Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35417-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.2.3.2.2; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.5;

1.2.5.4; 1.2.14.10.

2016 m. liepos 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą, 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. Ž. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2016 m. kovo 20 d.

- M. Ž. 376 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- D. Ž. 1435 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- R. Ž. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- R. Ž. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Ž. išieškota R. Ž. naudai 650 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 24 d., laikotarpyje nuo 02:30 val. iki 03:30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, degiu skysčiu apipylė ir padegė medinę klėtį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir būdamas ūkinio pastato viduje degiu skysčiu apipylė bei padegė pastato pietvakariniame kampe buvusius šieno rulonus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką degiu skysčiu apipylė ir padegė gyvenamojo namo pietvakariniame kampe esančią ventiliacinę angą tarp silikatinių plytų ir medinės gyvenamojo namo sienos, tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti miegančius ir dėl to buvusius bejėgiškos būklės savo šeimos narius – sutuoktinę R. Ž., sūnus M. Ž., R. Ž. ir D. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi gyvenamojo namo pietvakariniame kampe esantys mediniai rąstai neįsidegė ir išanglėjo, o nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo.

A. Ž. nuteistas ir už tai, kad tais pačiais veiksmais, tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, D. Ž. priklausantį turtą: sportinio motociklo rėmą 100 Eur vertės; gyvai žuviai laikyti tinkliuką 30 Eur vertės; 10 žvejybos meškerių bendros 500 Eur vertės; žvejybos įrankius ir priemones (dėžės, tinkliukai, bučai, blizgės ir kt.) bendros 200 Eur vertės; 2 gumines valtis bendros 300 Eur vertės; 6 vietų palapinę 80 Eur vertės; 3 automobilio garso kolonėles bendros 60 Eur vertės; tepalo pakuotę 75 Eur vertės; medinį suolą 20 Eur vertės; 3 elektros variklius bendros 500 Eur vertės; 2 didelius kartono lapus bendros 20 Eur vertės, - viso D. Ž. turtą bendros 1885 Eur vertės, o taip pat sunaikino svetimą, M. Ž. priklausantį turtą: automobilio BMW padangą 50 Eur vertės; motociklo krosinę padangą 30 Eur vertės; motociklo plastmasinę apdailą, bakus, sparnus, sėdynes - bendros 30 Eur vertės; motociklo variklio dalis 40 Eur vertės; 3 meškeres bendros 100 Eur vertės; 3 bučiukus bendros 30 Eur vertės; 2 miegmaišius bendros 20 Eur vertės; žvejybines roges 30 Eur vertės; rankinį purkštuvą 30 Eur vertės; 6 vietų palapinę 40 Eur vertės; brezentą uždengimui 100 eur vertės; lietpaltį 6 Eur vertės,- viso M. Ž. turtą bendros 506 Eur vertės.

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 punkto, 5 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, taip pat jį pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad padegimo faktas byloje nebuvo įrodytas, ekspertai naudojo tik terminą ,,tikėtina“, nužudytas niekas nebuvo. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdamas šoko būsenoje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

A. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nesutarimų ir pykčio, žinodamas, kad gyvenamajame name miega žmonės – jo šeimos nariai, tyčia padegė gyvenamąjį namą ir tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti miegančius ir dėl to buvusius bejėgiškos būklės savo šeimos narius – sutuoktinę R. Ž. ir tris sūnus – M. Ž., D. Ž., R. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo (Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 punktas, 5 punktas), taip pat už tai, kad tais pačiais veiksmais tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą (Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodo, jog niekas nužudytas nebuvo, o padegimo faktas byloje neįrodytas. Nuteistojo nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Nuo rengimosi nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą grasinimas skiriasi tuo, kad šiuo atveju tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti, bet neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti.

