- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02027-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- S. R., Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo
- Kaltinamasis
- N. J.
- Advokatai
- Kazys Rakauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Elenos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2004-07-04 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-04 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nuteistas:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-04 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-04 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už turto pasisavinimą (BK 183 str. 2 d.), dokumentų klastojimą (300 str. 1 d.), neteisingų duomenų pateikimą (220 str. 1 d.) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėjus bausmę, paskirtą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš S. R. konfiskuota turto už 92700 Lt.
Be to, tuo pačiu nuosprendžiu N. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, 2008 m. gegužės 9 d. Šilutės mieste, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, paėmė 106360 Lt, kuriuos tą pačią dieną kasos pajamų orderiu, be serijos ir numerio, įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. S. R. 2008 m. gegužės 28 d. Klaipėdos mieste sudarė transporto priemonės „Nissan Suny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintos 1991 m., pirkimo-pardavimo sutartį su transporto priemonės pardavėju K. B., joje nurodydamas 30 000 Lt transporto priemonės pirkimo-pardavimo kainą. Tą pačią dieną S. R. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 15, kuriame nurodė, kad K. B. sumokėjo 30 000 Lt, nors realiai už nupirktą automobilį K. B. sumokėjo 900 Lt, o likusius 29 100 Lt pasisavino. Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. gegužės 30 d. Klaipėdos mieste sudarė transporto priemonės „Ford Siera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintos 1991 m., pirkimo–pardavimo sutartį su transporto priemonės pardavėju S. G., joje nurodydamas 30 000 Lt transporto priemonės pirkimo–pardavimo kainą. S. R. iš anksto žinodamas automobilio pardavėjo duomenis bei automobilio pardavimo kainą 2008 m. gegužės 29 d. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 16, kuriame nurodė, kad S. G. sumokėjo 30 000 Lt, nors realiai už įsigyjamą automobilį sumokėjo 800 Lt, o likusius 29 200 Lt pasisavino. Galiausiai jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje sudarė transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintos 1983 m., pirkimo-pardavimo sutartį su transporto priemonės pardavėju N. J., joje nurodydamas 35 000 Lt transporto priemonės pirkimo–pardavimo kainą. S. R. išrašė 2008-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. 17, kuriame nurodė, kad N. J. sumokėjo 35 000 Lt, nors realiai N. J. už įsigyjamą automobilį dalimis sumokėjo 600 Lt, o likusius 34 400 Lt pasisavino. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R., imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą kasos išlaidų orderiais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines–finansines operacijas, tariamą automobilių įsigijimą už bendrą 95 000 Lt sumą ir pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas – 92 700 Lt.
Siekdamas nuslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimą, 2008 metų gegužės mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje S. R. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kuriuose įrašė ir savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, būtent: 2008 m. gegužės 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. R., perka 1991 metų gamybos transporto priemonę „Nissan Suny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), iš K. B. už 30 000 Lt, 2008 m. gegužės 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 15, kuriame S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. iš įmonės kasos sumokėjo K. B. 30 000 Lt, nors realiai S. R. K. B. už šį automobilį sumokėjo 900 Lt, 2008 m. gegužės 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. R., perka 1991 metų gamybos transporto priemonę „Ford Siera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), iš S. G. už 30 000 Lt, 2008 m. gegužės 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16, kuriame S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. iš įmonės kasos išmokėjo S. G. 30 000 Lt, nors realiai S. R. S. G. už šį automobilį sumokėjo 800 Lt, 2008 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. R., perka 1983 metų gamybos transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), iš N. J. už 35 000 Lt, 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17, kuriame S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. iš įmonės kasos sumokėjo asmeniui N. J. 35 000 Lt, nors realiai S. R. N. J. dalimis sumokėjo 600 Lt, t. y. S. R. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 15, 2008 m. gegužės 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. gegužės 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16, 2008 m. gegužės 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17, tokiais veiksmais pagamindamas paminėtus netikrus dokumentus.
Be to, S. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. (toliau–Įstatymo) būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas Įstatymo 13 str., 1 d., 4 p. reikalavimą, numatantį, kad vienas ir privalomų buhalterinių dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, suvokdamas, jog išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę V. M., nesupratusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos tikrovės neatitinkančios ūkinės–finansinės operacijos, t. y. į apskaitą įtraukė aiškiai suklastotus dokumentus: 2008 m. gegužės 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. gegužės 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 15, 2008 m. gegužės 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. gegužės 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16, 2008 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17, ir tokiu būdu sumažino 92 700 Lt dokumentinį pinigų likutį kasoje.
