Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Artūro Drigoto (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus skundą atsakovui UAB „Merkys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Mr.39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4 p. išaiškinta, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Tuo atveju, jeigu ieškovo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, jog šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai gale tų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Priešingai, jeigu ieškovo individualios savybės galėjo apsunkinti susidariusios situacijos suvokimą, į šias aplinkybes nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią atsižvelgti nereikia.

Teismas nurodė, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str., valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Vadovaujantis Nuostatų 50 p. socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog aiškindamas minėto Nuostatų punkto normas, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2004-01-27 nutartyje (adm.b. Nr.A7-121-04) nurodė, kad šiame punkte įtvirtinta ne tik teisė bet ir įpareigojimas socialinio draudimo skyriui aktyviai veikti renkant stažą bei pajamas patvirtinančius dokumentus bei nustatyti visas objektyvias aplinkybes, reikšmingas pensijai skirti. Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus, teismas konstatavo, kad Varėnos skyrius, įvertinus jo statusą bei įstatymu nustatytas funkcijas, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, apie teisės teisingai paskaičiuoti ir skirti O. N. , J. M. , R. R. , J.A. J. , A. C. , P.M. J. , G. R. senatvės bei invalidumo pensijas pažeidimą galėjo ir turėjo numatyti Bendrovei pateikus pažymas, patvirtinančias nurodytų asmenų draudžiamąsias pajamas, t.y. iki Varėnos skyriaus sprendimų skirti šiems asmenims senatvės ar invalidumo pensijas priėmimo. Teismas nusprendė, kad jokių veiksmų, kurie galėtų būti sietini su valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta žala ar jos dydžiu po minėtų pažymų išdavimo Varėnos skyriui Bendrovė neatliko. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad ieškinio senaties terminų eigos pradžia skaičiuotina nuo Varėnos skyriaus sprendimų, kuriais paskirtos minėtiems asmenims pensijos, priėmimo: O. N. - 1997-10-24 (t.1, b.l. 54), J. M. 2000-02-08 (t.1, b.l. 78), R. R. 1993-11-12 (t.1,b.l. 69, 73), J.A. J. 1997-06-04 (t.1. b.l. 31), A. C. 1995-10-01 (t.1, b.l. 59,64), P.M. J. 1997-11-14 (t.1, b.l. 94 ), G. R. 1998-08-31 (t.1, b.l. 106).

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo bei įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, jog tiek ankstesnio, tiek galiojančio CK normose reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo nustatytas vienodas trejų metų ieškinio senaties terminas, teismas padarė išvadą, jog vėliausiai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs skundo reikalavimo daliai dėl J. M. pensijos permokos, t.y. 2003-02-08. Kadangi Varėnos skyrius dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2005-10-27, t.y. visais atvejais praleidęs ieškinio senaties terminus, o Bendovė ieškinio senatį prašo taikyti, todėl skundą atmetė.

III.

1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str. reglamentuotos visos valdybos teritorinių skyrių funkcijos. Nei šiame įstatyme, nei Pensijų įstatymo 40 str. (iki 2005-07-01 galiojusios redakcijos 38 str.) skyriams nėra nustatyta pareiga tikrinti visų pensijoms išduotų pažymų teisingumą nei prieš pensijų skyrimą, nei po jų skyrimo. Pagal Nuostatų 65 p. (iki 2005-07-08 galiojusios redakcijos 50 p.) dokumentus išdavęs asmuo atsako už jų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina VSDFV biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai išduotų dokumentų. VSDĮ 14 str. nustatyta, kad draudėjai (šiuo atveju atsakovas) privalo fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Šie įstatymai neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai pateikti ieškovui duomenis, reikšmingus skiriant pensiją apdraustiems atsakovo asmenims.

2. Teismas nepagrįstai pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-121-04, kadangi bylos nėra analogiškos. Teismas pasisakė dėl ginčo tarp apdraustojo fizinio asmens ir VSDFV skyriaus dėl pensijos sumažinimo pagrįstumo.

3. Pagal Nuostatų 63 punktą (iki 2005-07-08 galiojusios redakcijos 50 p.) teritoriniai skyriai turi teisę bet ne pareigą tikrinti, ar dokumentai, reikalingi pensijai skirti ir mokėti, išduoti pagrįstai. To, kad pareiškėjas netikrino kiekvienos atsakovo pateiktos pažymos, negalima vertinti kaip jo neapdairumą ar nerūpestingumą.

4. Kadangi pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik atlikęs patikrinimus (atitinkamai 2002-11-05 ir 2005-04-04) ir perskaičiavęs pensijos dydį pagal naujas pažymas, termino pradžia turi būti siejama su šių aplinkybių atsiradimu (pareiškėjas į teismą kreipėsi 2005-10-27).

5. Teismas nepagrįstai nurodęs, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatinėjo aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, neįsigilino į įstatymu nustatytą atsakovo pareigą teritoriniam skyriui, taip pat neanalizavo permokos susidarymo mechanizmo ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovo pateiktų uždarbio pažymų apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, bei VSDFV biudžetui padarytos žalos.

6. Varėnos skyriaus atstovo posėdžio metu klaidingai pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti vertinamas kai pareiškėjo sutikimas, jog praleistas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas terminas.

