Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant V. V., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. C., jos atstovui advokatui Džigintui Žebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. 2016 m. gruodžio 17 d., apie 08.20 val., Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje vairuodama automobilį „Ssang Yong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė greta iš dešinės stovintį automobilį ir jį apgadino. Šiais veiksmais R. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, ji, būdama susijusi su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. C. teismo posėdžio metu prisipažino kalta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau neprisipažino tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos. Paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 17 d. ryte jai reikėjo važiuoti į darbą. Tą dieną eismo sąlygos buvo nelabai geros: buvo prisnigę, daug automobilių stovėjimo aikštelėje, mašinos stovi ir skersai ir išilgai. Ji, stengdamasi išvažiuoti, kliudė nukentėjusiosios automobilį, bet nieko nepajuto. Nes sniegas, kupstai, tik išgirdo signalizaciją. Sustojo, pamatė, kad kaimynės mašina. Bamperis lyg pažeistas. Buvo tamsu. Ją name visi pažįsta, o jai reikėjo į darbą. Pagalvojo, kad atvažiuos į darbą, susiras kaimynės telefoną ir informuos. Darbo prarasti nenorėtų. Atvykusi į darbą, skambino kaimynei iš 43 buto, nes norėjo sužinoti nukentėjusiosios telefono numerį. Bet ji buvo išjungusi garsą. Per tą laiką paskambino nukentėjusiosios vyras, pasakė, kad iškvietė policiją. Jie nežinojo, kad ji galėjo įvažiuoti į automobilį. Bet vėliau liudininkė jiems pasakė. Paklausė ar ji gali atvykti, bet ji negalėjo palikti darbo vietos tuo metu. Po kiek laiko paskambino ir jai pasakė, kad policija jau išvažiavo, o policija iškvies jau ją. Tada ji paskambino į Mėnulio gatvę, budinčiajam. Budintysis pasakė, kad atsiųs ekipažą, apžiūrėjo automobilį, įbrėžimų nebuvo. Surašė protokolą, paėmė jos teises. Kitą dieną susitiko nukentėjusiąją ir jos vyrą, atsiprašė jų. Jie daug metų pažįstami, niekada nesipyko su kaimyne, turi šunis, pabendrauja. Pasilikti be teisių būtų negerai, yra vieniša, yra likusi sodyba Ignalinos rajone, be mašinos problematiška. Ignalinos rajone palaidotas vyras. Sodybą reikia prižiūrėti, nes turi dovanojimo sutartį. Nurodė, kad kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažįsta, tačiau aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad sugadino automobilį, bet nepripažįsta, kad sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, nes tikrai galvojo susisiekti su automobilio savininke ir išsiaiškinti.

Nukentėjusioji J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d., apie 8 val. ryto ją pažadino kita kaimynė, pasakė, kad apgadinta mašina. Išbėgo, rado mašiną tokią, kokia yra nuotraukose. Pagalvojo, kad nepažįstamas žmogus, ir neras kaltininko. Iškvietė policiją, kol jos laukė, atsirado liudytojas ir jis pasakė, kas tai padarė. Tuo tarpu dar porą kaimynų išėjo, gal jie irgi galėtų paliudyti. Bamperis visiškai buvo sudaužytas. Tada atvyko policija, atsirado liudytoja, pasakė savo duomenis. Vakar du kartus išvažinėjo, kaip tyčia buvo ta vieta laisva – pastačius mašiną šalia atsakomybėn traukiamos moters mašinos, vietos buvo pakankamai, nukentėjusiosios mašinos durys pilnai atsidarė, vietos ten irgi buvo. Policija paliudijo, kad nebuvo bandyta išmanevruoti, o išvažiuota skersai ir taip kliudė jos mašinos bamperį. O kai vyras paskambino kaimynei, ji iš pradžių tylėjo, bet kai pasakė, kad yra liudininkų, kaimynė prisipažino, kad tai ji. Vyras sakė, kad reikia jai atvažiuoti, tačiau kaimynė atsisakė, nes negalėjo darbo vietos palikti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. Kisieliaus 2016-12-17 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. gruodžio 17 d. apie 8.30 val. pareigūnai gavo pranešimą, kad Šaltkalvių g. 38 apgadintas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi apgadinto automobilio vairuotoja J. R., kuri paaiškino, kad automobilį priparkavo šalia automobilio „Ssang Yong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-16 vakare, o ryte sugrįžusi prie savo automobilio rado jį apgadintą, šalia buvusio automobilio nebuvo. Kaimynai nurodė, kad automobilį „Mazda“ apgadino automobilis „Ssang Yong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos. Nukentėjusiajai telefonu susisiekus su vairuotoja R. C., ši paaiškino, kad automobilį apgadino ir įvykio vietoje nepasiliko, kadangi vėlavo į darbą. Šaltkalvių g. 34-82 buto gyventoja S. V. paaiškino, kad būdama namie išgirdo eismo įvykio garsą. Pažiūrėjusi pro langą pastebėjo, kad kieme stovi džipas, iš jo išlipo moteris, apžiūrėjo automobilį „Mazda“, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Taip pat nurodyta, kad 2016-12-17 apie 16.30 val. VPK OVS buvo gautas R. C. iškvietimas atvykti pas ją į darbą adresu Šaltkalvių g. 56 ir ji pasiaiškintų dėl įvykio aplinkybių. Nuvykus nurodytu adresu, R. C. pareigūnams paaiškino, kad ryte išvažiuojant iš stovėjimo vietos Šaltkalvių g. 38, suveikė šalia stovėjusio automobilio „Mazda“ signalizacija. Sustojusi ir priėjusi prie minėto automobilio, ji pamatė, kad jis yra apgadintas. Kadangi skubėjo į darbą, apie įvykį policijai neparnešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Paaiškino, kad grįžusi po darbo planavo susisiekti su apgadinto automobilio savininke ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Automobilis „Ssang yong“ neapgadintas (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyti automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 7). Apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 16-18).

Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. C. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. C. neneigia fakto, kad išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbula kliudė stovintį automobilį Mazda, nurodo, kad išlipusi iš automobilio apžiūrėjo tiek savo, tiek kliudytą automobilį, tačiau tokių apgadinimų kaip atsispindi nuotraukose, anot jos, tuo metu nebuvo, mano, kad detalės skilimui turėjo įtakos ir šaltis. Jos padarytą pažeidimą – kelių eismo įvykį, nulėmusį svetimo turto apgadinimą, įrodo: jos pačios ir nukentėjusiosios J. R. parodymai, eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose iškart po eismo įvykio fiksuoti automobiliui Mazda padaryti apgadinimai (b.l. 6-7); fotolentelės, kuriose fiksuoti padaryti apgadinimai minėtam automobiliui, apgadinimų aukštis (b.l. 16-18). Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad R. C. padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Taip pat ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) reikalavimus.

R. C. nepripažįsta, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nors paties pasišalinimo fakto iš eismo įvykio vietos iš esmės neneigia. Nurodo, kad išvažiuodama iš stovėjimo vietos, išgirdo suveikusią automobilio „Mazda“ signalizaciją, jokio kontakto nepajuto, tačiau išlipo apžiūrėti ar nekliudė šalia stovinčio automobilio. Pamatė, jog apgadino automobilio „Mazda“ priekinį bamperį, tačiau žinodama kieno tai automobilis, planavo susisiekti su kaimyne ir susitarti dėl eismo įvykio vietos deklaracijos užpildymo iškart atvykusi į darbą. Iš eismo įvykio išvažiavo, nes labai skubėjo į darbą, nemanė, kad jos veiksmai bus traktuoti kaip tyčiniai ir piktybiški. Teigia, kad objektyvių priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir išvengti atsakomybės nebuvo, nes jos automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo techniškai tvarkingas, ji turėjo teisę vairuoti, buvo blaivi. KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad automobiliui Mazda žala padaryta, apgadinimas akivaizdus, po kontakto su kitu automobiliu, jį apžiūrėjusi R. C. nuvažiavo, nesiėmė jokių priemonių po eismo įvykio nei informuoti nukentėjusiąją, nei pranešti policijai. Teismo posėdyje R. C. patvirtino, kad žinojo, kur gyvena nukentėjusiojo automobilio savininkai, tačiau teigė, kad nepranešė, nes matė, kad pas juos languose tamsu, manė, kad miegam, nenorėjo trukdyti. Policijai nepaskambino nes nežinojo, planavo vakare susisiekti su nukentėjusiąja. Teismas vertina, kad tokie R. C. veiksmais teisingai ir pagrįstai į įvertinti kaip pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo eismo dalyvis yra susijęs, vietos. Nukentėjusioji gyvena tame pačiame name, todėl informuoti ją apie įvykį ir tai, kad tai ji padarė nukentėjusiajai žalos, palikti kontaktus, užpildyti deklaracijas arba susitarti dėl jų užpildymo vėliau, nebuvo jokių kliūčių. Nepaisant to, R. C. išvažiavo iš įvykio vietos, niekam apie tai nepranešusi, todėl tokie jos veiksmai pagrįstai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

R. C. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau- ANK), kurio 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, R. C. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Tai pat administracinio teisės pažeidimo protokole R. C. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuris reglamentavo atsakomybę tam, kas pažeidęs kelių eismo taisykles apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad R. C. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau įrodyta jos kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus KET 9, 126, 219 punktuose, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, R. C. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje numatytas pažeidimas), sunkinančių aplinkybių dėl šio pažeisimo nenumatyta. Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenumatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą– asmuo eismo įvykio metu apgadino vieną automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, atsižvelgiama į tai, kad dėl vieno pažeidimo nustatytą jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl kito sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į R. C. asmenybę: 62 metų amžiaus, našlė, dirbanti, administracine tvarka nebausta, duomenų apie teistumą byloje nėra, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų per griežtas ir neteisingas, o nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. C. minimalią baudą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalies sankcijoje ir švelnesnę nei Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą bei skiriant (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 € (dešimt eurų) dydžio baudą.

R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 600 € (šešių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 600 € (šimto penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16064054097). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.