Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Zaicevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, laikytinos nesvarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas teismo šaukimą išsiunčiant jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) atstovė palaikė raštu pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. M. ir atsakovas G. B. yra nepilnamečio vaiko M. B., gim..(duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė augina keturis nepilnamečius vaikus: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), N. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., L. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis ieškovei nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 20 d. buvo mokamos vaiko išlaikymo išmokomos po 88,20 Eur vaikui. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos duomenimis nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki liepos 31 d. ieškovei iš viso buvo išmokėta 1190,86 Eur socialinės pašalpos ir 2043,30 Eur išmokų vaikams arba atitinkamai 396,95 Eur ir 681,10 Eur kas mėnesį. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. birželio 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo 1512,86 Eur, nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. spalio 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo po 328,67 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo nepilnametės dukros M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas tokio ieškovės reikalavimo neginčijo. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove, todėl neabejotinai ieškove su vaiku sieja abipusis artimas ryšys. Kartu auga ir vaiko broliai ir seserys. Institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaiko teisių pažeidimų ieškovės šeimoje nenustatyta. Ieškovė gyvena 5 kambarių išsinuomotame bute, namų aplinka tvarkinga, yra visi būtiniausi baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, todėl vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir šalių nepilnametės dukros M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina (CK 3.174 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą nustatyti atsakovo bendravimo nepilnamete dukra tvarką grindė, tuo, kad nustačius šią tvarką būtų išvengta galimų šalių ginčų ateityje, atsakovas galėtų bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą tvarką. Atsakovas nei dėl bendravimo tvarkos, nei dėl kitų ieškinio reikalavimų savo nuomonės neišreiškė. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bylos duomenimis, nei nepilnamečio vaiko, nei atsakovo interesų nepažeis, todėl nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA (minimali mėnesinė alga) yra 840 Eur, kuris atskaičius privalomus mokėti mokesčius ~ 630 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dukros poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma, kuri išleidžia perkant vaikui maistą, drabužius, avalyne, lavinimo ir higienos priemones, vaistus, vitaminus, sumokant darželio ir šokių būrelio mokestį, atsikaitant už logopedės paslaugas, teikiamas vaikui kiekvieną savaitę. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, vaiko išlaikymo poreikių ar jiems patenkinti reikalingos sumos, neginčijo. Atsakovui tokių aplinkybių neginčijant ir neteikiant įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą vaiko poreikių tenkinimui būtiną sumą, daroma išvada, jog 400 Eur suma yra pagrįsta, teisinga, protinga ir būtina vaiko poreikiams.

Ieškovė nurodė, kad vaikas gauna valstybės išmoką ~ 100 Eur kas mėnesį. Įvertinus tai, kad ieškovės paskaičiuota būtiniesiems vaiko poreikiam patenkinti kas mėnesį reikalinga 400 Eur sumą yra mažesnė už pirmiau nurodytą orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą (~ 630 Eur), o valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo vaiko išmokų suma mažinti ieškovės paskaičiuotos vaiko būtinųjų poreikių sumos.

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių neturi. Šiuo metu ji pradėjo dirbti valytoja gauna minimalią algą – 630 Eur, taip pat iki 100 Eur pajamų už papildomą veiklą – kasyčių pynimą. Atsakovė turi keturis išlaikytinius nepilnamečius vaikus. Atsakovas nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių neturi. Šiuo metu atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) gaudavęs reguliarias pajamas ((duomenys neskelbtini) vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1512,86 Eur, (duomenys neskelbtini) vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo po 328,67 Eur. Byloje nesant jokių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie objektyviai gali riboti jo galimybes dirbti, atsakovas dirbdamas ir gaudamas pajamas privalo vykdyti išlaikymo prievolę savo nepilnamečiui vaikui. Teismo vertinimu nėra priežasčių nukrypti nuo išlaikymo vaikui lygiomis dalimis principo, juolab, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnės išlaidos, susijusios su ja augančio vaiko kasdieniu aprūpinimu ar iš anksto nenumatytos papildomos išlaidos, pvz., vaikui susirgus. Be to, atsakovė turi kitus keturis išlaikytinius nepilnamečius vaikus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, Institucijos pateiktą išvadą, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų skirtų nepilnamečiui vaikui tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 2400 Eur už 12 mėnesių, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovės paaiškinimais atsakovas išlaikymo dukrai visiškai nemokėjo. Atsakovas priešingų aplinkybių nenurodė ir tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nepateikė. Kadangi atsakovas reguliariai kas mėnesį išlaikymo vaikui nemokėjo, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 12 mėnesių iki ieškinio padavimo teismui dienos yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš atsakovo šį išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal byloje esančius duomenis, ieškovei buvo suteikta valstybinės garantuojama teisinė pagalba. Kreipiantis į teismą ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei už pareikštą ieškinį. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis gavimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 144 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. + 2400 Eur x 3 proc.). Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 146 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteisiama 436 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 394,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 31,31 Eur išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) už 12 mėnesių iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Nustatyti atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra M. B. tvarką:

1. G. B. gali bendrauti su dukra M. B. kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. galėdamas vaiką pasiimti su savimi, o po bendravimo atgal pristatyti į jo gyvenamąją vietą;

2. Apie ketinimą bendrauti su vaiku G. B. privalo informuoti D. M. prieš vieną dieną.

3. Abipusiu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti praplėsta.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 394,17 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) žyminį mokestį, 31,31 Eur (trisdešimt vieno euro 31 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.