Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“, atleistas nuo neatliktos bausmės dalies;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų;

4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

5. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val., būdamas neblaivus bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. B., kas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto metu abiejų rankų kumščiais sudavė J. B. ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po ko ne mažiau kaip dvidešimt kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai J. B. padarė poodinę kraujosruvą pakaušyje, kairiajame dilbyje, kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, kairio peties-menties srities sumušimą, pasireiškusį patinimu, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad nelabai ką atsimena iš to įvykio. Buvo su draugu, su juo gėrė. Po to kilo konfliktas su J. Atsimena, kad atvažiavo policija, atidarė duris, nusileido ir išvažiavo. Tą dieną išgėrė „Čepkelių“ degtinės apie 100 g ir visą butelį šampano. Alkoholis tikrai turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta visus jam inkriminuotus veiksmus. Neatsimena, kodėl sudavė nukentėjusiajai tuos smūgius. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis V. P. parodė, kad parodymai yra teisingi. Su nukentėjusiąja niekada neturėjo problemų ar konfliktų. Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna išmoką. Nukentėjusioji jam pasakė, kad tikisi, jog toks elgesys nepasikartos ir jam atleido. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį, sutinka atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad atleido kaltinamajam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Policijos registro išraše nurodyta, jog pas pranešėją atėjo kaimynė ir pasakė, kad ją sumušė neblaivus vyras (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. V. 2020 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad J. B. paaiškino, jog 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val., miegojo namuose (duomenys neskelbtini). Pabudusi pajuto stiprius smūgius į visas kūno dalis. Jos sugyventinis V. P., būdamas neblaivus, rankomis (kumščiais) kelis sykius sudavė jai į galvos sritį, kojomis spardė per jos kojas, kelis sykius įspyrė į šonus. Dėl sugyventinio veiksmų ji pajuto didelį fizinį skausmą (b. l. 9-11).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš Body cameros (b. l. 14-15).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 19.00 val. į namus grįžo neblaivus sugyventinis V. P. Apie 21.00 val. jis pažiūrėjo į ją, priėjo prie jos ir pradėjo ją mušti. Mušė abiem kumščiais ir spardė kojomis, mušė į įvairias kūno vietas. Siekdama išvengti konflikto nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Sugyventinis atėjo iš paskos, priėjo prie jos ir pradėjo mušti į įvairias kūno vietas. Mušė kumščiais ir spardė kojomis, buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių. Ji užėjo pas kaimynus ir paprašė, kad jie iškviestų policiją. Savo veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą, materialinė žala nebuvo padaryta (b. l. 52-53). Papildomos apklausos metu J. B. parodė, kad iš viso J. P. jai sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių, jai skaudėjo ir ji patyrė fizinį skausmą. V. P. jos atsiprašė, ji atleido ir jie susitaikė, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 85-86).

2020 m. spalio 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. Raudys, apžiūrėjęs J. B. medicininius dokumentus, padarė išvada, jog J. B. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairiame dilbyje, kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairio peties-mentės srities sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 12 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val. girdėjo iš kaimynų buto didelį triukšmą, susidarė įspūdis, kad bute vyksta muštynės. Po 10-15 minučių į butą pasibeldė moteris, buvo be batų, išsigandusi, verkė, jai ant veido buvo matoma mėlynė. Moteris skundėsi nugaros skausmu, paaiškino, kad ją sumušė vyras. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą (b. l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val. girdėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte, didelį triukšmą, susidarė įspūdį, kad bute vyksta muštynės. Vėliau į duris pasibeldė moteris, kuri buvo be batų, išsigandusi, verkė. Ji paaiškino, kad ją sumušė vyras ir nurodė, kad bijo savo sugyventinio bei paprašė iškviesti policijos pareigūnus (b. l. 76-77).

Alkotesterio kvitu 2020 m. rugsėjo 12 d., 22.56 val. V. P. nustatytas 1,34 prom. girtumas (b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val. grįžo namo, J. B. jam priekaištavo, kad vėlai grįžo namo, rėkė. Jis paėmė jai už abiejų rankų ir kratydamas ją prašė jos nusiraminti. Smūgiavo tik į kambario sieną, J. nemušė (b. l. 98). Vėlesnės apklausos metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad po telefoninio pokalbio buvo piktas ir savo agresiją išliejo ant pirmo pasitaikiusio žmogaus – J., kuri tuo metu jau miegojo. Tyčia abiejų rankų kumščiais pradėjo ją mušti į įvairias kūno vietas, po ko koja, galima abiem kojomis spyrė jai į įvairias kūno vietas. Ji dengė veidą rankomis, negali tiksliai nurodyti, kiek sudavė smūgių. Vėliau J. atsiprašė už savo veiksmus, ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 115-116).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo V. P. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad nelabai ką atsimena iš to įvykio. Buvo su draugu, su juo gėrė. Po to kilo konfliktas su J. Alkoholis tikrai turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta visus jam inkriminuotus veiksmus. Neatsimena, kodėl sudavė nukentėjusiajai tuos smūgius. Patvirtino perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Tokie jo parodymai buvo iš esmės gan nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 115-116).

Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios J. B., liudytojų K. B., A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, policijos registro išrašas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvitas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. P. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val., būdamas neblaivus bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. B., kas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto metu abiejų rankų kumščiais sudavė J. B. ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, po ko ne mažiau kaip dvidešimt kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai J. B. padarė poodinę kraujosruvą pakaušyje, kairiajame dilbyje, kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, kairio peties-mentės srities sumušimą, pasireiškusį patinimu, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam V. P. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis) numatytas arešto bausmės dydžio vidurkis.

Aktuali BK 75 straipsnio redakcija (įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato galimybė asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad nors V. P. anksčiau teistas, arešto bausmė jam nebuvo skirta, jis yra pirmą kartą teisiamas arešto bausme, duomenų apie naujas V. P. padarytas nusikalstamas veikas teismas neturi, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 12 d., 22.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., 16.09 val.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 93,08 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios J. B. gydymo (b. l. 118-119). Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti, ieškinys yra pagrįstas dokumentais, todėl priteistinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 48 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti areštą 32 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant V. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymusi, taip pat įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką 2020 m. rugsėjo 12 d., 22.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., 16.09 val.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti iš V. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 93,08 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir aštuonis euro centus).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.