Be to, S. R., būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, registrų ir finansinių atskaitomybių išsaugojimą, pažeisdamas Įstatymo 21 str. 2 d., kuriame nurodoma, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas bei 19 str. 1 d. kuriame nurodoma, kad ,,apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d., kurioje nurodoma, jog patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, taip pat Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimų, kuriame nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, atostogų kompensacijų apskaičiavimo žiniaraščius“, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus:
Laikotarpio nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2009 m. sausio 15 d. AB banko „Hansabankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 215436,51 Lt įplaukų ir 215499,51 Lt išlaidų apskaitos dokumentus;Laikotarpio nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. AB banko „Hansabankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 6176,84 Lt įplaukų ir išlaidų apskaitos dokumentus;Laikotarpio nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. AB banko „Hansabankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 15002,43 Lt įplaukų ir išlaidų apskaitos dokumentus;Laikotarpio nuo 2008 m. vasario 25 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. AB banko „Hansabankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 3364 Lt įplaukų ir išlaidų apskaitos dokumentus;2008 m. kovo 31 d. 10 PVM sąskaitų faktūrų, serija TRE Nr.8006258, serija TRE Nr.8006261, serija TRE Nr. 8006262, serija TRE Nr.8006270, serija TRE Nr. 8006271, serija TRE Nr. 80062514, serija TRE Nr. 8006274, serija TRE Nr. 8006276, serija TRE Nr. 8006278, serija TRE Nr. 8006280, kuriomis UAB „T“ pagrindė transporto priemonių nuomą (su išsipirkimu) už bendrą 976132,64 Lt sumą, iš jų 148901,59 Lt įsigytų prekių pirkimo PVM;Laikotarpio nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. gegužės 12 d. 16 PVM sąskaitų faktūrų, serija TRE Nr. 8009743, serija TRE Nr. 8008824, serija TRE Nr. 8008823, serija TRE Nr. 8008579, serija TRE Nr. 8008555, serija TRE Nr.8008550, serija TRE Nr. 8008547, serija TRE Nr. 8008543, serija TRE Nr. 8008539, serija TRE Nr. 8008537, serija TRE Nr. 8008532, serija TRE Nr. 8008528, serija TRE Nr. 8008526, serija TRE Nr.8008524, serija TRE Nr. 8008825, serija TRE Nr. 8007626, kuriomis UAB „T“ pagrindė paslaugų pardavimą už bendrą 17277,15 Lt sumą;2008 m. birželio 1 d. ir 2008 m. spalio 10 d. kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, serija TRE Nr. 8022296, serija TRE 8022301, serija TRE Nr. 8022302, serija TRE Nr. 8022303, serija TRE Nr. 8012828, serija TRE Nr. 8022304, serija TRE Nr. 8022305, serija TRE Nr. 8022306, serija TRE Nr. 8022307, serija TRE Nr. 8022308, kuriomis UAB „T“ pagrindė transporto priemonių nuomą (su išsipirkimu) už bendrą 976132,64 Lt sumą, iš jų 148901,59 Lt įsigytų prekių pirkimo PVM;Laikotarpio nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2008 m. gegužės 11 d. 7 PVM sąskaitas faktūras, serija SK Nr.08, serija SK Nr. 09, serija SK Nr. 10, serija SK Nr.11, serija SK Nr.014, serija SK Nr.015, serija SK Nr.016, kuriomis pagrindė UAB „T“ paslaugų pardavimą už bendrą 34195,14 Lt sumą; 2008 m. kovo 31 d. 10 turto priėmimo–perdavimo aktų be numerio, kaip priedų prie išperkamosios nuomos sutarčių Nr. 2008-03/31-2VL, Nr. 2008-03/31-1VL, Nr. 2008-03/31-3VL, Nr. 08-03/31VL, Nr. 2008-03/31-5VL, Nr. 08-03/31-1PL, Nr. 08-03/31-3PL, Nr. 2008-03/31-4PL, Nr.08-03/31-2PL, 08-03/31-PL;Laikotarpio nuo 2008 vasario 14 d. iki 2008 m. liepos 25 d. kasos operacijų, laikotarpio nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. AB „Swedbankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos (duomenys neskelbtini), sąskaitos (duomenys neskelbtini) piniginių operacijų, turto ir paslaugų įsigijimo, jų pardavimo, nusidėvėjimo, nurašymo, savikainos, pajamų, pirkėjų, tiekėjų, atskaitingų asmenų, mokėtinų sumų, skolų, finansinių rezultatų apskaitos registrų, suvestinių registrų ,,Didžioji knyga“ dokumentus.
Dėl šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų paslėpimo už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. sausio 15 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, S. R. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas išankstinį tikslą išvengti mokesčių, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. reikalavimus, nurodančius, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, Lietuvos Respublikos 2002-07-02, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką, priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, 2008 m. gegužės mėn. „Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų mokesčio deklaracijos FR0572 A formos priede, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, būtent: 2008 m. gegužės mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų mokesčio deklaracijos FR0572 A formos priede 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaravo 95000 Lt A klasės išmokų, pagrįstų 2008 gegužės 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 15, kuriuo tariamai išmokėjo 30000 Lt K. B., 2008 m. gegužės 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 16, kuriuo tariamai išmokėjo 30000 Lt S. G., 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 17, kuriuo tariamai išmokėjo 35000 Lt N. J. bei 20 eilutėje „Išskaičiuotų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma LT“ nedeklaravo 14250 Lt pajamų mokesčio.
N. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., kad turėdamas išankstinį tikslą padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriui S. R. pasisavinti S. R. žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, su S. R. susitarė, kad jis, N. J., parduos nuosavybės teise jam priklausantį 1983 metų gamybos automobilį „Audi 80“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. R., nupirks automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 35 000 Lt, tačiau realiai už perkamą automobilį S. R. pinigų N. J. nemokės. N. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. gegužės 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje sudarė transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintos 1983 m., pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi S. R., joje nurodant 35 000 Lt transporto priemonės pirkimo – pardavimo kainą. Tą pačią dieną S. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išrašė 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17, kuriame nurodė, kad N. J. išmokėjo 35 000 Lt, o N. J. 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 17 savo parašu patvirtino, kad iš S. R. gavo nurodytus 35 000 Lt, nors realiai N. J. pagal išankstinį susitarimą už parduotą automobilį 35 000 Lt negavo. Tokiu būdu N. J. imituodamas 35 000 Lt gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. R. padėjo S. R. pasisavinti S. R. žinioje buvusį svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 35000 Lt.
Taip pat N. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., kad 2008 metų gegužės mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kuriuose savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent: 2008 m gegužės 31 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. R., perka 1983 metų gamybos transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), iš N. J. už 35 000 Lt, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonės „Audi 80“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 35000 Lt. Be to, jis 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 17, kuriame S. R. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. iš įmonės kasos išmokėjo 35 000 Lt N. J., savo parašu eilutėje „gavėjo“ patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie 35 000 Lt gavimą iš S. R., nors realiai S. R. N. J. nurodytų 35 000 Lt už įsigyjamą automobilį nemokėjo. Tokiu būdu N. J. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
N. J. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir nuteisti:
pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
S. R. pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir nuteisti:
pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;pagal BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 220 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., už turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą ir neteisingų duomenų pateikimą paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir S. R. pakirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 222 str. 1 d., ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti iš S. R. 58 300 Lt bei iš S. R. ir N. J. 35 000 Lt.
Prokuroras teigia, kad teismas, išteisindamas N. J. pagal BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, jų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje ir todėl padarė nepagrįstas bei nustatytų bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad išteisintasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas, spręsdamas N. J. kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi vien pastarojo ir S. R. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nevertino rašytinės bylos medžiagos, šių duomenų neanalizavo, nevertino kaip įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R., siekdamas pagrįsti kuo didesnę nuimtų bendrovės piniginių lėšų panaudojimo dalį, sumanė į šią nusikalstamą veiką įtraukti savo brolį N. J., įmonės lėšomis įsigydamas pastarajam priklausantį automobilį „Audi 80“. Automobilio pirkimo-pardavimo metu, 2008 m. gegužės 31 d., buvo užpildyti du dokumentai, patvirtinantys automobilio įsigijimą: Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir Kasos išlaidų orderis Nr. 17. Nors N. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus dėl jam pareikštų įtarimų bei paaiškinti automobilio pardavimo, dokumentų pildymo aplinkybes, tačiau išteisintasis savo poziciją dėl automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybių išsakė 2010 m. rugsėjo 27 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Jis patvirtino, kad broliui perrašė automobilį, bet niekam nesakė kiek pinigų už jį gavo, ar 2008 m. pavasarį pasirašinėjo ant buhalterinių ar kitų dokumentų nepamena, negali pasakyti ar parašas jo. Tokia pozicija tik iš dalies atitinka jo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. N. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pinigus brolis sumokėjo ne iš karto, o grąžino iki išvažiavimo į Kanadą, po 200 Lt per keletą kartų. Tai patvirtina, kad pinigai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 31 d. išrašytą kasos išlaidų orderį N. J. tą dieną išmokėti nebuvo, o automobilis „Audi 80“ buvo ne parduotas, o tik perrašytas. N. J. išsakyta versija, kad jis nesuprato kokius dokumentus pasirašo, juos pasirašė neapsižiūrėjęs, vertintina kritiškai, kaip gynybos pozicija, bandymas klaidinti teismą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderyje nurodytų duomenų. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad N. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog pasirašydamas už gaunamą atlyginimą jis visada pasižiūri, net maža pinigų suma jam yra labai svarbi, kadangi šeimoje sunki materialinė padėtis, o jo darbinė padėtis yra nesusijusi su dokumentų pildymu ar tvirtinimu, todėl pasirašydamas ne tik transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, pagal kuriuos turėjo gauti 35 000 Lt išteisintasis negalėjo nesuvokti kokius dokumentus pasirašo. Be to, teismas neįvertino to, kad N. J., kurio materialinė padėtis sunki, prieš metus už 800 Lt įsigytą automobilį pardavė (perrašė) ir už jį negavo pinigų.
Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad N. J. neatliko padėjėjo vaidmens, kadangi byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog išteisintasis žinojo apie S. R. vykdomą nusikalstamą veiką. Tvirtina, kad N. J., pasirašydama kasos išlaidų orderį bei automobilio prikimo-pardavimo dokumentus atliko padėjėjo vaidmenį, t. y. suteikė savo automobilį „Audi 80“, davė S. R. savo asmens tapatybės kortelę bei parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius dokumentus. Tokie N. J. bei S. R. veiksmai buvo tarpusavyje suderinti, kadangi nuteistasis be išteisintojo indėlio negalėjo realizuoti savo nusikalstamų veikų – pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 35 000 Lt. Byloje yra pakankamai duomenų, kad N. J. veika buvo tyčinė. Tai iš dalies patvirtino patys kaltinamieji, bei tai, kad išteisintasis, pasirašydamas kasos išlaidų orderį bei automobilio pirkimo-pardavimo pažymą, savo parašu patvirtino pinigų gavimo faktą, nors jam pinigai išmokėti nebuvo. Jo valingus veiksmus nulėmė tikslas padėti S. R. įtvirtinti dokumentuose apgaulę, patvirtinti tikrovės neatitinkančius faktus ir pateisinti pinigų panaudojimą. Šį tikslą N. J. kartu su S. R. realizavo. Nusikalstamo tikslo siekimas taip pat patvirtina N. J. tyčią. N. J. suvokė savo veikos pavojingumą, pavojingus padarinius ir šių padarinių siekė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad išteisintasis, darydamas paminėtus pažeidimus, negalėjo suvokti tikrų S. R. ketinimų pasisavinti įmonės turto ir sąmoningai padėti jam siekti šių nusikalstamų tikslų.
Prokuroras taip pat ginčija teismo išvadas dėl N. J. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. Nurodo, kad N. J. bei S. R. parašai ant 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderio bei transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties patvirtino tariamai įvykusį sandorį, pinigų sumokėjimo faktą bei įtvirtino tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, tokie pastarųjų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str., požymius. Kadangi byloje nustatyta, kad N. J. savo parašu patvirtino minėtus dokumentus, teismas nepagrįstai jį išteisino pagal BK 300 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Be to, vertindamas N. J. padarytą nusikalstamą veiką, teismas nepagrįstai ją lygino su kitų byloje esančių liudininkų veiksmais, tokiu būdu padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Tai, kad S. G. ir K. B. nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn negali būti aplinkybe lemiančia teismo sprendimą dėl N. J. kaltės. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas pažeidė BPK 255 str. 1 d. numatytą reikalavimą nagrinėti bylą tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Asmens baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir negali priklausyti nuo kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais dėl kiekvieno kaltu pripažįstamo asmens teismas turi individualiai vertinti įrodymus ir konstatuoti, kad jų pakanka arba ne šiam asmeniui nuteisti.
Prokuroras taip pat teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu S. R. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d, 300 str. 1 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., paskirta neteisinga – aiškiai per švelni bausmė. Nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nepagrįstai konstatavo, kad S. R., siekdamas bent iš dalies atlyginti padarytą žalą, į antstolio depozitinę sąskaitą įnešė 30 000 Lt. Iš bylos duomenų neaišku, kokiu tikslu S. R. įnešė pinigus į antstolio sąskaitą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nepareiškė ir bendrovei padarytos žalos atlyginti neprašė. Teismas nepagrįstai 30 000 Lt įnašą į antstolio sąskaitą vertino kaip aplinkybę lėmusią švelnesnės bausmės paskyrimą.
Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. R. iš esmės kaltu prisipažino, o tai rodo, kad jis nėra abejingas padarytai veikai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. R. duoti parodymai nenuoseklūs, nelogiški, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybės. Bylos duomenys kelia abejonių dėl S. R. išakytos pozicijos, kad dėl savo jauno amžiaus jis nesidomėjo įmonės veikla, norėjo tik dirbti statybose, tuo tikslu ir įsigijo įmonę. Įmonės akcijų pirkimas, tapimas direktoriumi, grynųjų pinigų išėmimas iš įmonės sąskaitos, menkaverčių automobilių, nesusijusių su įmonės veikla pirkimas, rodo, kad S. R. suprato ir žinojo, kokiu tikslu jis tapo šios bendrovės direktoriumi. S. R. tikslas buvo grynųjų pinigų išėmimas iš įmonės sąskaitos ir jų pavertimas savo turtu. Prokuroras pažymi, kad automobiliai įmonės vardu buvo įsigyti paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis (įmonės buhalterinėje apskaitoje turi būti suvedami duomenys už ataskaitinį laikotarpį), S. R. nurodymu automobilių paieškomis užsiėmė kiti asmenys, o forminant pirkimą-pardavimą dalyvavo pats S. R.. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. R. rūpinosi bendrovės buhalterinės paskaitos dokumentų pildymu ir suprato bei žinojo kokiam tikslui jie reikalingi, bei tai, kad dokumentai turi būti įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimas buvo iš anksto suplanuotas, vykdomas kryptingai, S. R. aktyviais veiksmais siekė pasisavinti įmonės pinigus. S. R. nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų V. Č., V. M., K. B., S. G., specialistės J. D. parodymai bei bylos medžiaga. Pažymėtina, kad S. R. pripažino tik automobilių pirkimo-pardavimo faktą, tačiau kaltu dėl padarytų nusikaltimų neprisipažino, priešingai, duodamas nelogiškus, prieštaringus parodymus, klaidino teismą ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neišanalizavo visų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu gautų duomenų, nevertino jų kaip įrodymų visumos, dėl to nepagrįstai aplinkybe, lėmusia švelnesnės bausmės paskyrimą, pripažino tai, kad S. R. iš esmės kaltu prisipažino ir nėra abejingas padarytai veikai.
Be to, skirdamas nuteistajam bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad S. R. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, viena apysunkių nusikaltimų ir dvi nesunkių nusikaltimų kategorijoms; nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d. dalyko vertę; tai, kad visi nusikaltimai padaryti savanaudiškais tikslais, tiesiogine tyčia, kas parodo padarytų veikų pavojingumo laipsnį. Vertinant kaltininko asmenybę, teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu S. R. savo kaltę neigė bei, duodamas nelogiškus, prieštaringus parodymus, klaidino teismą. Nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai rodo, kad S. R. savo padarytų nusikalstamų veikų nevertina kritiškai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, S. R. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.
S. R. iš įmonės kasos išmokėjo 35 000 Lt N. J., savo parašu eilutėje „gavėjo“ patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie 35 000 Lt gavimą iš S. R., nors realiai S. R. N. J. nurodytų 35 000 Lt už įsigyjamą automobilį nemokėjo. Tokiu būdu N. J. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei 2008 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 17.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti: išteisinti jį iš kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarymą paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. objektyviąją pusę sudaro alternatyvios veikos: 1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta tik viena iš minėtų alternatyvių veikų – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Teigiama, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų paslėpimo už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. sausio 15 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantas tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neslėpė ir neturėjo tikslo paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus. Nurodo, kad laikotarpiais nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. ir nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2009 m. sausio 15 d. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose (tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 8 d. akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2), todėl neturėjo atsakyti už to laikotarpio įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Skirtingais laikotarpiais direktoriaus pareigas užėmė ne vienas asmuo, byloje neįrodyta, kad jis pametė įmonės apskaitos dokumentus, todėl kaltinimas jo atžvilgiu dėl dokumentų pametimo yra nepagrįstas. Be to, S. R. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, jog maždaug 2008 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, pas ją į namus atvyko A. G. ir pasiėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kam juos pasiėmė nepaaiškino. Kadangi jai reikėjo pateikti Klaipėdos AVMI metinę deklaraciją, A. G. atvežė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tačiau likusių dokumentų jis negrąžino (t. 2, b. l. 67-68, 69). Šiuos parodymus liudytoja V. M. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Taip pat apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 220 str. 1 d., nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad tariamai jo, kaip atsakingo asmens, iš įmonės kasos gauti 95 000 Lt. buvo negrąžinti negrąžino į įmonės kasą. Taip pat byloje nėra įrodymų apie apelianto atsiskaitymus su įmone – avanso apyskaitų, kuriose būtų užfiksuotos išmokos K. B., S. G., N. J. – ir apie šių dokumentų įtraukimą į įmonės registrus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos registre už 2008 m. gegužės mėnesį nėra fiksuota išmokų K. B. – 30 000 Lt, S. G. – 30 000 Lt, N. J. – 35 000 Lt, todėl nebuvo pagrindo 2008 m. gegužės mėnesio pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma 0572) 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų suma“ deklaruoti 95 000 Lt išmokų: K. B. – 30 000 Lt, S. G. – 30 000 Lt, N. J. – 35 000 Lt.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, apeliantas teigia, kad iš esmės pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis savo noru iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, ir neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi ir dirba, ankščiau neteistas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais, o nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis S. R. ir jo gynėjas savo apeliacinį skundą prašė tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą prašė atmesti ir išteisintasis N. J. bei jo gynėjas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro bei nuteistojo S. R. apeliaciniai skundai atmetami.
Motyvuojamoji dalis
Dėl prokuroro apeliacinio skundo motyvų
Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintojo N. J. atžvilgiu, prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį - nuosprendį. Kitoje apeliacinio skundo dalyje prokuroras prašo pakeisti nuosprendį dėl nuteistajam S. R. neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija atsakys į prokuroro skundo argumentus dėl N. J. išteisinimo, o vėliau pasisakys dėl S. R. paskirtos bausmės.
Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje spręsdamas N. J. kaltės klausimą, rėmėsi vien tik kaltinamųjų S. R. ir N. J. parodymais ir visiškai nevertino rašytinės bylos medžiagos, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet kaip ir įrodymų visumos, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo teiginiais dėl neišsamaus įrodymų vertinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl N. J. išteisinimo pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Argumentai, kuriais prokuroras grindžia reikalavimus dėl N. J., kaip padėjėjo, kaltės padėjime pasisavinti svetimą turtą ir suklastojus dokumentą, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio, bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme. Nors skunde ir teigiama, kad teismas išimtinai rėmėsi tik S. R. ir N. J. parodymais, tačiau prokuroras iš esmės analizuoja tuos pačius įrodymus, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir nenurodo naujų duomenų, kuriais remiantis būtų įrodinėjama N. J. kaltė inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme ir skunde, vertindamas teismo ištirtus įrodymus, prokuroras akcentuoja N. J. poziciją, kurią jis išsakė 2010 m. rugsėjo 27 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau iš pastarojo paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad S. R. ir N. J. veiksmai turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo atveju buvo suderinti. S. R. ir N. J. parodymai dėl automobilių pirkimo-pardavimo aplinkybių sutampa, taip pat jie neprieštarauja ir kitiems teismo byloje ištirtiems įrodymams.
Savo pareiškime N. J. nurodė, kad jis perrašė S. R. automobilį, tačiau niekam nesakė kiek pinigų gavo už parduotą automobilį ir neprisimena ant kokių buhalterinės apskaitos dokumentų pasirašė. Teisiamajame posėdyje N. J. paaiškino, kad S. R. jo paprašė perrašyti automobilį, padavė jam kažkokius dokumentus, ant kurių jis pasirašė ir daugiau tuo klausimu nebesidomėjo. Automobilį S. R. pardavė už 600 litų, o pirko jį už 800 litų, todėl pasiūlyta 600 lt. dydžio kaina nesukėlė jam įtarimų. Pinigus už parduotą automobilį R. R. atidavė dalimis po 200 litų. Pasirašydamas dokumentus jis neatkreipė dėmesio, kad juose nurodyta 35000 Lt. suma. Apie tai, kad S. R. galimai pasisavino dokumentuose nurodytos pinigų sumos dalį, jis nežinojo, apie tai paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamajame posėdyje dėl automobilių pirkimo aplinkybių nuteistasis S. R. parodė, kad senų automobilių pirkimas yra tik jo paties sumanymas, kai iš buhalterės sužinojo, jog bendrovės sąskaitoje yra pinigų. Sąskaitoje buvusius pinigus jis išgrynino, o į pirkimo – pardavimo sutartis įrašydavo apie 30000 Lt. todėl, jog tokiai sumai buvo bendrovei priklausančių pinigų. N. J. apie jo sumanymą tokiu būdu pasisavinti bendrovės pinigus nežinojo ir jam nepasakojo. Visais trimis atvejais, kai būdavo perkami automobiliai, sutartis ir buhalterinius dokumentus užpildydavo pats, o pardavėjai juose tik pasirašydavo.
Išteisintojo N. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodo ir kitos skunde paminėtos aplinkybės, kurios buvo teismo skundžiamame nuosprendyje buvo ištirtos ir įvertintos. N. J. ir S. R. neneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad pinigai buvo sumokėti ne iš karto, o dalimis, taip pat, kad N. J. pasirašant dokumentuose, juose galėjo būti įrašyti duomenys apie perkamo automobilio kainą. N. J. kaltės neįrodo ir jo finansinė padėtis, nors ši aplinkybė akcentuojama apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas abejones N. J. kalte pagrindė dar viena byloje nustatyta svarbia aplinkybe, kuri apeliacinio skundo argumentais nepaneigta, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytai pozicijai. Byloje yra nustatyta, kad S. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2008 m. gegužės 8 d., pinigai iš bendrovės sąskaitos banke buvo išgryninti ir pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti taip pat gegužės mėnesį, todėl N. J. pagrįstai teisme parodė, kad jis net nežinojo apie brolio paskyrimą bendrovės direktoriumi. Šią versiją patvirtina ir ta aplinkybė, kad paskirtas bendrovės direktoriumi, S. R. nedelsdamas paėmė iš banko 106360 Lt., o gegužės 31 d. užpildė kasos išlaidų orderį, kuriame nurodė tiesos neatitinkančius duomenis apie N. J. išmokėtus pinigus už perkamą automobilį.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad N. J. turėjo išankstinį tikslą padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. R. pasisavinti jo žinioje buvusį bendrovės turtą – pinigines lėšas. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad pasirašydamas kasos išlaidų orderį bei automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, atliko padėjėjo vaidmenį, t.y. perdavė savo automobilį „Audi-80“, davė S. R. savo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę bei parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius dokumentus ir tokie S. R. bei N. J. veiksmai buvo tarpusavyje suderinti.
Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, nes byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad N. J. psichinis santykis su padaryta veika buvo tyčinė kaltės forma. Baudžiamosios teisės teorijoje laikoma, kad norint pripažinti asmenį padėjėju būtina nustatyti ir tyčią jo veikoje, nes jis savo nusikalstama veikla prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Padėjėjas turi suvokti, kad jo veiksmai padeda rengiamai ar daromai nusikalstamai veikai, ir sąmoningai leidžia tam įvykti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad N. J. bent apytikriai žinojo apie S. R. planuojamą daryti ir jau vykdomą svetimo turto pasisavinimą. Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nepaneigti N. J. teiginiai, kad jis nežinojo apie S. R. planus pasisavinti bendrovės turtą pasinaudojant fiktyviomis automobilių pirkimo-pardavimo sutartimis. N. J. tenkino faktiškai už parduodamą automobilį dalimis sumokėta 600 Lt. suma. Tai, kad automobilio vertė pinigine išraiška buvo panašaus dydžio, kurį nurodė N. J., patvirtina ir turto vertintojo pažyma, kuria nustatyta, kad automobilio „Audi 80“, pagaminto 1983 metais, vidutinė rinkos vertė 2008 m. gegužės mėnesį buvo 680 Lt. ( 2 t., 100 b.l. ).
Nors prokuroras apeliaciniu skundu ir nesutinka su nuosprendžio argumentu, kad negalima N. J. kaltės grįsti vien ta aplinkybe, kad jis yra S. R. brolis, tačiau palyginus aplinkybes, kuriomis S. G. ir K. B. pardavė senus automobilius S. R., akivaizdu, kad jos yra analogiškos toms, kuriomis savo automobilį pardavė N. J.. Iš to darytina išvada, kad kaltinimus N. J. padėjus pasisavinti svetimą turtą bei suklastojus dokumentą iš esmės lėmė ne objektyvūs byloje nustatyti faktiniai duomenys, o S. R. ir N. J. giminystės ryšiai. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl N. J. išteisinimo motyvų, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ( BPK 302 straipsnio 5 dalies 2 punktas ).
N. J. pagrįstai išteisintas ir iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį bei kasos išlaidų orderį, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys parduodamo automobilio kainą ir išmokėtus pinigus, jis veikė tiesiogine tyčia.
Taip pat prokuroras apeliaciniu skundu prašo paskirti nuteistajam S. R. griežtesnę bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir sugriežtinti galutinę subendrintą bausmę, nes pirmosios instancijos teismas jas paskyrė neteisingai.
Nuteistasis S. R. taip pat skundžia nuosprendžio dalį dėl jo nuomone, per griežtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo ir prašo jas švelninti. Pagrindinius bausmės švelninimo motyvus S. R. nurodo tai, kad jis prisipažino ir davė parodymus, atitinkančius faktines aplinkybes, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nors ieškinys ir nebuvo pareikštas ir tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, dirba ir mokosi.
Prokuroras pagrindiniais neteisingai paskirtos bausmės motyvais nurodo tai, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į dalinai atlygintą žalą, nors žalos atlyginimo klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, nepagrįstai konstatavo, kad S. R. iš esmės kaltu prisipažino, o taip pat nepakankamai atsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje 2 dalyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus.
Kadangi prokuroro ir nuteistojo S. R. apeliacinių skundų motyvai yra tarpusavyje susiję, kolegija dėl jų pasisakys kartu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skirsdamas nuteistajam S. R. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, todėl prokuroro ir nuteistojo S. R. apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami. Teismas, motyvuodamas nuteistajam skirtiną bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis anksčiau neteistas, visapusiškai įvertino S. R. asmenybę. Priešingai, nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, teismas nesuteikė prioritetinės reikšmės žalos atlyginimo klausimui, nes toks klausimas byloje iš viso nebuvo sprendžiamas, o į S. R. atliktą veiksmą – pinigų įnešimą į antstolio depozitinę sąskaitą – atsižvelgė tik apibūdindamas jo teigiama linkme pasikeitusį požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Teismas pagrįstai nepripažino S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad savo noru buvo atlyginta ar pašalinta padaryta žala ( BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). S. R. pasisavino savo žinioje buvusį svetimą turtą – bendrovės piniginės lėšas, o nusikalstamos veikos rezultate gautas turtas privalo būti konfiskuojamas, ką teismas tinkamai išsprendė vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ( 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija ).
Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo teiginiais, kad teismui lemiamos reikšmės skiriant S. R. nedidelę laisvės atėmimo bausmę turėjo tai, kad jis iš esmės kaltu prisipažino. Šiam teiginiui pagrįsti pakartotinai analizuojamos viso nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir skunde daroma išvada, kad teisiamajame posėdyje S. R. duoti parodymai buvo nenuoseklūs, nelogiški, prieštaraujantys ne tik tarpusavyje, bet ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad S. R. teisiamajame posėdyje duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus, tačiau vertinant jo parodymus dėl turto pasisavinimo, nustatyta, kad jis pripažino ir pakankamai lakoniškai paaiškino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas šią aplinkybę vėl gi vertino tik S. R. asmenybės kontekste, pagrįstai pripažindamas, kad jis nėra abejingas padarytai veikai ir padarė atitinkamas išvadas. Pagrįstai nebuvo pripažinta S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), nes norint ją konstatuoti, nepakanka tik prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nurodant esmines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tokias S. R. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, kad jis dirba ir mokosi, todėl nėra pagrindo dar kartą jas vertinti ir švelninti bausmę, kaip to prašoma S. R. apeliaciniame skunde.