7. Atsakovo darbuotojai, pildydami pažymas apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, ir į jas įtraukdami premijas, išmokėtas metų I ketv. už praėjusių metų IV ketv., į laikotarpį, už kurį jos paskirtos, taip pat neteisingu santykiu rublius paversdami į litus bei į draudžiamąsias pajamas įtraukdami premijas už naujos technikos priemonių įsisavinimą – pažeidė nustatytą uždarbio pažymų pildymo tvarką, o tai sąlygojo pensijų permoką.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsakovas nurodo, jog teismas pagrįstai skundą atmetė taikydamas savarankišką pagrindą – ieškinio senatį, teisingai nustatydamas jos termino pradžią, skaičiuodamas ją nuo pensijų skyrimo. Atsakovas turėjo taip organizuoti savo darbą, kad ginčijamos pažymos būtų patikrintos ieškinio ribose, o ne po 5-12 metų, nes tokiu atveju pažeidžiamas CK 1.2 str. įtvirtintas teisinio apibrėžtumo principas. Varėnos skyrius nei patikrinimo aktuose, nei teismo pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose nenurodė, kokius teisė aktus pažeidė atsakovas. Atsakovas teismui dokumentais įrodė, kad ginčijamose pažymose visos nurodytos uždarbio sumos yra nurodytos už tą laikotarpį, už kurį jos išmokėtos, kad tai būtų neteisėta pareiškėjas neįrodė. Apeliantas klaidina teismą, aiškindamas apie tvarką, kaip turėjo būti pildomos pažymos apie pajamas pensijai skirti. TSRS pensijų įstatymas ir 1972 -08-03 pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nereglamentavo į kokio mėnesio pajamas turi būti įskaityta premija. Dėl R. R. uždarbio pažymos atsakovas negali būti atsakingas, nes joje nebuvo nurodęs piniginio vieneto. Atitinkamus piniginius vienetus taikė pats ieškovas ir padarė klaidų.

VSDFV Verėnos skyriaus atstovai teisme paaiškino, kad nesutinka, jog ieškininės senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo skaičiuojamas nuo pensijos skyrimo momento, kadangi žala susidarė palaipsniui mokant periodines pensijos išmokas. Skyriai turi teisę tikrinti pažymas, ši teisė yra saugiklis, kad būtų galima apginti pažeistą teisę.

Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir vadovautis atsiliepime nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija nutaria:

IV.

Pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš atsakovo pateiktų pažymų apie asmenų draudžiamąsias pajamas pateikimo, o permokėtų pensijų sumą įvardina kaip patirtą žalą, kurią prašė priteisti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atlyginti iš deliktų atsiradusią žalą, 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių netiesėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia žala Fondui, privalo tą žalą atlyginanti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjant administracines bylas dėl neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios civilinio kodekso normos. Pagal 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde ir pasisakyme teismo posėdyje nurodytus pažeidimus, teisingai nustatė ir vertino reikšmingas šios administracinės bylos teisingam išsprendimui faktines aplinkybes ir taikytinas normas, nuspręsdamas, kad ieškinio senaties terminų eigos pradžia skaičiuotina nuo Varėnos skyriaus sprendimų, kuriais byloje nurodytiems asmenims paskirtos pensijos, priėmimo. Įpareigojimą teritoriniam skyriui veikti aktyviai numato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 p. nurodantis, jog socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Tokį minėto Nuostatų punkto aiškinimą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. byla Nr.A7-121/2004), nurodanti, jog „šiame punkte įtvirtintas ir įpareigojimas aktyviai veikti renkant stažą bei pajamas patvirtinančius dokumentus. Paminėtų teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl pensijos skyrimo, privalo vertinti visumą pensijos byloje pateiktų įrodymų, kurie liudija draudėjo išduotų dokumentų pagrįstumą, ir nustatyti objektyvias aplinkybes, reikšmingas pensijai skirti.“ Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp apdraustojo fizinio asmens ir VSDFV skyriaus dėl ginčo pensijos skyrimo, tačiau pažymi, jog įpareigojimas teritoriniam skyriui atitinkamai veikti dėl to nekinta.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl žalos priteisimo, turėjo atsižvelgti, kad žala susidarė palaipsniui mokant periodines pensijos išmokas bei nepagrįstai ieškininės senaties terminą skaičiavo nuo pensijos skyrimo momento.

Pensija yra kasmėnesinė išmoka, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas žalą patirdavo kiekvieną mėnesį išmokėdamas, jo teigimu, nepagrįstai padidintą pensiją. Tačiau iki 2001-07-01 galiojusio CK 86 str. (kaip ir galiojančio CK 1.127 str. 1 d.) buvo nustatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl pensijos skyrimo, vertina pensijos skyrimo byloje pateiktų dokumentų pagrįstumą ir nustato objektyvias aplinkybes, reikšminas pensijai skirti, todėl apie pažymose pateiktų duomenų teisingumą galėjo ir turėjo sužinoti jam pateikus pažymas, kurias įvertinęs atsakovas priima sprendimą pensijai skirti, t.y nuo pensijos skyrimo. Pažymėtina, jog ieškovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato išimties dėl ieškinio senaties terminų eigos pradžios (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kitoks šios normos aiškinimas, t.y. kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo patikrinimo momento, patikrinimo neribojant jokiais terminais, sukurtų padėtį, kai patikrinimas galėtų būti neatliekamas neribotą laiką ir tuo būtų pažeistas teisinio tikrumo principas.

Kaip jau buvo nurodyta, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių buvimo šis terminas būtų buvęs sustabdytas ar nutrauktas (CK 1.129 str., 1.130 str.). Taip pat pareiškėjas nenurodė objektyvių, t.y. nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsakovas aiškiai išsakė reikalavimą taikyti šioje byloje ieškinio senatį. Įvertinus visa, kas išdėstyta, o taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo dėl žalos, atsiradusios iš atsakovo pateiktų pažymų apie asmenų draudžiamąsias pajamas pateikimo, priteisimo.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus apeliacinį skundą atmesti