Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-215-376-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-23
Bylos Nr.
1S-215-376-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ryšardas Skirtunas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-215-376/2009Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Ryšardas Skirtunas,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,itariamajam V. T.,gynejui adv. Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

teismo posedyje išnagrinejo Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas prokuroro prašymas skirti itariamajam V. T. kardomaja priemone – namu arešta, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

V. T. itariamas tuo, kad jis, budamas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu - laikinai eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2007 metu spalio menesi Vilniaus mieste ikure organizuota nusikalstama grupe, i kurios sudeti iejo jo pavaldume tiesiogiai esantys bei kitaip priklausantys nuo jo valios: direktoriaus pavaduotojas R. K., vyr. buhaltere S. L., vedeja N. V., vyr. kontrolierius G. J., veterinarijos vedejas D. P., veterinarijos gydytoja N. J., kontrolieriai: V. Š., E. E., J. B., A. R., S. Z., M. V., M. J., D. Ž., mesininkas K. K. bei Vilniaus miesto Kalvariju turgaus prekiautoja J. Z., su kuriais iš anksto susitare daryti kelis sunkius nusikaltimus - turto pasisavinima ir kyšininkavima bei apysunki nusikaltima - apgaulinga apskaitos tvarkyma, kai kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atliko tam tikra užduoti ir turejo skirtinga vaidmeni, o butent:

V. T. nuo 2007 m. spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d., Vilniaus mieste, turedamas tiksla sistemingai grobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausancius pinigus, surenkamus iš Vilniaus miesto Kalvariju turgaus prekeiviu bei kitu asmenu, užsiimanciu kitokio pobudžio veikla, pasisavino jam patiketa ir jo žinioje esanti svetima - UAB (duomenys neskelbtini) dideles vertes - ne mažiau 250 MGL dydžio turta - pinigu suma, t.y. V. T. nurodymu direktoriaus pavaduotojas R. K., prekybos skyriaus vedeja N. V., veterinarijos gydytojas D. P., vyr. kontrolierius G. J., kontrolieriai: V. Š., E. E., J. B., A. R., S. Z., M. V., M. J., D. Ž., mesininkas K. K. už darbo vietas bei galimybe prekiauti maisto produktais, kitos paskirties prekemis, užsiimti paslaugu teikimo verslu ir kt. iš asmenu, nuomojanciu darbo vietas turguje ir užsiimanciu tokia veikla, oficialiai rinko teises aktu nustatytus mokescius, taciau dali ju nuslepdavo ir i kasa neinešdavo - neduodavo kasos cekiu, nepilnai apskaitydavo užimtas darbo vietas bei kt. ir atiduodavo V. T.. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d.

Taip pat V. T. nuo 2007 m. spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus mieste savo bei kitu asmenu naudai tiesiogiai bei netiesiogiai už teiseta bei neteiseta veikima ir neveikima vykdant igaliojimus reikalavo ir provokavo sistemingai duoti kyši, kuri, pinigine, naturine bei paslaugu suteikimo išraiška bendroje sumoje didesni negu 250 MGL vertes, prieme, t.y. V. T. nurodymu direktoriaus pavaduotojas R. K., prekybos skyriaus vedeja N. V., veterinarijos gydytojas D. P., vyr. kontrolierius G. J., kontrolieriai: V. Š., E. E., J. B., A. R., S. Z., M. V., M. J., D. Ž., mesininkas K. K. bei Vilniaus miesto Kalvariju turgaus prekiautoja J. Z. už galimybe tureti darbo vietas bei galimybe netrukdomai prekiauti maisto produktais, kitos paskirties prekemis, užsiimti paslaugu teikimo verslu ir kt. neturint tam reikalingu leidimu bei kitu dokumentu, nedraude tokia veikla užsiimti, jos nekontroliavo, taciau leido tokia veikla vystyti ir iš asmenu, nuomojanciu darbo vietas turguje ir užsiimanciu tokia veikla, rinko teises aktu nenustatytus neoficialius mokescius - eme tam tikro dydžio neoficialu mokesti pinigais, maisto produktais, kitomis prekemis ir perduodavo V. T. bei naudojosi ivairiomis paslaugomis - laikrodžiu remontas ir kt. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 225 str. 3 d.

Taip pat V. T. nuo 2007 metu spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d., Vilniaus mieste apgaulingai tvarke teises aktu reikalaujama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterine apskaita ir sunaikino apskaitos dokumentams tvarkyti butina technine priemone-sunaikino dokumentus, t.y. V. T. nurodymu direktoriaus pavaduotojas R. K., prekybos skyriaus vedeja N. V., vyr. kontrolierius G. J., siekdami paslepti nusikalstamos veikos pedsakus, senus dar galiojancius Vilniaus miesto Kalvariju turgaus kasos aparatus nuraše pakeite kitais, imones buhalterijai sistemingai pateikinejo tikroves neatitinkancius duomenis apie surenkamus mokescius už darbo vietas, i imones balansa neitrauke pastatu ir juose esanciu medienos apdirbimo dirbtuviu su visa iranga, adresu: (duomenys neskelbtini) bei slepe jose vykdoma veikla ir apskaitos dokumentuose nerode. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d.

Taip pat V. T. itariamas ir tuo, kad jis nuo 2007 metu spalio menesio iki 2009 m. vasario 19 d., Vilniaus mieste, budamas valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu - laikinai einantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir siekdamas turtines bei kitokios asmenines - vienvaldystes ir dominavimo naudos, piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir viršijo jam suteiktus igaliojimus, t.y. savo pavaldinius laikydamas pastovioje psichologineje itampoje, kad bent kuriuo metu gali atleisti iš darbo, verte juos užsiimti nusikalstama veikla, ko pasekoje pastarieji pažeisdami teises aktu reikalavimus Vilniaus miesto Kalvariju turguje rinko oficialu mokesti už darbo vietas, taciau prekeiviams bei kitiems asmenims cekiai išduodami nebuvo ir viršijancia 250 MGL dydžio pinigu suma pasisavino, del ko juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini) patyre didele žala. Šiais savo veiksmais V. T. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Prokuroras kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma taikyti itariamajam V. T. kardomaja priemone – namu arešta, nustatant tokias namu arešto salygas: 1) nuolat buti nuolatineje gyvenamojoje vietoje, esancioje (duomenys neskelbtini); 2) nesilankyti (duomenys neskelbtini); 3) telekomunikaciju priemoniu pagalba, tiesiogiai ar per kitus asmenis neieškoti ryšio, nebendrauti, nesusižinoti su konkreciais pareiškime nurodytais asmenimis. Prokuroro prašymas skirti V. T. kardomaja priemone – namu arešta buvo paduotas siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme, nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad nusikaltimai, kuriais itariamas V. T., padaryti grupes iš anksto susitarusiu asmenu, ne visi organizuotos grupes nariai sulaikyti, nusikalstamos veiklos epizodu tyrimas tik pradetas, todel turedamas judejimo laisve itariamasis gali susisiekti su kitais grupuotes nariais ir su jais derinti parodymus, paveikti nukentejusiuosius, liudytojus, paslepti daiktus ir dokumentus, turincius reikšmes bylos tyrimui ar nagrinejimui teisme.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009 m. kovo 7 d. nutartimi atmete prokuroro prašyma taikyti itariamajam kardomaja priemone – namu arešta motyvuodamas tuo, kad V. T. anksciau neteistas, laikinai eina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, turi nuolatine gyvenamaja vieta, yra vedes, turi šeima, augina nepilnamete dukra, visuomeneje turi tvirtus socialinius ryšius, nera asocialus asmuo. Be to, iš pateiktu medicininiu dokumentu matyti, kad itariamasis turi sveikatos problemu, del ko jam butina lankytis pas gydytoja, atlikti gydymo proceduras. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad byloje nera duomenu, kad itariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti ar paveike nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt. , todel nera pagrindo manyti, kad itariamasis V. T. gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Nors V. T. itariamas padares nusikalstamas veikas organizuotoje grupeje kartu su kitais asmenimis, taciau byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad jis ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d.), tuo labiau, kad jis anksciau nera teistas. Pirmosios instancijos teismas nusprende, kad šiuo metu byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, jog itariamajam butina skirti namu arešta.

Šalies argumentai

Prokuroras pateike skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 7 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti teismo nutarti ir tenkinti prokuroro pareiškima jame išdestytais motyvais ir skirti itariamajam V. T. kardomaja priemone – namu arešta bei nustatyti konkrecias pareiškime nurodytas namu arešto salygas. Nurodo, kad teismo nutartis neteiseta ir nepagrista, todel turi buti panaikinta. Nutartyje iš esmes atkartojami Vilniaus apygardos teismo argumentai, remiantis kuriais buvo panaikinta V. T. kardomoji priemone – suemimas. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas byloje yra pradineje stadijoje, taciau jau dabar surinktu duomenu visuma duoda pakankamai pagrindo manyti, kad laikinai ejes UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas V. T., veikdamas grupeje su kitais asmenimis, nuo 2007 m. spalio menesio iki 2008-12-19 nuolat ir sistemingai pasisavino iš Kalvariju turgaus prekeiviu renkamus neoficialius mokescius (duokle), taip pat imdavo kyšius. Byloje yra pakankamai duomenu, kad neteisetai pasisavinto turto verte bei priimtu kyšiu suma viršijo 250 MGL. Taciau kadangi tyrimas yra pradineje stadijoje, dar neapklausta dauguma prekeiviu, nustatyti pasisavinto turto bei priimtu kyšiu sumas yra praktiškai neimanoma. Vargu, ar teisinga butu šias sumas paskaiciuoti ir irašyti i pranešima apie itarima mechaniškai padauginus asmenu, apklaustu pradiniame etape, nurodytas sumas i turgaus darbo dienu skaiciu, toks skaiciavimas butu labai grubus, neatspindintis realios situacijos. Pasisavintos ir kyšio pavidalu gautos sumos yra vienas iš ikiteisminio tyrimo objektu ir pradiniame tyrimo etape negali buti nustatytas. Apskaiciavus šias sumas ikiteisminio tyrimo eigoje bus iteikti patikslinti pranešimai apie itarimus. Kita vertus, net priejes išvados, kad byloje nepakanka faktiniu duomenu, jog V. T. pasisavino svetimo turto ir prieme kyšiu už didesne negu 250 MGL suma, ikiteisminio tyrimo teisejas privalejo atsižvelgti i tai, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu apie V. T. padarytus svetimo turto pasisavinima ir kyšininkavima. Istatymas numato, kad už kiekviena iš šiu nusikaltimu gali buti paskirta net griežciausia kardomoji priemone – suemimas. Argumentai, kad V. T. turi šeima, nuolatine gyvenamaja vieta, nera asocialus asmuo, negali nulemti argumentu, kuriais grindžiamas namu arešto skyrimo butinumas. Nurodo, kad byloje yra surinkta informacija apie tai, kad V. T. prekiautoju atžvilgiu vartojo fizini ir psichologini smurta, todel pastarieji jo prisibijo. V. T. išsakytus pageidavimus nuolat lankytis pas gydytojus, vežioti i mokykla nepilnamete dukra, galima patenkinti nustatant atitinkamas namu arešto salygas bei atskirais atvejais išduodant leidimus.

Teismo posedyje prokuroras praše skunda tenkinti, o itariamasis bei jo gynejas – skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas.

Teismas, susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei prokuroro skunde išdestytais argumentais, daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009 m. kovo 7 d. nutartimi teisetai ir pagristai atmete prokuroro prašyma taikyti itariamajam V. T. kardomaja priemone – namu arešta.

LR BPK 121 str. 4 d. nustatyta, kad prokuroras, teisejas ar teismas, spresdamas, ar reikia skirti kardomaja priemone, ir parinkdamas jos ruši, turi atsižvelgti i itariamojo nusikalstamos veikos sunkuma, itariamojo asmenybe, i tai, ar jis turi nuolatine gyvenamaja vieta ir darba ar kitoki legalu pragyvenimo šaltini, i itariamojo amžiu, sveikatos bukle, šeimynine padeti ir kitas aplinkybes, galincias tureti reikšmes sprendžiant del kardomosios priemones.

Namu areštas yra antroji pagal griežtuma kardomoji priemone, numatyta LR BPK 120 str. 1 d., todel skiriant šia kardomaja priemone, butina atsižvelgti i visas šiai kardomajai priemonei skirti reikšmingas aplinkybes, t.y. tiek i padaryto nusikaltimo pobudi ir sunkuma, tiek ir i itariamojo asmenybe. Ši kardomoji priemone gali buti taikoma tik tuomet, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis nera galimybes pasiekti kardomosios priemones tikslu, numatytu LR BPK 119 str.

Kaip matyti iš prokuroro skunde išdestytu aplinkybiu, prašoma itariamajam V. T. skirti kardomaja priemone namu arešta iš esmes todel, kad Vilniaus apygardos teismas panaikino šiam itariamajam pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima. Taciau vien ta aplinkybe, kad itariamajam buvo panaikinta pati griežciausia kardomoji priemone – suemimas, neduoda pagrindo laikyti, kad jam yra butina taikyti kita griežta kardomaja priemone - namu arešta.

Prokuroras skunde nurodo, kad nutartyje iš esmes atkartojami Vilniaus apygardos teismo argumentai, remiantis kuriais buvo panaikinta V. T. kardomoji priemone – suemimas. Taciau vien tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti analogiški argumentai, kuriais remiantis nera pagrindo skirti itariamajam kardomaja priemone – namu arešta, neduoda pagrindo laikyti neteiseta ir nepagrista teismo nutarti. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad inkriminuojant asmeniui nusikaltimo masta nusakanti kvalifikuojanti požymi, t.y. nurodant, kad buvo viršyta 250 MGL, turi buti nurodoma konkreti suma, išreikšta pinigais, nes butent nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“, t.y. subjektyviai savokai.

Prokuroras skunde nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenu, kad itariamojo neteisetai pasisavinto turto verte bei priimtu kyšiu suma viršijo 250 MGL. Taciau kadangi tyrimas yra pradineje stadijoje, dar neapklausta dauguma prekeiviu, nustatyti pasisavinto turto bei priimtu kyšiu sumas yra praktiškai neimanoma. Pasisavintos ir kyšio pavidalu gautos sumos yra vienas iš ikiteisminio tyrimo objektu ir pradiniame tyrimo etape negali buti nustatytas. Apskaiciavus šias sumas ikiteisminio tyrimo eigoje bus iteikti patikslinti pranešimai apie itarimus. Taigi, kaip matyti iš prokuroro skundo nurodytu aplinkybiu, pats prokuroras pripažista, jog šiuo metu dar nera galimybes nustatyti konkrecios itariamojo pasisavinto turto bei priimtu kyšiu sumos, todel teismui yra pagrindo abejoti, ar itariamajam apskritai yra teisingai inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. 225 str. 3 d., o esant tokioms abejonems, vien tik del inkriminuotu nusikaltimu sunkumo negali buti taikoma kardomoji priemone – namu areštas. Pažymetina, kad kalbant apie negalimuma nurodyti V. T. itarime pasisavintu ir kyšio pavidalu gautu piniginiu lešu kieki, prokuroras prieštarauja pats sau, nes kitiems itariamiesiems (D. Ž., M. J.) patikslintuose itarimuose tokios sumos yra nurodytos.

Be to, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant i byloje esancius faktinius duomenis bei itariamojo asmenybe, nera pagrindo manyti, kad tik pritaikius namu arešta, bus pasiekti kardomosios priemones tikslai. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas itariamajam namu arešto, pagristai padare išvada, kad BPK 119 str. numatyti tikslai šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje gali buti pasiekti paskyrus itariamajam švelnesne kardomaja priemone. Pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai nurode, kad byloje nera duomenu, jog itariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti ar paveike nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt., todel nera pagrindo manyti, kad itariamasis V. T. gali trukdyti procesui. Nors V. T. itariamas padares nusikalstamas veikas organizuotoje grupeje kartu su kitais asmenimis, taciau byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad jis ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus, tuo labiau, kad jis anksciau nera teistas.

Iš bylos duomenu matyti, kad itariamasis V. T. dirba, turi šeima, nuolatine gyvenamaja vieta, nera asocialus asmuo, anksciau neteistas, be to, jo sveikatos bukle nera gera, todel vien šios aplinkybes teismui duoda pagrindo manyti, kad itariamajam netikslinga taikyti kardomaja priemone – namu arešta, tokiu budu smarkiai, nesant pakankamo pagrindo, apribojant jo laisve judeti: dirbti, gydytis, rupintis savo šeimos nariais, nepilnamete dukra.

Be to, kaip matyti iš prokuroro teismui pateikto pareiškimo del namu arešto paskyrimo itariamajam, prokuroras nenurode konkreciu namu arešto taikymo salygu. Pareiškime tik nurodyta, kokiose vietose itariamajam draudžiama lankytis ir su kokiais asmenimis nebendrauti, taciau nenurodyta, kokiomis valandomis itariamasis galetu išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Todel vien prokuroro pareiškime nurodytos namu arešto salygos pažeistu itariamojo V. T. teisetus interesus ir nepagristai suvaržytu jo laisve, kuomet jis net neturetu galimybes ne tik dirbti, bet ir lankytis gydymo istaigoje. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad itariamasis V. T. sveikatos bukle nera gera, jis nuo 2009-01-19 iki 2009-01-27 gydesi Santariškiu kliniku Neurologijos centro Nervu ligu skyriuje. Prokuroro skunde išdestyti argumentai, kad V. T. išsakytus pageidavimus nuolat lankytis pas gydytojus, vežioti i mokykla nepilnamete dukra, galima butu patenkinti nustatant atitinkamas namu arešto salygas bei atskirais atvejais išduodant leidimus. Taciau tokie itariamojo suvaržymai ir nuolatinis prašymas išduoti leidimus, kaskart vykstant i gydymo istaiga, vežant nepilnamete dukteri i mokykla, apsunkintu tiek prokuroru darba, tiek iškreiptu pacios kardomosios priemones – namu arešto tikslus ir prasme, kadangi del kiekvieno išvykimo iš namu, tektu kreiptis i prokurorus del atitinkamo leidimo išdavimo.

Itariamajam V. T. 2009-03-07 yra pritaikyta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti su atitinkamomis salygomis, nurodytomis prokuroro pareiškime del kardomosios priemones – namu arešto paskyrimo, todel teismas sprendžia, kad tokia itariamajam paskirta kardomoji priemone pakankamai užtikrina sklandu baudžiamosios bylos tyrima ir neturi buti dubliuojama kita kardomaja priemone.

Esant nurodytoms aplinkybes, teismas sprendžia, kad taikyti itariamajam kardomaja priemone – namu arešta šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, netikslinga, nes nera visiškai jokiu duomenu, nurodanciu i tai, kad esama kardomaja priemone – rašytiniu pasižadejimu neišvykti – nera pasiekiami BPK 119 str. nurodyti tikslai. Del nurodytu motyvu naikinti pirmosios instancijos teismo nutarti prokuroro skunde nurodytais argumentais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

atmesti Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 7 d. nutarti, kuria atsisakyta itariamajam V. T. taikyti kardomaja priemone – namu arešta.

Teisejas (parašas) Ryšardas SkirtunasNuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas