Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kaltinamajame akte nurodyta gyv. vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamojo teigimu faktinė jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, prisiregistravęs užimtumo tarnyboje, teistas:

2012-07-09 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. atleistas BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p. pagrindu;

2014-07-25 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. 14 MGL (1820 LT) bauda;

2016-04-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimas 1 metai 4 mėn., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2017-05-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. nesunkiai sužalojo žmogų: 2020-11-06, apie 21:30 val., krepšinio aikštelėje prie Baltijos pr. 51 pastato, Klaipėdos mieste, konflikto metu M. R. sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą, kairės akiduobės apatinio krašto lūžimą, poodines kraujosruvas veide, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo suduoto smūgio M. R. parkrito ant žemės, patirdamas poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejose rankose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu D. K. mušdamas nesunkiai sužalojo M. R..

Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje prieš duodamas parodymus teigė pripažįstantis kaltę. Tačiau duodamas parodomus iš dalies pripažino kaltę, smūgio sudavimą laiko gynyba. O būtent parodė, kad: 2020 m. lapkričio 6 d., vakare, eidamas Klaipėdos m. nuo Šilutės pl. link Minijos g. pakeliui sutiko kelis pažystamus, tarp jų buvo ir nukentėjusysis M. R.. Kiek vėliau dar kartą susitiko tą pačią kompaniją prie mokyklos Baltijos pr. Kompanija gėrė alkoholinius gėrimus, jis negėrė. Kompanijos buvo išsiskirsčiusios, jis buvo tarp savų pažystamų. M. R. demonstravo imtynių gabumus, M.R. priėjęs prie jo pradėjo jam laužti už kaklo. Jis atstūmė M.R., antrą kartą vėl nustūmė, o trečią kartą kaip pradėjo laužti intuityviais trenkė jam kumščiu į nosį. M.R. pradėjo grasinti, skambino broliui, tada paėmęs iš jo mobilųjį telefoną paskambino jo mamai, viską papasakojo, paprašė kad atvyktų. M.R.tai nepatiko, nes jam dar nebuvo 21 metų. Teigia, kad jis tik gynėsi nuo M.R.. Nukentėjusiajam bėgo kraujas, jis padavė jam servetėlių. Svarstydamas apie savo elgesį, dabar mano galėjo ir kitaip pasielgti, praversti, o ne smogti. Tąkart impulsyviai sudavė jam nes, nes patyrė nuo M.R. skausmą. Prieš suduodant jis jam nieko nesakė, neįspėjo. Po to visi išsiskirstė, nes galimai bijojo, kad atvažiuos aiškintis M.R. brolis. Jis liko dviese su M.R.. Jis nesulaukė atvykstant M.R. mamos, paskambinęs jo mamai paliko. Teigia buvęs blaivas.

Nukentėjusysis M. R., parodė, kad prisimena, jog tą dieną buvo su R. ir I.. Nežino koks tai laikas galėjo būti, lapkričio mėnuo, buvo dar šviesu kai susitiko Baltijos pr. Jis ir kiti krepšinio aikštelėje gėrė lyg ir konjaką. Kalinamasis buvo ant kito suoliuko savo kompanija. Jis pradėjo imtyniauti su draugu E. S.. Paskui nuėjo prie kitos kompanijos, kurioje buvo kaltinamasis. Kaltinamasis priėjo prie jo iš šono trenkė jam. Jis atsipeikėjo tik kai atvažiavo mama, jo daiktai buvo išmėtyti, teigia pasigedęs pinigų, telefoną rado šalia savęs. Jam buvo sulaužyta nosis, po smūgio nieko neatsimena. Nosies lūžis liko, gydymas ilgai trukdo, nori, kad kaltinamasis sutvarkytų nosį, neina kvėpuoti, o jis pats neturi tam pinigų. Dėl nosies atstatymo į gydytojus vėliau nesikreipė. Kodėl pirminiame pareiškime buvo nurodęs kitą jį sumušusį asmenį negali atsakyti.

Liudytoja E. R., nukentėjusiojo M. R. mama parodė, kad buvo vakaras, datos neprisimena, sulaukė skambučio iš sūnaus telefono, nepažystamas vyras jai pranešė, kad jos sūnus sumuštas, girdėjo sūnaus klykimą. Paaiškino jai kaip atvykti. Ji maždaug suvokė, kur tai yra ir nuvyko. Pamatė gulintį M. visą kruviną, jis nieko nesuvokė, baisiai atrodė, rado išmėtytus daiktus, nuvežė M. į ligoninę.

