- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1768-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš A. N. ir L. N. atsisakytas priimti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas (hipotekinis kreditorius) UAB „Būsto paskolų draudimas" 2011-04-11 pateikė teismui prašymą išieškoti 57344,76 EUR skolos ir 311,96 EUR skolą bankui, 20 Lt už hipotekos lakšto pakeitimą ir 135 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 8 d. skolininkai A. N. ir L. N. su Nordea Bank Finland Plc sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais, pagal kurią bankas suteikė skolininkams 57924,00 EUR kreditą buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Alytuje, pirkimui. Kredito grąžinimą skolininkai užtikrino įkeisdami nusipirktą butą (hipoteka įregistruota Hipotekos registre numeriu (duomenys neskelbtini) ). Kadangi skolininkai nevykdė savo skolinių įsipareigojimų bankui, bankas 2009-10-01 nutraukė kreditavimo sutartį ir perleido reikalavimo teisę UAB „Būsto paskolų draudimas" (pareiškėjui). Indosamentas Hipotekos registre įregistruotas 2010-12-13.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi konstatavo pareiškimo trūkumus ir nustatė pareiškėjui terminą jiems pašalinti.
Šalies argumentai
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pateikęs patikslintą pareiškimą, teismo nustatytus trūkumus pašalino nepilnai. Nurodė, kad nutartimi dėl trūkumų šalinimo teismas įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus apie tai, kad skolininkas A. N. buvo tinkamai informuotas apie kredito sutarties su juo numatomą nutraukimą, kadangi pagal teismų praktiką hipotekos teisėjas turi pareigą patikrinti, ar pradėdamas išieškojimą ne įstatymo (CK 4.196 straipsnis), bet sutarties numatytais pagrindais, kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, t.y. ar per sutartyje šalių aptartą terminą iš anksto skolininkui pranešė apie numatomą sutarties nutraukimą, tačiau pareiškėjas savo patikslintame pareiškime nurodė, kad tokių įrodymų pateikti negali, nes pašte nėra išlikusi informacija apie siuntos įteikimą. Taip pat nurodė, kad teismas įpareigojo pareiškėją pagrįsti reikalavimą dėl 20 litų priteisimo, pateikiant įrodymus, kad ši suma yra apsaugoma hipoteka arba atsisakyti šio reikalavimo, tačiau pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad laikosi savo reikalavimo, tačiau nepateikė įrodymų, jog šalys būtų sudarę tarpusavio susitarimą dėl indosamento išlaidų apmokėjimo apsaugojimo hipoteka. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas teismo nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalino.
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškimą, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2010 m. lapkričio 12 d. AB SEB bankas ir pareiškėjas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bankas perleido pareiškėjui visas reikalavimo teises skolininko atžvilgiu, kylančias pagal 2008 m. gegužės 8 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)- ir hipotekos lakštą (2008 m. gegužės 30 d. hipotekos lakštas, kurio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Vadovaujantis CK 6.104 str. 4 d. ir Reikalavimo perleidimo sutarties 3.6 punktu, pareiškėjas kompensavo banko turėtas išlaidas, susijusias su hipotekos lakšto pakeitimo įregistravimu (mokestis už hipotekos lakšto pakeitimą (indosamentą) - 20,00 Lt išlaidų. Remiantis tuo, pareiškėjas padarė išvadą, kad patirtos 20 Lt išlaidos už hipotekos lakšto pakeitimą yra apsaugotos hipoteka. AB SEB bankas pridėdamas dokumentus, reikalingus draudžiamojo įvykio tyrimui, pateikė pretenziją (įspėjimą dėl būsto kredito sutarties nutraukimo) (2009-07-07 Nr. 07.04.02.01-11182), kurios pagrindu 2009 m. spalio 1 d. buvo nutraukta būsto kreditavimo sutartis. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad AB SEB bankas pretenziją siuntė paskutiniu bankui žinomu, A. N. adresu, t. y. skolininko už būsto kredito lėšas įsigyto nekilnojamojo turto ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) , Alytus. Kadangi 2008 m. gegužės 8 d. būsto kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12 punktu šalys susitarė dėl pranešimų ir kitų šalių susirašinėjimo dokumentų pagal būsto kreditavimo sutartį įteikimo būdų ir tvarkos „...< laikoma, kad paskutiniu bankui žinomu kredito gavėjo (-jų) adresu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas (-jai) gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui (-jams) siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei…>". Pareiškėjo nuomone, AB SEB bankas apie 2008 m. gegužės 8 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą A. N. pranešė iš anksto, išsiųsdamas 2009 m. liepos 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pretenziją, kurioje buvo duotas protingas 30 dienų terminas būsto kreditavimo sutarties pažeidimams pašalinti, o būsto kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė tik 2009 m. spalio 1 d. Bankas neturi galimybės pateikti teismui informacijos apie siuntų įteikimą skolininkui, nes AB Lietuvos paštas informaciją apie siuntų įteikimą saugo tik 18 mėn., o būsto kreditavimo sutartis šio skolininko atveju buvo nutraukta 2009 m. spalio 1 d., tačiau tiek AB SEB bankas (pradinis kreditorius), tiek pareiškėjas (naujasis kreditorius) pagrįstai tiki, kad išsiųstas 2009 m. liepos 7 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka CK 6.166 straipsnyje ir CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. laikoma, kad šis pranešimas skolininkams yra žinomas, kol neįrodyta kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikė nepaduotu (nors nutartyje nurodyta „atsisakyti priimti“) CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu – pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepilnai pašalinus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumų. Atskiruoju skundu pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, mano, jog teismo nurodytus pareiškimo trūkumus pašalino pilnai, todėl skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta.
CPK 558 straipsnyje reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas.
Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009), pažymėjo, kad vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustato termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas, skaičiuojant sutarties nutraukimo terminą nuo išsiuntimo dienos, prieštarauja CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, nes tokiu atveju, tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą tektų laikyti ir tuos atvejus, kai pranešimas būtų gautas jau po pranešime nustatytos sutarties nutraukimo datos, ar netgi ir tuos atvejus, jei antroji sutarties šalis apskritai negautų pranešimo.
Nagrinėjamu atveju pagal skundžiamos teismo nutarties turinį spręstina, kad teismas, siekdamas tinkamai patikrinti, ar pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, bei išieškotinos sumos dydžio pagrįstumą, konstatavo pareiškimo trūkumus, o nustatęs, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas pilnai nepašalino pareiškimo trūkumų – nepateikė įrodymų apie skolininkui pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimą bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo priteisti 20 Lt suma už hipotekos lakšto pakeitimą pagrįstumą, pagrįstai, kolegijos vertinimu, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.
Pažymėtina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu, pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.