvo nurodyta kreditorių susirinkimo nutarimuose, nesiėmė priemonių kitam turtui apsaugoti, dėl ko jis buvo išvogtas, negynė bendrovės teisių civilinėse ir baudžiamosiose bylose, tai pat neteisėtai naudojo pinigines lėšas, ir tokiais savo veiksmais padarė prašomą priteisti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes jį suinteresuotų asmenų vardu padavė negaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nurodė, kad kreditorius administratoriaus veiksmus gali skųsti kreditorių susirinkimui, ir tik gavęs jo įpareigojimus (įgalinimus), kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kurie kreditoriams atsirado dėl administratoriaus kaltės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnis, 23 straipsnio 3 punktas). Pareiškėjas tokių įgalinimų neturi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą priimti ieškinį. Nurodo, kad, priešingai nei teigia teismas, ieškinį jis pareiškė savo, o ne visų kreditorių vardu, t. y. pareiškėjas siekia apginti savo, kaip kreditoriaus, teises. Skundžiama nutartis pažeidžia eilinio kreditoriaus teisę bankroto byloje ginti savo pažeistas teises. Be to, pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, todėl turi teisę reikšti ir netiesioginį ieškinį bankroto administratoriui dėl administruojant įmonę jai padarytos žalos. Taip pat pažymi, kad esant bet kokioms abejonėms, teismas privalėjo šalinti trūkumus arba prašyti pateikti papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti ieškinį argumentavo tuo, kad pareiškėjas neturi kreditorių susirinkimo įgaliojimo pareikšti ieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiama nutartimi.
Pareiškėjo ieškinio dalykas – reikalavimas atlyginti bankrutavusios įmonės kreditoriams bankroto administratoriaus veiksmais padarytą žalą (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Grįsdamas savo reikalavimą, pareiškėjas nurodo neteisėtus administratoriaus veiksmus, t. y. pareiškėjas konkretizuoja būtiną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), o ne ginčija administratoriaus veiksmus ĮBĮ nustatyta tvarka. Taip pat, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškimo turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjas ieškinį pareiškė savo, kaip vieno iš kreditorių, vardu, o ne visų bankrutavusios įmonės kreditorių vardu. Tai, kad žalą prašoma priteisti visų kreditorių naudai, o pareiškėjas yra vienas iš kreditorių (b. l. 27, 63), šiuo atveju nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas turės būti sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti iš naujo.