Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. (toliau – E. Ž.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant jam įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, E. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio, tai yra 1500 (tūkstančio penkių šimtų) eurų, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Ž. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad „BMW 535“ modelio automobilio kėbulo, apdailos, tvirtinimo dalys ir detalės bei kitų modelių „BMW“ markės automobilių detalės gautos nusikalstamu būdu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne didesnės kaip 12 500 eurų vertės turtą, tai yra ne vėliau nei 2020 m. liepos 27 d. iš garažo (duomenys neskelbtini), pavogto ir demontuoto, R. D. priklausančio automobilio „BMW 535“, VIN (duomenys neskelbtini), kėbulo, apdailos, tvirtinimo dalis ir detales, bei kitų modelių BMW markės automobilių detales, viso 64 vienetus, o būtent: galinį bamperį, 1 vnt., priekinį bamperį, 1 vnt., galinius išorinius slenksčius, 2 vnt., galinius žibintus, 4 vnt., valdiklį, 1 vnt., blokelį „Night vision3“, 1 vnt., galinio vaizdo veidrodėlius, 4 vnt., galinio vaizdo veidrodėlius, 2 vnt., žibintų įjungimo/išjungimo mechanizmus, 3 vnt., bėgių perjungimo svirtį, 1 vnt., multimedijos valdymo bloką, 1 vnt., galinius žibintus, 3 vnt., įvairius elektronikos valdymo blokus, 5 vnt., pliusinį akumuliatoriaus laidą, 1 vnt., parkavimo sistemos kameras, 2 vnt., multimedijos ekranus, 3 vnt., galinio vaizdo veidrodėlius, 2 vnt., priekinę salono panelę su oro pagalve, 1 vnt., dureles, 4 vnt., panelės daiktadėžę su ortakiu ir plastikine dalimi, 1 vnt., sparnus, 2 vnt., variklio dangtį, 1 vnt., durelių apdailos juostą, 1 vnt., stiklo projekcijos apdailos gumą, 1 vnt., variklio dangčio vyrius, 2 vnt., tvirtinimo detalę, 1 vnt., slenksčių laikiklius, 2 vnt., durelių rankenos mechanizmą, 1 vnt., ortakius, 2 vnt., posparnių apatines dalis, 2 vnt., durelių apdailos detales, 3 vnt., variklio dangčio atramą, 1 vnt., dugno apsaugą, 1 vnt., radiatoriaus laikiklį, 1 vnt., ir šias automobilių kėbulo, apdailos, tvirtinimo dalis ir detales, viso 64 vienetus, valdė ir naudojosi jomis patalpose ir kiemo priklausiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), automobilyje „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame tuo pačiu adresu, taip pat automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 20:15 val., kol kratų ir įvykio vietos apžiūros metu R. D. priklausančio automobilio „BMW 535“, VIN (duomenys neskelbtini), kėbulo, apdailos, tvirtinimo dalys ir detalės, bei kitų modelių BMW markės automobilių detalės, viso 64 vienetai, buvo surasti policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad vertinamu atveju nesutinkama su E. Ž. veiksmų kvalifikavimu iš esmės teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių, būtinų nuteistojo kaltei pagrįsti, pažymint ir tai, kad nuteistasis nežinojo, jog pardavinėja nusikalstamu būdu įgytas automobilio detales. Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

6. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu, t. y. tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia. Jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Šiame kontekste vis tik pabrėžtina, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-697/2017).

7. Analizuojant BK 189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius E. Ž. veiksmuose, tuo pačiu sprendžiant ir jo kaltės klausimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog detalės, kuriomis prekiavo E. Ž., buvo nuimtos nuo pagrobto BMW automobilio, priklausiusio R. D., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tai betarpiškai patvirtina automobilio BMW savininko R. D. parodymai, kurių duomenimis, jis buvo įsigijęs daužtą automobilį iš JAV ir pats jį remontavo Lietuvoje. R. D. atpažino jam parodytas iš E. Ž. paimtas automobilio detales, kaip paimtas iš jo pagrobto BMW automobilio. Vertinant R. D. pateiktus duomenis, atpažįstant jam priklausančias automobilio BMW detales, svarbu tai, kad jis įvardino tiek bendruosius, tiek specialiuosius jam priklausančių detalių požymius, pagal kuriuos jos buvo identifikuotos ir priskirtos būtent R. D. priklausančiam automobiliui BMW. Pagrindo netikėti R. D. parodymais nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas neįžvelgia. Jo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo detalūs ir neprieštaringi, jie atitiko nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, jai neprieštaravo. Be to, iki komentuojamo įvykio E. Ž. R. D. nepažinojo, todėl pagrindo jį melagingai apkalbėti neturėjo. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, priešingai nei E. Ž., jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jo parodymus patvirtino ir liudytojai R. Ž., A. M. bei iš dalies L. K..

8. R. Ž. teigimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės. Tas automobilis Lietuvoje nebuvo registruotas, kadangi buvo remontuojamas. Pasak R. Ž., R. D. pateikė JAV išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis pirko daužtą automobilį iš JAV ir pats jį remontavo. Automobilį R. D. buvo praktiškai paruošęs pardavimui ir registracijai Lietuvoje, bet nespėjo. Jis buvo pavogtas. Po kelių dienų automobilis buvo rastas visiškai išardytas, tik likęs kėbulas, variklis ir ratai. Kėbulas identifikuotas pagal kėbulo numerį, detalės rastos vėliau įvairiose vietose. Detales buvo galima identifikuoti pagal jų numerius, ypač elektroninės dalies. Kitos detalės numerio neturėjo, tam, kad identifikuoti buvo užklaustas gamintojas per Interpolą, kokiam automobiliui priklauso detalės. Buvo gautas atsakymas, kad priklauso šiam kėbului ir šis automobilis iš gamyklos iškeliavo į Ilinojų.

9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo nuosavybės dokumentų dėl R. D. priklausančios transporto priemonės, tačiau šie apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad automobilis BMW R. D. buvo įgytas aukciono būdu iš JAV. Tai patvirtina ir byloje esantis sertifikatas iš JAV, kurio duomenimis, JAV buvo parduotas sudaužytas automobilis BMW 535, sedanas, WIN Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 3-8). Užregistruoti šio automobilio Lietuvoje ir tokiu būdu gauti nuosavybės teisę į komentuojamą automobilį patvirtinančius dokumentus, R. D. neturėjo jokios objektyvios galimybės, kadangi tam reikėjo atlikti detalų sudaužytos transporto priemonės remontą bei automobilio ekspertizę ir tik po to automobilį būtų galima užregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Būtent automobilio remontu, sprendžiant iš R. D. parodymų, jis užsiėmė iki remontuojamos transporto priemonės vagystės, tačiau remonto nepabaigė, o dėl automobilio vagystės kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Esant šiems duomenims, vien tik tai, kad R. D. neturėjo Lietuvos Respublikoje reikalaujamų nuosavybės teisę į automobilį patvirtinančių dokumentų, priešingai nei tai tvirtinama apeliaciniame skunde, nepaneigia fakto, kad R. D. tokį automobilį iš tiesų turėjo, o jį pagrobus, iš jo buvo išimta didelė dalis automobilio dalių, kurias vėliau, bylos duomenimis, internete bandė parduoti būtent E. Ž..

10. Nors paminėtuose dokumentuose iš JAV komentuojamas automobilis BMW įvardijamas kaip metalo laužas, kas itin akcentuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, tačiau toliau dokumente kalbama apie sudaužytą transporto priemonę. Ir nors tokios transporto priemonės registracija JAV, sprendžiant iš pateiktų dokumentų, negalima, tačiau, atlikus detalų transporto priemonės remontą ir ekspertizę, tokią transporto priemonę registruoti Lietuvos Respublikoje nėra draudžiama, pirkėjui nurodant automobiliui atliktą remontą ir jo pagaminimą JAV rinkai. Esant šiems duomenims, nuteistojo teiginiai, jog R. D. klaidino teismą, pateikdamas netinkamus dokumentus, atmestini kaip nepagrįsti. Tuo tarpu už kokią pinigų sumą R. D. įsigijo komentuojamą sudaužytą transporto priemonę, jokios reikšmės E. Ž. veiksmų kvalifikavimui neturi, todėl šie apelianto motyvai detaliau neanalizuotini.

11. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti, kad E. Ž. pardavinėjamos detalės priklausė pagrobtam R. D. automobiliui BMW, toliau analizuotini nuteistojo teiginiai, jog jis nežinojo prekiaujantis vogtomis automobilio detalėmis. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje pateiktus motyvus, sutikti su tokia E. Ž. versija ir jos pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, jog, E. Ž. teigimu, detales jis įsigijo iš savo seno draugo R., tačiau jokių šio asmens kontaktinių duomenų, net ir tvirtindamas, kad tai yra senas jo draugas, E. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė. Svarbu ir tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. Ž. paaiškino, kad susitarus su R. dėl automobilio BMW detalių įsigijimo, jie susitiko (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo iš autostrados. Pasak E. Ž., R. detales jam atvežė autobusiuku ir kadangi jas nuteistasis buvo nutaręs vežti pas savo draugą L. K., R. jį palydėjo iki L. K. kiemo, kur iškrovė detales. Tačiau, kaip matyti iš liudytojo L. K. parodymų visumos, E. Ž. automobilio BMW detales į jo kiemą per kelis kartus atvežė vienas, kas iš esmės neatitinka nuteistojo teiginių apie R. dalyvavimą vežant automobilio detales į L. K. kiemą. Įvertinus šį neatitikimą, atsižvelgiant ar ir į tai, kad nuteistasis nenurodė jokių R. kontaktinių duomenų, pasikliauti vien tik E. Ž. teiginiais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, nėra pagrindo. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. atsisakė atrakinti jo asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną ir leisti apžiūrėti jame esančius duomenis, kas tik patvirtina, jog nuteistasis neišreiškė jokio noro bendradarbiauti su policijos pareigūnais, nors nustačius detales jam pardavusį asmenį ir jį apklausus, E. Ž. sakant tiesą, būtų galima patvirtinti E. Ž. versiją, kurią jis pateikia ir apeliaciniame skunde. Toks nuteistojo elgesys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu.

13. Šios išvados kontekste paminėtina ir tai, kad, pasak E. Ž., R. už detales jis sumokėjo 1800 eurų. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio pranešimo turinio, siekiant patikslinti ikiteisminiame tyrime turimus duomenis dėl naudotų BMW 535 modelio automobilio kėbulo, apdailos, tvirtinimo dalių ir detalių bei kitų modelių BMW markės automobilių detalių vertės, atliktas didžiausio Naudotų Autodalių internetinio portalo RRR, svetainė viešai pasiekiama adresu www.rrr.lt, patikrinimas, kurio metu gauti duomenys apie BMW markės, F10 serijos modelio, dalių, viso 64 vnt., vertę, kuri sudaro apie 5540 eurų (2 t., b. l. 32-34). Iš esmės analogišką automobilių detalių vertę, atitinkančią 5000 eurų, įvardino ir R. D.. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M., ieškojęs dėvėtų automobilio BMW detalių įsigijimui, patvirtino, jog E. Ž. automobilio detales pardavinėjo praktiškai dvigubai pigiau nei jų rinkos kaina, t. y. už galinius žibintus prašė 150 eurų, kai reali jų rinkos vertė – 300 eurų, kas sukėlė jo įtarimą, dėl ko, jis, pastebėjęs R. D. pranešimą apie iš jo pagrobtą BMW automobilį, susisiekė su R. D. ir paaiškino jam jo bendravimo su E. Ž. aplinkybes. Esant šių duomenų visumai, sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog detales iš R. E. Ž. įsigijo rinkos kaina, nėra pagrindo. Jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų E. Ž. nei pirmosios instancijos teismui nei apeliaciniame skunde nepateikė, todėl R. D., A. M. parodymai bei paminėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės dėl automobilių detalės realios rinkos vertės liko nepaneigtos, jomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai.

14. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliacinio skundo teiginiai, kad, siekiant nustatyti realią automobilio BMW detalių vertę, buvo būtina atlikti ekspertizę ar pateikti specialisto išvadą. Atmetant šiuos apeliacinio skundo motyvus vis tik pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti E. Ž. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Jokių naujų aplinkybių, galinčių esmingai pakeisti byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl E. Ž. kaltės duomenys, gauti atlikus ekspertizę ar pateikus specialisto išvadą, nepatvirtintų, todėl šių veiksmų atlikimas analizuojamu atveju nebūtų tikslingas, pažeistų baudžiamojo proceso greitumo ir operatyvumo principus.

15. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą pagrįstai spręstina, kad E. Ž. detales iš savo tariamo draugo R. įsigijo gerokai mažesne nei jų rinkos kaina, tačiau jokių įtarimų tai E. Ž. nekėlė, iš kur R. gavo detales, parduodamas jas gerokai mažesne nei rinkos kaina, nesidomėjo. Neabejotina, kad pakankamai subrendęs, apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjęs ne vieną BMW automobilį (ką patvirtino pats E. Ž.), įsigydamas didelį kiekį tokio modelio automobilio detalių, be kita ko, siekdamas užsidirbti, turėjo suvokti, kad automobilio detalės, parduodamos gerokai mažesne nei rinkos kaina, galėjo būti įgytos neteisėtu būdu, tačiau, šiomis aplinkybėmis nesidomėjo, jokių R. kontaktinių duomenų neturėdamas, nežinodamas jo gyvenamosios vietos, jų neprašė. Toks E. Ž. neapgalvotas, nerūpestingas elgesys, įvertinus ir aukščiau išdėstytus duomenis, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas žinojo, jog automobilio detalės buvo įgytos neteisėtu būdu.

16. Darant šią išvadą, svarbu paminėti ir tai, kad, bylos duomenimis, E. Ž. pirko automobilio detales, siekdamas vėliau jas realizuoti ir tokiu būdu užsidirbti papildomų pinigų. Tačiau, kaip patvirtino pats E. Ž., automobilio detalių nuotraukų, kurias buvo pasidaręs, viešai neskelbė. Apelianto teigimu, tokius jo veiksmus lėmė laiko trūkumas. Tačiau, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad neturėdamas laiko skelbti parduodamų automobilio detalių viešoje erdvėje, E. Ž. sekė asmenų, ieškančių pirkti konkrečias BMW automobilio detales, skelbimus internetiniame portale „Facebook“. Į tokius skelbimus E. Ž. atsiliepdavo ir „Messenger“ programėlės pagalba susirašinėdavo su galimais automobilio detalių pirkėjais, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, betarpiškai užėmė gerokai daugiau laiko nei parduodamų detalių paskelbimas viešoje erdvėje, kas nuteistojo teiginius dėl laiko trūkumo teisėjų kolegijai leidžia vertinti kaip nelogiškus. Analizuojant tokį E. Ž. elgesį, būtina pažymėti, kad, bylos duomenimis, R. D. internetiniame portale „Facebook“ buvo patalpinęs skelbimą apie iš jo pagrobtą BMW markės automobilį, kurį matė ir liudytojas A. M.. Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. aktyviai naudojosi „Facebook“ paslaugomis, neatmestina galimybė, jog R. D. skelbimą matė ir jis, todėl, vengdamas galimo detalių identifikavimo, kaip priklausančių R. D., skelbimų apie parduodamas automobilio BMW detales „Facebook“ jis viešai neskelbė.

17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl E. Ž. veiksmų kvalifikavimo ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Priimdamas skundžiamą nuosprendį E. Ž. atžvilgiu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai spręsdamas, kad E. Ž. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokiu būdu, nuteistojo teiginiai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Jokių BPK pažeidimų, galėjusių lemti neteisėto ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apylinkės teismas nepadarė.

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes suteikė išskirtinį prioritetą kaltinamajame akte nurodytoms tikimybėms, kaltinimo siekius ir spėliones pritempiant iki E. Ž. inkriminuoto nusikaltimo sudėties, tyrėjos versijas pripažindamas įrodymais, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kuriais iš esmės buvo patvirtintos pirmosios instancijos teismo išvados, sutikti su tokiais nuteistojo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių skundžiamu nuosprendžiu padarytas išvadas apeliantas apygardos teismui nepateikė, išdėstydamas savo jokiais objektyviais nepagrįstą įvykių versiją, kuri šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis buvo pagrįstai paneigta.

19. Vien tik faktas, jog bendraudamas „Messenger“ programėlės pagalba su galimais automobilio detalių pirkėjais, E. Ž. nesislėpė, prisistatydavo tikruoju savo vardu „(duomenys neskelbtini)“, kas, pasak nuteistojo, patvirtina, jog jis nežinojo parduodantis neteisėtu būdu įgytas automobilio detales, nepaneigia E. Ž. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Neabejotina, kad bendraujant su asmenimis iš netikro, ar neseniai sukurto profilio, toks asmuo galimiems automobilio detalių pirkėjams, nekeltų pasitikėjimo ir automobilio detalių pardavimas tokiu atveju būtų gerokai apsunkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.