- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-939-661/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01305-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Inderhill Baltic“
- Atsakovas
- Z. M.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Šimista“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Z. M. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inderhill Baltic“ ieškinį atsakovui Z. M., tretiesiems asmenims BUAB „Šimista“, atstovaujamai bankroto administratoriaus J. Ž. ir A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš solidaraus atsakovo Z. M. 42 844,81 eurų žalos atlyginimą, nustatant, kad atsakovas žalą ieškovui privalo atlyginti solidariai su BUAB „Šimista“ ir A. M.; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas. Nurodo, kad atsakovas ieškovui žalos padarymo metu buvo įmonės akcininkas ir faktinis vadovas, UAB „Šimista“ buvo nemoki jau 2014 m., o žala padaryta 2015 m. Be to, ieškinio suma yra didelė atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, o iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad jis turto turi nedaug, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sudarydamas sandorį su ieškovu elgėsi nesąžiningai, jį klaidino, manytina, kad sužinojęs apie ieškinį, jis gali turtą parduoti ar kitaip apsunkinti jo pardavimą ieškinio patenkinimo atveju. Mano, jog atsakovo nesąžiningumą rodo ir tai, kad dalį veiklos jis iš UAB „Šimista“ perkėlė į kitą įmonę, o joje dirba visi tie patys darbuotojai, kurie dirbo UAB „Šimista“.Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovo UAB „Inderhill Baltic“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo Z. M. 42 844,81 eurų vertės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, areštą, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei ir atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys atsakovui dėl žalos priteisimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Nurodė, kad teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju byloje ir nėra faktinių duomenų apie ieškovo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą galimą jam palankų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę areštuoti atsakovo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra didelė, o ieškovo nurodomos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, todėl teismo vertinimu, būtent šiuo atveju, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atsakovas Z. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, kad Širvintų rajono apylinkės teismui 2016m. balandžio 26 d. priimant įsakymą ir priteisiant iš UAB „Šimista“ ir A. M. 32705,96 skolą, 10138,85 Eur delspinigius, bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas, atsakovas Z. M. nedalyvavo, todėl minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios sprendžiant šį ieškinį. Kaip ieškinio pagrindą ieškovas nurodo tai, kad jo nuomone esant UAB „Šimista“ nemokumui Atsakovas Z. M. , kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdami pareigą, nustatytą LR Įmonių bankroto įstatymo ( toliau ĮBĮ) 8 str. 1 d. bei bendro pobūdžio elgesio taisyklę, numatytą LR CK 6. 263 str. 1 dalyje, dėl ko kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.Žala, reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo, laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Esant atsakomybei dėl pavėluoto kreipimosi iškelti įmonei bankroto bylą, kreditoriams padaryta žala laikytina bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Atsakovas Z. M., skirtingai nei tvirtina ieškovas, laiduotojui dėl prievolinių netinkamo įvykdymo A. M., neturint pakankamai lėšų skolos padengimui, negali atsakyti dėl šio pagrindo ieškovui atsiradusios turtinės žalos, nes jo atsakomybė gali būti siejama tik su bendrovės veikla.Nurodo, kad atsakomybė už viršijančius normalią ūkinę-komercinę riziką sandorius, sudarytus UAB „Šimista" vardu, turi tekti bendrovės vadovui, kuriuo buvo ne atsakovas Z. M., o tretysis asmuo A. M..Jokių duomenų, kad dalyvaujant Z. M. buvo patvirtintas 2014 metų bendrovės metinių ataskaitų rinkinys Ieškovas nepateikė, tokių duomenų nėra ir negali būti, nes Z. M. nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, o 2015 metų bendrovės metinių ataskaitų rinkinys buvo sudarytas tik 2016 metais, t.y. kai Z. M. jau nebuvo bendrovės akcininkas.Ieškovas UAB „Underhill Baltic“ ir tretieji asmenys A. M. ir UAB „Šimista“ atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys atsakovui dėl žalos priteisimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Taip pat nurodė, kad teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju byloje ir nėra faktinių duomenų apie ieškovo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą galimą jam palankų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę areštuoti atsakovo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo prezumpcija nėra pagrindo sutikti. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis procesinis veiksmas. Šių procesinių priemonių taikymo tikslas – užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo (į)vykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios preliminariai patvirtina, jog būsimas teismo sprendimas galimai nebus tinkamai įvykdytas be teismo įsikišimo, realizuojamo per šių užtikrinimo priemonių taikymą. Toks teismo įsikišimas yra galimas, jeigu, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo riziką (grėsmę), kaip tokią, gali patvirtinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, valiniai nesąžiningi veiksmai ar tokių veiksmų atlikimo galimybė. Nesąžiningumas reiškia siekį išvengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Akivaizdu, jog tarp ieškiniu reiškiamų materialinių subjektinių reikalavimų dydžio ir galimo asmens, kuriam yra reiškiami reikalavimai, nesąžiningumo, nukreipto į siekį išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, nėra tiesioginio ryšio.Preziumuojama, kad asmuo yra sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis. Nebent įstatymas numato kitaip (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.67 straipsnis). Atitinkamai teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmė, kaip sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra preziumuojama. Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, patvirtinančius realią ar hipotetinę teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmę.Ta aplinkybė, kad atsakovas galimai yra skolingas ieškovui, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jie nevykdys būsimo teismo sprendimo.Ieškovas tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Vadinasi, nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Todėl teismas atmeta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, dėl ko yra naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręstinas iš esmės, atmetant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.