Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-10-12 · Civilinė byla Nr. 2S-708-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2011-10-12
Bylos Nr.
2S-708-544/2011
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00964-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Romualdas Januška
Pareiškėjas
R. Z., M. Z.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-708-544/2011

Teisėja Vijolė Vitienė Proceso Nr. 2-50-3-00964-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 75.8; 121.21; 125.2; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės ir Romualdo Januškos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1254-356/2011 pagal pareiškėjų R. Z. ir M. Z. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą nutraukti jų santuoką, įregistruotą 2007-02-10 Utenos rajono CMS, ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (CK 3.51 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-08-16 nutartimi pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsisakė tvirtinti, civilinę bylą sustabdė iki pareiškėjai sudarys naują sutartį, pareiškėjams paaiškino, kad per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos jie privalo įvykdyti teismo nurodymus dėl sutarties turinio, nes priešingu atveju pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu. Teismas nustatė, kad pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad santuokos metu įgytas lengvasis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė nenurodyta, ir 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 10 000 Lt, atitektų pareiškėjui, o abiems pareiškėjams tektų konkrečiai nenurodyti, neįkainoti ir neįvertinti visi kilnojamieji daiktai ir piniginės lėšos, kurie sutarties sudarymo momentu bus kiekvieno iš jų žinioje nei vienam iš pareiškėjų nemokant vienas kitam kompensacijos. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjai sutartyje nurodė, kad neturi kreditorių, tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimta teismų procesinių sprendimų dėl piniginių prievolių. Todėl teismas pažymėjo, kad pareiškėjai privalėjo kreditoriams pranešti apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą ir aptarti piniginių prievolių, jei jos dar neįvykdytos, vykdymą. Vadovaudamasis 3.53 str. 4 d. teismas pareiškėjų sutartį tvirtinti atsisakė (b. l. 21-22).

Šalies argumentai

Pareiškėja R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo atsisakymas tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant CK 3.53 str. 4 d. norams. Sutartis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, kadangi turtas, kurį sutuoktiniai pasidalino, yra nelikvidus, jo išlaikymas ir remontas neša nuostolius, bendrovė, kurios akcijos yra paliekamos sutuoktiniui, yra neveikianti, todėl šis turtas paliekamas sutuoktiniui be kompensacijos. Įstatymas neįpareigoja bendru sutikimu dalijant turtą nurodyti jo vertę, kadangi toks įpareigojimas pažeistų sutuoktinių interesus, nes turto vertės nustatymui reikalingos papildomos išlaidos. Įstatymas neįpareigoja bendru sutarimu nutraukiant santuoką vardinti visus asmeninius buityje naudojamus daiktus ir asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas, kurios skirtos kasdienių poreikių tenkinimui. Tačiau įstatymas nedraudžia susitarti, kad visi kilnojamieji daiktai ir piniginės lėšos liks tam, kieno žinioje bus sutarties sudarymo metu. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, o rašytinio proceso tvarka nurodė trūkumus, kurių nėra galimybės pašalinti, tuo pažeisdamas vaiko ir sutuoktinio interesus. Teismas nurodė, kad nenurodytos piniginės prievolės, tačiau nenurodė kaip juos pašalinti t. y. nurodyti teismui žinomus kreditorius, kurių pareiškėja nežino, o banke jai buvo atsisakyta pateikti informaciją apie sutuoktinio kreditorius. Pirmosios instancijos teismui kilo klausimų dėl turto padalinimo nelygių dalių, tačiau teismas nagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir formaliai bei paviršutiniškai išsprendė klausimą (b. l. 30-32).

Atskirasis skundas netenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, civilinę bylą sustabdė, kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis atsisakyti patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių apeliacine tvarka skundžiama tik bylos sustabdymo pagrįstumo aspektu, nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas yra tiesiogiai sąlygotas pirmosios instancijos teismo atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį, taigi, ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį pagrįstumo.

Santuokos nutraukimą supaprastinto proceso tvarka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių, o jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali įtakoti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas šiais būdais: tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas, jos nepatvirtindamas, t. y. sutuoktinių prašymą atmesdamas (CPK 541 straipsnio 2 dalis) arba, kai sudaryta sutartis negali būti patvirtinta dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar dėl esminio sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesams, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma. Būtent šia teise pasinaudojo pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nes ji nepažeidžia nei sutuoktinių, nei nepilnamečio vaiko interesų. Santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo, teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuokos metu pareiškėjo atžvilgiu yra priimta teismo procesinių sprendimų dėl neįvykdytų piniginių prievolių, atsiradusių tuo metu, kai pareiškėjų santuoka nebuvo nutraukta, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai privalo pranešti visiems žinomiems savo kreditoriams apie savo turimą turtą, jo pasidalijimą, siekimą nutraukti santuoką ir pan., nes kitaip gali būti pažeisti tiek sutuoktinių, tiek nepilnametės dukros ar kreditorių interesai. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra laisvi savo nuožiūra pasidalinti santuokoje įgyto turto. Tuo atveju, jei tarp sutuoktinių ir kreditorių kyla ginčų dėl turto padalijimo būdo, byla supaprastinto proceso tvarka negali būti nagrinėjama ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismo negali būti tvirtinama. Tokiu atveju sutuoktiniai savo nesutarimus su kreditoriais gali spęsti derybų keliu ir pateikti teismui tvirtinti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, arba, kreditoriui nesutinkant su sutuoktinių pasirinktu turto padalijimo būdu, kreiptis į teismą dėl turto padalijimo ieškinio teisenos tvarka. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodytų faktų nustatymas sudarė pagrindą teismui bylą sustabdyti ir nurodyti pareiškėjams pasinaudoti galimybe sudaryti naują sutartį. Pareiškėjai, pasirinkdami santuokos nutraukimą bendru sutuoktinių sutikimu, nenurodė kreditorių, nepateikė duomenų, ar įvykdyti teismų priimti procesiniai sprendimai kreditorių atžvilgiu ir nesutarė dėl jų sudarytos sutarties atitikties kreditoriaus interesams. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tokiu atveju pareiškėjai nenori taikiai išspręsti visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., LAT 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

Dėl išdėstyto daroma išvada, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 punktu

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė