- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- A6.-5418-827/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- L. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B. ir jo atstovui advokatui A. K., institucijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos) atstovei Martynai Lukauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj.sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. rezoliucija iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2017 m. sausio 13 d. bendrovės pavadinimas buvo „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini) Vilniuje) vadovui L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėjas) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tolia- ir Bendrovė) yra VMI skolininkė, ir 2017 m. spalio 28 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 38879,19 eurų. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas pradėtas 2016 m. spalio 28 d., tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. sausio 4 d., kol buvo nagrinėjamas Bendrovės prašymas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/ išdėstymo, sustabdytas, atnaujintas nuo 2017 m. sausio 5 d. kadangi nurodymai išieškoti iš banko sąskaitų nebuvo įvykdyti, priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto: 2017 m. kovo 6 d. prikimtas sprendimas išieškoti 46386,04 eurų ir 2017 m. birželio 30 d. sprendimas išieškoti 30801,71 eurų. Mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui turo arešto aktais areštuotas Bendrovės nekilnojamas turtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams nevykdymo priežastis, 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliktas operatyvus patikrinimas, buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 2017 m. rugpjūčio 1 dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 45344,42 eurų, iš jų: 246,01 Eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 12,60 eurų šio mokesčio delspinigių (mokėjimo terminas nuo 2017 m. sausio 2 iki 2017 m. sausio 31 d. ), 29665,38 eurų pridėtines vertės mokesčio ir 3105,78 eurų šio mokesčio delspinigių (mokėjimo terminas nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. birželio 26 d.), 6490,05 eurų nekilnojamojo turto mokesčio ir 223,24 eurų šio mokesčio delspinigių (mokėjimo terminas nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d.) bei 5525 eurų pelno mokesčio ir 76,36 eurų šio mokesčio delspinigių (mokėjimo terminas 2017 m. birželio 15 d.). Atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, kitais kreditoriais, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Pareiškime nurodyta, kad iš pateiktos Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. matyti, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, atliko atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus. Pareiškime minimi šie mokėjimai: 2016 m. spalio 26 d. kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 90 eurų, kai Bendrovės skola VMI šiai diena sudarė 153748,22 eurų; 2016 m. lapkričio 29 d. pervesta K. S. - 487,25 eurų, N. B.- 60,80 eurų, Š. J. -681,29 eurų, V. P. 148 eurai, nors šiai dienai Bendrovės skola VMI buvo 88929,79 eurų; 2016 m. gruodžio 7 d. atlikti šie mokėjimai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ -35,04 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)“ -303,71 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 226,11 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -181,84 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“-142,29 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -104,08 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -90 eurų; UAB „E. S.“ -87,65 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)“ -83,50 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -49,20 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -49,83 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -35 eurai, AB „(duomenys neskelbtini)“ -15,06 eurų, UAB „Bijusta“ -8,29 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ -3833,52 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ -88,79 eurų, nors atsiskaitymo dienai Bendrovė buvo skolinga VMI 58962,07 eurų; 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 100 eurų, kai bendrovės skola VMI buvo 59223,93 eurai.
Pareiškime taip pat nurodyta, kad Bendrovė per tikrinamąjį laikotarpį yra sudariusi 3 paskolų sutartis: 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartis Nr. LWT170102 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės pasinaudoti iki 50000 eurų dydžio kreditu apyvartinėms lėšoms su 26 % metinėmis palūkanomis; 2017 m. sausio 2 d. Paskolos sutartis Nr.LWL170102 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės pasinaudoti iki 50000 eurų dydžio kreditu apyvartinėms lėšoms su 26 % metinėmis palūkanomis, bei 2017 m. gegužės 3 d. Paskolos sutartis Nr. LUC170503 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės pasinaudoti iki 100000 eurų dydžio kreditu apyvartinėms lėšoms su 3 % metinėmis palūkanomis. Kartu su Paskolos sutartimis Bendrovė pateikė dokumentus (prašymus ir mokėjimų nurodymus), įrodančius, kad Paskolų sutarčių šalys (paskolų davėjai) už Bendrovę atsiskaitydavo su tiekėjais už suteiktas paslaugas. Didžiausias sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Bendrovę sumokėjo: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 15 d. 1688,46 eurų; UAB „D. S.“: 2017 m. kovo 15 d. 6463,81 eurų, 2017 m. gegužės 11 d. -2074,30 eurų, 2017 m. liepos 25 d. – 6247,99 eurų; bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 30 d. -1000,05 eurų, 2017 m. liepos 12 d. – 1797,99 eurų; (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 16 d. sumokėta 900 eurų. Paskolas davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Bendrovę didžiausias sumas sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario 23 d. 1132,76 eurų, (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 23 d. 900 eurų bei 2017 m. gegužės 25 d. 450 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 5 d. 1044,20 eurų. Didžiausias sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bendrovę sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 28 d. – 2983,79 eurų.
Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitydamas su tiekėjais, kai Bendrovė turėjo įsiskolinimą VMI, pažeidė kreditoriaus- VMI teises.
Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės vadovas L. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t.y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su tiekėjais, o ne VMI, todėl šiais neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais buvo pažeisti VMI interesai. Tuo bendrovės vadovas padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškimu prašoma skirti L. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su VMI pareiškimu susipažino, kaltinimas jam aiškus, neginčija pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, pripažįsta, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių ir banko naudai, dėl padaryto nusižengimo gailisi. Paaiškino, kad šiuo metu bendrovė su biudžetu yra pilnai atsiskaičiusi. Nurodė, kad skola valstybės biudžetui susidarė 2016 m. spalio mėnesį dėl nekilnojamo turto pardavimo, kai bendrovė turėjo sumokėti PVM, o tuo metu bendrovė buvo sunkioje finansinėje padėtyje, nes buvo susijusi su kita įmone, su kuria SEB bankas nutraukinėjo sutartį. Atlikti bendrovės mokėjimai telekomunikacijų bendrovėms buvo būtini bendrovės funkcionavimui. Skola biudžetui taip pat buvo dengiama dalimis nuo jos susidarymo. Buvo sudarytos paskolos sutartys su kitomis bendrovėmis, kurios atsiskaitė už bendrovę su kreditoriais.
Teismo posėdyje advokatas A. K. pateikė rašytinius paaiškinimus ir palaikė juose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad nors atsakomybė traukiamas asmuo L. B. kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi, atkreipė dėmesį į bylai svarbias aplinkybes. Nurodė, kad VMI pareiškime nurodo, kad visi mokėjimai, kurie buvo atlikti ne mokesčių administratoriaus naudai, įskaitant į pasiskolintų pinigų pervedimą kitiems asmenims, patenka į ANK 120 straipsnio dispoziciją, kaip pažeidžiantys eiliškumo mokėjimą. Pažymi, kad keli mokėjimai buvo atlikti bankui SEB, kad bankas pratęstų kreditavimo sutartį, ir neatlikus šių mokėjimų, sutartis būtų nutraukta, ir bankui pradėjus priverstinį išieškojimą, įmonė būtų tapusi nemoki. Atlikus šiuos mokėjimus bankui, buvo sutartis pratęsta ir atstatytas bendrovės mokumas. Įmonė ir toliau vykdė veiklą, tačiau neturėjo pakankamai lėšų, tačiau turėjo galimybę pasiskolinti pinigų iš kitų bendrovių. Buvo sudarytos paskolos sutartys UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių pinigų realiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepervedė, nes matė, kad bendrovės sąskaitai taikomas priverstinis išieškojimas, kad sąskaitos areštuotos. Nors pagal CK, pinigai, gauti pagal paskolos sutartį, yra paskolos gavėjo nuosavybė, tačiau jie realiai nebuvo pervesti į paskolos gavėjo sąskaitą. Šios sutartys buvo sudarytos tam, kad mokesčių mokėtojas galėtų vykdyti toliau veiklą. Paskoliniai pinigai pagal „(duomenys neskelbtini)“ prašymus buvo pervedami atitinkamiems kontrahentams, atsiskaitant už „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus. Todėl šiuo atveju VMI nepagrįstai kaltina bendrovės vadovą, kad šie mokėjimai turėjo būti nukreipti mokesčių administratoriaus naudai. Pažymi, kad tiek pagal ANK 120 straipsnyje, tiek CK 6.930¹ straipsnyje kalbama apie įmonės turimas lėšas, kurios turi būti mokamos tam tikra eilės tvarka, tačiau ne trečiųjų asmenų žinioje esančias lėšas. Todėl advokato nuomone, trečiųjų asmenų mokėjimai už bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidžia mokėjimo eiliškumo. Pasak advokato, mokėjimų, padarytų pažeidžiant eiliškumo tvarką, bendra suma sudaro apie 900 eurų, kai bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 140 tūkstančių eurų, tai sudarė labai nežymią dalį. Taip pat nurodė, kad bendrovės vadovas, visą laiką dėjo visas pastangas, kad su biudžetu būtų atsiskaityta. Dalis skolos (apie 24 tūkstančius eurų) buvo padengta trečiųjų asmenų, t.y. kitas mokesčių mokėtojas sumokėjo biudžetui skolą už „(duomenys neskelbtini)“ , bendrovės direktoriaus prašymu ir VMI sutikimu. Pati bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pervedė į biudžetą 79 tūkstančius eurų. Taip pat nurodė, kad mokesčių mokėtojas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė susitarti su mokesčių administratoriumi, kad skolos mokėjimas būtų atidėtas, kreipėsi su prašymu dėl skolos atidėjimo 40 dienų, pateikė visus dokumentus, tačiau gavo išvadą, kad įmonės veikla pelninga ir nėra pagrindo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Todėl šiuo atveju VMI elgiasi dviprasmiškai, siekdama nubausti bendrovės direktorių nurodo, kad įmonės situacija bloga, įmonė nemoki, ir darydama mokėjimus pažeidžia mokėjimo eiliškumą, o mokesčių mokėtojui pateikus prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, mokesčių administratorius pripažįsta, kad valstybės parama tokiai įmonei nereikalinga, nes įmonės situacija per gera. Prašė atsižvelgti į LAT suformuotą praktiką taikant mokėjimo eiliškumą reglamentuojančias teisė normas (CK 6.930¹ straipsnį) (2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-351-611/2017), kad turi būti laikomasi mokėjimo eiliškumo, tačiau ne visais atvejais, nes turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu ir pareikštų reikalavimų skolininkui tuo metu apimtį. Prašo atsižvelgti į tai, kad bendrovė siekė sumažinti įsiskolinimą valstybės biudžetui, kas atsispindi buhalterinėje pažymoje, kad buvo atsiskaitoma su biudžetu. Be to mokesčių administratorius taikė priverstinį išieškojimą, areštavo bendrovės turtą. Dėl tokios situacijos, kad mokesčių mokėtojas perveda kitam kontrahentui pinigų sumas, esant įsiskolinimui valstybei, kaltas ir pats mokesčių administratorius, kuris leido mokesčio mokėtojui atsiskaityti su kitais kreditoriais, t.y. netinkamai vykdė priverstinį skolos išieškojimą. Prašė bylą L. B. atžvilgiu nutraukti, o jei teismas nuspręs, kad jo veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, prašė atsižvelgti į tai, kad mokestinė nepriemoka padengta, kad nebuvo pakankamai bendradarbiaujama su mokesčių mokėtoju, taip pat atsižvelgti į tai, kad padaryti mokėjimai nesilaikant eiliškumo sudaro nežymią sumą, todėl prašė bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo arba taikyti švelnesnę nuobaudą.
Teismo posėdžio metu VMI įgaliota atstovė M.Lukauskaitė palaikė VMI pareiškimą jame nurodytais argumentais. Kas dėl atsakomybėn traukiamo asmens ar jo atstovo argumentų, kad dalis atsiskaitymų buvo Bendrovės pervesta SEB bankui, nurodė, kad pareiškime šie mokėjimai nėra net paminėti. Kadangi bendrovė sudarė paskolos sutartis, paskolos sutartimi gauti pinigai, yra paskolos gavėjo nuosavybė, todėl jie turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, o jie pirmenybę teikė kitiems kreditoriams. Kadangi šiuo metu bendrovės mokestinė nepriemoka padengta, bendrovės direktorius dėl padaryto nusižengimo gailisi, neprieštaravo, kad į tai būtų atsižvelgta priimant nutarimą ir taikant mažesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji šio nusižengimo požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kylą už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis bendrovės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) vadovas, žinodamas, Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Atsakomybėn traukiamas L. B. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių ir banko naudai, kad buvo sudarytos paskolos sutartys su kitomis bendrovėmis, kurios atsiskaitė už bendrovę su kreditoriais ir atlikti bendrovės mokėjimai telekomunikacijų bendrovėms buvo būtini bendrovės funkcionavimui. Atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto nusižengimo gailisi, taip pat nurodė, kad šiuo metu bendrovė su biudžetu yra visiškai atsiskaičiusi. L. B. padarytą nusižengimą patvirtina tiek VMI atstovo paaiškinimai, tiek byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie bendrovės balansą (b.l. 6-7,9-10,53-77), sąskaitos išrašas (b.l. 11-22), paskolos sutartys (b.l. 23-24, 39-40,49-50) bei atlikti mokėjimai pagal minėtas paskolos sutartis (b.l. 23-52), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 78-81). Iš pateiktų bendrovės sąskaitos išrašų ir mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų apie bendrovės balansą, matyti, kad iš Bendrovės sąskaitos 2016 m. spalio 26 d. kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 90 eurų, kai Bendrovės skola VMI šiai diena sudarė 153748,22 eurų; 2016 m. lapkričio 29 d. pervesta K. S. - 487,25 eurų, N. B.- 60,80 eurų, Š. J. -681,29 eurų, V. P. 148 eurai, nors šiai dienai Bendrovės skola VMI buvo 88929,79 eurų; 2016 m. gruodžio 7 d. atlikti šie mokėjimai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ -35,04 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)“ -303,71 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 226,11 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -181,84 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“-142,29 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -104,08 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -90 eurų; UAB „E. S.“ -87,65 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)“ -83,50 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -49,20 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -49,83 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -35 eurai, AB „(duomenys neskelbtini)“ -15,06 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -8,29 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ -3833,52 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ -88,79 eurų, nors atsiskaitymo dienai Bendrovė buvo skolinga VMI 58962,07 eurų; 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 100 eurų, kai bendrovės skola VMI buvo 59223,93 eurai. Iš pateiktų paskolos sutarčių matyti, kad sudarius paskolos sutartis su bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės “(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymu, tikrinamuoju laikotarpiu Paskolos davėjai pervesdavo pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Nors atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nuomone, Paskolų davėjų atlikti mokėjimai už Bendrovę negali būti vertinami kaip atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas, nes realiai bendrovei pinigai nebuvo pervesti, paskolos suteiktos tik sutartyse nurodytiems tikslams, t.y. apyvartinėms lėšoms, tačiau pripažino, kad pinigai pagal paskolos sutartis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą nebuvo pervesti, nes bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, sąskaitos buvo areštuotos, vykdant priverstinį išieškojimą. Paskolos sutartimis paskolos buvo suteiktos apyvartinėms lėšoms, pinigai pagal šias paskolos sutartis nebuvo pervesti UAB "(duomenys neskelbtini) ", nors CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos dalykas perduodamas paskolos gavėjo nuosavybėn. Šiuo atveju paskolos gavėjo prašymu, paskolos davėjai paskolintas lėšas sumokėdavo už paskolos gavėjo, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kai tuo tarpu paskolos gavėjas turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui. Šiuo atveju teismas vertina, kad sudarytos paskolos sutartys yra nesąžiningos, jos sudarytos tikslu išvengti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įpareigojimo laikytis atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, jų pagrindu buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, o skola biudžetui nebuvo dengiama, be to, dar labiau didinami bendrovės skoliniai įsipareigojimai ne tik paskolintų lėšų bet ir pagal sutartis numatytų palūkanų suma. Įvertinus visa tai, teismas vertina, kad mokėjimai už UAB "(duomenys neskelbtini) " pagal aukščiau nurodytas paskolines sutartis pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tuo pačiu pažeidė kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarką), bei atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.
Be to, pažymėtina, kad kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2017 m. liepos 7 d. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį su Paskolos davėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokesčių administratoriaus sprendimu sutiko, kad mokesčių mokėtojo („(duomenys neskelbtini)“) mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perimtų skolos perėmėjas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (priedas 4,5). Analogiškai pasisakytina ir dėl sudarytos mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties su Paskolos davėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (priedas 6,7). Minėti įrodymai tik patvirtina, kad sudariusi su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslines sutartis, Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ galėjo Paskolos lėšas panaudoti atskaitymui su valstybės biudžetu, o ne tik atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis.
Nors teismo posėdyje L. B. atstovas kėlė klausimą dėl bendrovės mokumo, nes bendrovė buvo moki, tai patvirtina mokesčių administratoriaus 2016-12-06 sprendimas neišdėstyti nepriemokos sumokėjimą. Atsižvelgiant į galiojančią teismų praktika, pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-56-696-2015, Nr. e2AT-30-696/2016), todėl atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, kad net ir šiuo atveju, kai bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais (tai posėdyje pripažino įmonės vadovas L. B.), atliekant pareiškime išvardintus mokėjimus buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovas L. B., žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau atlikdamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darbuotojais, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
L. B. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. B. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir išsamiai papasakojo apie nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą, L. B. supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo geranoriškai bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, rūpinosi, jog bendrovės susidariusi nepriemoka valstybės biudžetui būtų sumokėta ir šiuo metu yra padengta visa nepriemokos suma su paskaičiuotais delspinigiais, ką teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – dirba, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta, ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalies reikalavimais bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga L. B. padarytam administraciniam nusižengimui, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus įgyvendinta L. B. paskiriant ir švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalaus dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 € (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Luminor Bank AB, sąskaitos Nr. LT594010049500047594, banko kodas 40100, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.