Nors pirmosios instancijos teismas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai skyrė S. R. bausmes, kurios yra mažesnės už įstatymo sankcijose numatytą jų vidurkį, tačiau savo sprendimą motyvavo remdamasis bausmės paskirtimi, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su nuosprendyje išdėstytu vertinimu sutinka. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skiriant bausmę nuteistajam S. R., minėti reikalavimai buvo tinkamai įvertinti. Galutinė paskirta bausmė S. R. savo dydžiu nėra aiškia nei per griežta, nei per švelni, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.
Dėl S. R. apeliacinio skundo motyvų
Nuteistasis S. R. prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes neįrodyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas teigia, kad neturėjo tikslo paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus, be to ir negalėjo tai padaryti, nes inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2008-02-13 iki 2008-05-09 ir nuo 2008-07-09 iki 2009-01-15 jis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apelianto S. R. teiginiais, kad jis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos veikos, nes kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu jis nebuvo įmonės direktoriumi. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad S. R. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, o apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus finansinę atskaitomybę.
Apeliantas nepagrįstai gretina laikotarpį, per kurį jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, su atsakomybe už buhalterinių dokumentų pagal atitinkamus laikotarpius, išsaugojimu. Pažymėtina, kad pats S. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje iš dalies pripažino savo kaltę dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, nes blogai vedė apskaitą. Liudytojas V. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iki S. R. paskyrimo ir išeidamas iš darbo 2008 m. gegužės mėnesį visus dokumentus ir pinigus, kurių buvo virš 100 000 Lt., grąžino akcininkams, o buhalterinės apskaitos dokumentus pagal aktą perdavė naujajam direktoriui. Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu kai S. R. buvo bendrovės direktoriumi, buhalterinės apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko buvo neišsaugoti ir tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai už atitinkamus laikotarpius, kurie nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl kaltinimo S. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 2 dalyje. Tokie veiksmai sąlygojo tai, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti juridinio asmens ūkinės finansinės veiklos už tiriamą laikotarpį. Tyrimo išvadas teismo posėdyje patvirtino specialistė J. D. ir papildomai paaiškino, kad dokumentų saugojimo tvarka yra nustatoma atitinkamam laikotarpiui, nagrinėjamoje byloje tai buvo laikotarpis, kai S. R. buvo direktoriumi. Kai S. R. tapo direktoriumi ir pamatė, kad bendrovėje dokumentų saugojimo tvarka nėra nustatyta, dokumentai nėra saugomi, privalėjo archyvų ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka įforminti dokumentą bei paskirti atsakingą asmenį, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliacinio skundo teiginiai, kuriais S. R. bando pateisinti savo veiksmus remdamasis buhalterės V. M. parodymais, kad 2008 m. pabaigoje atidavė buhalterinės apskaitos dokumentus A. G. ir šis grąžino tik dalį tų dokumentų, neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Būdamas bendrovės direktoriumi S. R. nesiėmė įstatyme numatytų priemonių buhalterinės apskaitos dokumentams išsaugoti.
Nuteistojo S. R. tyčia dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo yra betarpiškai susijusi su tikrovės neatitinkančių duomenų įtraukimu į buhalterinius dokumentus dėl trijų automobilių pirkimo. Byloje nustatyta, kad pinigus grynaisiais iš bendrovės sąskaitos banke S. R. paėmė nedelsiant po to, kai tapo bendrovės direktoriumi. Trys lengvieji automobiliai bendrovės vardu buvo įsigyti paskutinėmis gegužės dienomis, kai buhalterinėje apskaitoje turi būti suvedami duomenys už ataskaitinį laikotarpį, todėl S. R., siekdamas pateisinti įmonės ūkines operacijas, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kaltinime nurodytų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei dokumentus, kuriuose buvo atvaizduotos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir S. R. išteisinti. Netinkamas ūkinių operacijų pagrindimas buhalterinės apskaitos dokumentais, kaip jų neįtraukimas į įmonės registrus ar išmokų fiziniams asmenims už nupirktus tris automobilius neatvaizdavimas įmonės kasos knygoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokių ūkinių operacijų iš viso nebuvo ir to pasekoje atleidžia nuo prievolės teisingai deklaruoti mokesčius. Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu bei remiantis liudytojų K. B., S. G., išteisintojo N. J. parodymais byloje yra nustatyta, kad pagal tris 2008 m. gegužės 28-31 dienomis išrašytus kasos išlaidų orderius, fiziniams asmenims už nupirktus automobilius buvo tariamai išmokėta 95000 Lt. dydžio suma ir tai priskiriama A klasės išmokoms. Sutinkamai su LR 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimais, mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo jas deklaruoti, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijoje. Pagal pateiktą 2008 m. gegužės mėnesio pajamų mokesčio deklaraciją FR 0572 A formos priede, kurią teismas vertino remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai nustatyta, kad jose buvo įrašyti neteisingi duomenys ir tokiu būdu nedeklaruota 14 250 Lt. pajamų mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo S. R. apeliacinius skundus atmesti.