Liudytojas R. J., parodė, kad D. K. ir M. R. jo draugai. M. paskambino ir pasiūlė išgerti. Nuėjo į Maximą, nusipirko butelį alkoholio 0,7 talpos, viskio arba brendžio. Turėjo dviese gerti. Nėjo prie Baltijos mokyklos į krepšinio aikštelę, išgėrė, tada M. dar antrą butelį nuėjo nupirkti alkoholio. Įpusėjus antram buteliui jis pradėjo prie visų kabinėtis ir prašė, kad trenktume jam į veidą. Jis morėjo M. palydėti iki taksi, bet šis nenorėjo. M. R. kabinėjosi ir prie jo, prašė gal 10 kartų, prašė, kad trenktų jam. Įkyriai kabinėjosi, ranką uždėdavo, prikišdavo savo veidą arti. Kaip jį sumušė nematė, tuo metu jau buvo išėjęs namo.

Liudytoja I. D. parodė, kad pernai metais, rudenį turbūt, lapkričio mėnesį galėjo būti, susitiko su draugais, jau tamsoje apie 18.00 val. Ji buvo su M. R. ir R. J.. M. nupirko brendžio 0,7 l. Nuėjo prie Baltijos mokyklos, esančios Baltijos pr. 53, prie krepšinio aikštelės, jau buvo tamsu, jie pradėjo gerti krepšinio aikštelėje, prisirinko dar draugų, jie išgėrė, paskui dar susimetė vienam buteliui. Paskui pradėjo M. R. kabinėtis prie visų. Matė, kaip D. K. trenkė jam, nes M. prie visų kabinėjosi. Paties konflikto teigia nematė. Atsimenu, kad M. R. konfliktavo su visais. D. K. irgi prašė jam trenkti. D.K. sudavė jam į veidą vieną kartą.

Liudytojas N. S., parodė, kad įvykis buvo Baltijos pr., Baltijos mokyklos krepšinio aikštelėje. Jis buvo su G., D. K. nepažinojo, apie 7 asmenys buvo. Gerai nebepamena. Jis gėrė su E. G., jau buvo tamsu, nebuvo jokio apšvietimo, bet vienas kitą matė. Pačio konflikto nematė, pamatė, tik, kad guli M. ant žemės. M. prigėrė ir prie visų priekabiavo. Lindo įkyriai, prie visų, jis stumdėsi, D.K. sakė, kad jam trenktų į galvą. D. paskambino M. mamai. Jis trenkė tik vieną smūgį į nosį. Buvo kraujo, jokios pagalbos nekvietė. Jie padėjo atsistoti M., davėme servetėlių. Maždaug už 10 minučių išėjo visi. M. daiktų niekas neėmė, tik paėmė telefoną ir paskambino jo mamai.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis tame įvykyje nedalyvavo. Tai įvyko lapkričio mėnesį praeitais metais, Baltijos pr. esančioje Baltijos mokyklos krepšinio aikštelėje. Ten dalyvavo R. J., I., D. K., daug asmenų. Jie girtavo, jis negėrė. M. jau buvo labai prigėręs, visiems sakė kad jam duotų į snukį. Jam pasakojo draugai, kad D. davė M. į nosį. Daiktų niekas iš M. neėmė.

Iš išrašo iš policijos registro apie įvykius, matyti, kad 2020-11-06 23.16 val. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. policijos komisariate gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2020-11-06, apie 23.00 val., į gydymo įstaigą atvyko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad apie 23.00 val. Baltijos pr. prie Baltijos gimnazijos sumušė keli nepažįstami asmenys. Diagnozė: nosies kaulo lūžis (t.1, b.l. 17-18).???

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. R. padarytas nosies kaulų lūžimas, kairės akiduobės apatinio krašto lūžimas, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai abiejose rankose. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių kontaktinių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Dėl nosies kaulų ir kairės akiduobės apatinio krašto lūžimo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant išorinius mechaninius sužalojimus - jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b.l. 39-40).???

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pirminės objektyvios apžiūros metu sužalojimų, kurie galėjo susidaryti griuvimo metu, nekonstatuota. Pirminio tyrimo metu fiksuotas nosies kaulų lūžimas ir kairės akiduobės apatinio krašto lūžimas padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu (t. 1, b.l. 44).???

2021-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja I. D. atpažino D. K., kaip iš matymo pažįstamą D., kuris 2020 m. lapkričio mėnesio pradžioje, vakare, krepšinio aikštelėje prie Baltijos gimnazijos vieną kartą kumščiu sudavė M. R. į veidą ir pataikė į nosį (t. 1, b.l. 84-87).

Iš karto po įvykio ligoninėje nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis 2,78 prm. (t. 1, b.l. 48.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais: kaltinamojo daliniu kaltės prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu ir kitais byloje surinktais įrodymais, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog D. K. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu M. R. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą, kairės akiduobės apatinio krašto lūžimą, poodines kraujosruvas veide, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo suduoto smūgio M. R. parkrito ant žemės, patirdamas poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus abiejose rankose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu D. K. mušdamas nesunkiai sužalojo M. R..

Vertinant kaltinamojo poziciją dėl gynybos, teismas vadovaujasi BK 28 str., kuris numato būtinosios ginties sąlygas, t,y. „Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.“ Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis būdamas neblaivus kabinėjosi prie žmonių, norėjo imtyniauti, prašė jam suduoti, tačiau tie veiksmai teismo vertinimu nesudarė būtinosios ginties sąlygų. Net ir pats kaltinamasi duodamas parodymus teisme pripažino, kad šiandien galvoja kiek kitaip, kad galėjo gal kitaip pasielgti, nustumti ar pargriauti M.R., nereikėjo suduoti. Taigi teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d.

Dėl bausmės

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kai jam esant sunkaus girtumo būsenos, kabinėjosi prie žmonių, inicijavo imtynes (BK 59 str. 1 d. 6 p.)

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltės formą, ir rūšį – padaryta tiesiogine tyčia, motyvus ir tikslus – dėl impulsyvios, spontaniškos reakcijos, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, nevedęs, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas už administracinius nusižengimus viešosios tvarkos srityje, taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat atsižvelgiama į teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Laisvės apribojimo metu taikytini draudimai ir įpareigojimai galintys turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Smurtinio pobūdžio bylose, teismas turėtų visais atvejais svarstyti dėl poreikio skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose. Iš kaltinamojo impulsyvaus elgesio teisiamojo posėdžio metu susidarė nuomonė, kad jis sunkiai valdo emocijas, kas pagrindžia poreikį taikyti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant programą per 9 mėn. laikotarpį. (BK 48 str. 4 d. 1 p.).

Byloje nors ir nenustatytas kaltinamojo apsvaigimo laipsnis nuo alkoholio, tačiau nusikalstama veika susijusi su alkoholio vartojimu, teismo vertinimu alkoholio vartojimas turi įtakos kaltinamojo elgesiui ir pakartotinei rizikai nusikalsti, todėl taikytinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį visą bausmės taikymo laikotarpį (BK 48 str. 5 d. 4 p.)

Kadangi nusikalstama veika padaryta vėlai vakare, siekiant daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgsenai, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p. taip pat taikytinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, bei į ribotas bausmę vykdančios institucijos galimybes netaikytina intensyvi priežiūra bausmės vykdymo laikotarpiu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis nors ir pageidavo žalos atlyginimo, tačiau civilinio ieškinio nepareiškė, todėl žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį 132,27 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios gydimo (t.1, b.l. 52-57). Prie civilinio ieškinio yra pateiktas žalos, už nukentėjusiajam suteiktas medicinos paslaugas paskaičiavimas. Žala yra nusikaltimo pasekmė, todėl tinkintinas civilinis ieškinys.

Dėl kitų klausimų.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. K. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti kaltinamąjį D. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant programą per 9 mėn. laikotarpį. (BK 48 str. 4 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti kaltinamajam D. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį visą bausmės taikymo laikotarpį (1 m.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kaltinamajam D. K. paskirti įpareigojamu būti namuose nuo 22 iki 6 val. visą bausmės taikymo laikotarpį (1 m.), jei tai nesusiję su darbu mokslu.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisi iš kaltinamojo D. K. civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 132, 27 Eur (šimtą trisdešimt du eurus 27 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. K. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.