Nors, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis A. Ž. neigia padegęs gyvenamąjį namą, kuriame miegojo jo šeimos nariai – sutuoktinė bei trys sūnūs ir tokiu būdu pasikėsinęs nužudyti keturis savo šeimos narius, tačiau byloje surinkti įrodymai – paties nuteistojo A. Ž. parodymai, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, specialistų išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys – patvirtina, kad A. Ž. veika neapsiribojo vien tik grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bylos įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. veiksmai buvo peraugę į pasikėsinimą nužudyti keturis savo šeimos narius, t. y. A. Ž. tyčia padegė gyvenamąjį namą, kuriame miegojo jo sutuoktinė ir trys sūnūs, bet nusikaltimo nebaigė, kadangi nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo. Nuteistasis A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad 2015 metų Joninių naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė atkeršyti jį su kitu vyru išdavusiai žmonai ir padegti namus, kuriuose, jo nuomone, gyveno žmona su meilužiu. Tuo tikslu jis į du plastikinius butelius nuo alaus prisipylė benzino ir dyzelinio kuro mišinio bei paryčiui, jau švintant, nuvykęs į savo sodybą, išpilstė juos klėtyje bei daržinėje ir pastatus padegė. Anot nuteistojo, jis žinojo, kad tose patalpose laikomi įvairūs ūkyje naudojami daiktai, taip pat asmeniniai jo vaikų daiktai. Nors nuteistasis A. Ž. teigė visų tos nakties įvykių tiksliai neprisimenantis, bet neneigė, jog galėjo padegti ir gyvenamąjį namą, kuriame miegojo jo žmona ir vaikai, tačiau tvirtino, kad žmonos ir vaikų sudeginti nenorėjo. Liudytoju apklaustas A. Ž. kaimynas G. K. parodė, kad Joninių naktį, apie 4 valandą, jis išgirdo beldimą į savo namų duris. Išėjęs į koridorių pamatė apgirtusį A. Ž., kuris pasakė: ,,žiūrėk, dega Joninių laužai“. Išėjęs į lauką Ž. sodybos pusėje jis išgirdo sproginėjantį šiferį, matėsi pašvaistė bei kylantys dūmai. Liudytojo teigimu, dar iki šio įvykio A. Ž. jam ne kartą sakė, jog pykstasi su šeima, kad sudegins savo namus, nes jo žmona susirado kitą vyrą. Aplinkybę, kad A. Ž. ne kartą grasino sudeginti namus, patvirtino ir visi keturi nukentėjusieji – R. Ž., M. Ž., D. Ž., R. Ž.. Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 11-20 b. l.) užfiksuota, jog įvykio vietą – sodybą sudaro gyvenamasis namas, sudegęs grūdų sandėlis, apdegęs garažas, ūkinis pastatas. Gyvenamojo namo kampe matoma keturių plytų aukščio skylė. Ant žemės po skyle rastas plastikinis butelis ,,Gaspadorių alus“ su skysčiu, turinčiu naftos produktų kvapą. Kaip matyti iš 2015 m. liepos 9 d. specialisto išvados Nr. 11-1307 (15), tirti pateiktame 1 litro talpos plastiko butelyje, paimtame įvykio vietoje, esantis skystis yra benzinas su dyzelino priemaišomis. Tirti pateiktame 5 litrų talpos bakelyje, užsuktame žalios spalvos plastiko kamšteliu, paimtame A. Ž. gyvenamųjų patalpų apžiūros metu, esantis skystis yra benzinas su dyzelino priemaišomis. Tirti pateiktame 5 litrų talpos bakelyje, užsuktame mėlynos spalvos plastiko kamšteliu, paimtame A. Ž. gyvenamųjų patalpų apžiūros metu, esantis skystis yra dyzelinas. Benzinas yra ypač degus skystis, dyzelinas – degus skystis. Tirti pateiktame tinko ir degėsių pavyzdyje bei ant tirti pateikto apdegusio plastiko maišelio, paimtų įvykio vietoje, yra benzino ir dyzelino pėdsakų. Ant tirti pateiktų A. Ž. drabužių (dviejų megztinių, marškinėlių, kelnių) ir batų yra benzino ir dyzelino pėdsakų (1 t., 33-38 b. l.). Iš byloje esančio Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus Vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto V. J. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad 2015 m. birželio 24 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2015 m. birželio 24 d. gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini). Atliekant neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą, techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta. Remiantis įvykio vietos apžiūros duomenimis, liudininkų parodymais, galima teigti, kad gaisras kilo medinės klėties ir ūkinio pastato viduje, taip pat gyvenamojo namo pietvakariniame kampe (oro tarpe tarp silikatinių plytų ir medinių namo sienų). Labiausiai tikėtina gaisro židinio zona klėtyje yra centrinėje klėties dalyje, labiausiai tikėtina gaisro židinio zona ūkiniame pastate yra ūkinio pastato daržinės dalyje pietvakariniame jos kampe, kur buvo laikomi šieno rulonai. Labiausiai tikėtina gaisro židinio zona gyvenamajame name yra pietvakariniame namo kampe. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veikla (padegimas) (1t. 47-49 b. l.). Apie tai, jog Ž. gyvenamasis namas ir šalia jo esantys ūkiniai pastatai užsidegė ne atsitiktinai, bet buvo padegti būtent A. Ž., galima suprasti ir iš byloje esančio A. Ž. laiško, kurį jis parašė savo draugams būdamas suėmime. Minėtame laiške nors ir netiesiogiai, bet perkeltine prasme A. Ž. papasakojo apie Joninių nakties įvykius, kaip jis išėjo į krūmus ieškoti paparčio žiedo, bet žiedo nerado, todėl nusprendė užsikurti laužą, kad galėtų surasti žiedą, bet gaila nerado, o dar labiau gaila, kad laužas visai nesudegė. Laiške nuteistasis nurodo, jog sugrįžus reikės vėl eiti ieškoti paparčio žiedo, šįkart reikės užsikurti didesnį laužą, kad geriau matytųsi (2 t., 121 b. l.). Aptartų įrodymų visetas patvirtina, jog gyvenamasis namas ir šalia jo esantys ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini) užsidegė neatsitiktinai, bet buvo tyčia padegti, ir leidžia daryti išvadą, kad minėtus pastatus padegė ne kas kitas, o būtent nuteistasis A. Ž.. Kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė versija vertintinas A. Ž. apeliacinio skundo argumentas, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis buvo šoko būsenoje. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas A. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka – juos perskaitydamas (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnis), A. Ž. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Kaip minėta, nuteistasis A. Ž. savo apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant tiesioginei apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, t. y., kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Nuteistasis A. Ž. viso bylos proceso metu neigė norėjęs nužudyti (sudeginti) savo žmoną ir vaikus. Tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, kiekį, pobūdį, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Nukentėjusiųjų R. Ž., M. Ž., D. Ž., R. Ž., taip pat liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad iki įvykio A. Ž. dažnai girtaudavo, būdamas girtas tapdavo agresyvus, grasindavo sudeginti namus. Iš bylos duomenų matyti, jog A. Ž. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. bei 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiais buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą R. Ž. bei jos ir sūnaus D. Ž. terorizavimą grasinant sudeginti R. Ž. ir namus (2 t., 20-23, 26-31 b. l.). Kaip parodė nuteistasis A. Ž., namą, kuriame gyveno jo žmona su sūnumis, pastatė jis pats, todėl nuteistasis gerai žinojo iš kokių medžiagų namas pastatytas. Nuteistasis A. Ž. specialiai iš anksto paruoštą degų skystį įpylė ir padegė pro gyvenamojo namo sienoje esančią ventiliacijos angą žinodamas, kad už mūrinėje sienoje esančios angos yra degi medinė siena. Įvykio metu jau buvo prašvitę, todėl aiškiai matėsi kieme, šalia namo stovintys nuteistojo sūnų M. Ž. ir D. Ž. automobiliai, o tai patvirtino, jog vaikai yra namuose. Be to, A. Ž., apipildamas degiu skysčiu, padegė būtent tą gyvenamojo namo dalį, kurioje, kaip jam buvo žinoma, miega jo žmona ir sūnūs. Savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, t. y. padegti namą ir tokiu būdu nužudyti savo žmoną bei vaikus, A. Ž. pasirinko nakties metą, suvokdamas, jog tokiu metu jo šeimos nariai labiausiai tikėtina miegos ir praktiškai neturės galimybės arba turės minimalias galimybes išsigelbėti. Išdėstytų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. Ž., nakties metu padegdamas gyvenamojo namo dalį, kurioje jam žinomai visada miegodavo jo žmona bei vaikai, suprato, kad ir tą naktį name miega žmona ir vaikai, suvokė, kad miegantys žmonės yra bejėgiškos būklės, numatė, kad padegdamas namą gali atimti jame esančių žmonių gyvybes ir tokių padarinių norėjo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo, t. y. A. Ž. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. Ž. tyčia sunaikino nuosprendyje nurodytą svetimą (sūnums Mantui ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantį) turtą visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, bei tyčia pasikėsino nužudyti miegančius ir dėl to buvusius bejėgiškos būklės savo šeimos narius – sutuoktinę R. Ž., sūnus M. Ž., D. Ž., R. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – namo rąstai neįsidegė, o nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo, bei šias A. Ž. veikas teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Ž., nepažeidė Lietuvos Respublikos 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (A. Ž. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalyje nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į tai, kad A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl pasikėsinimo nužudyti savo šeimos narius byloje nenustatyta, A. Ž. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, į A. Ž. asmenybę charakterizuojančius požymius (A. Ž. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, A. Ž. niekur nedirba, nusikaltimus A. Ž. padarė jau būdamas du kartus teistas už nusikalstamas veikas, padarytas savo sutuoktinės R. Ž. atžvilgiu, naujus nusikaltimus savo sutuoktinės bei vaikų atžvilgiu A. Ž. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, A. Ž. ne kartą baustas administracine tvarka) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą ir atsižvelgęs į tai, jog A. Ž. įvykdyti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, padaryti nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra loginė jo priešiškų nuostatų savo šeimos atžvilgiu išdava, paskyrė nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, artimas straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam A. Ž. nei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, be to, švelninti paskirtąją bausmę nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas iš A. Ž. M. Ž. 376 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. Ž. 1435 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. Ž. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir R. Ž. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, be to, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka taip pat nėra skundžiama.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.