Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. D., D. K. D. ir A. D. pareiškimą dėl tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti, kad A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra pareiškėjos sūnaus tėvas; pripažinti D. K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jų sūnaus tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atsisakytinas priimti.

Pareiškimas, kuris nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 443 str. 2 d., 111 str. 1 ir 2 d., 113 str. 1 ir 3 d.). Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pareiškimo patvirtinimo (CPK 581 str.).

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) D. D. pagimdė sūnų, kurio tėvas yra pareiškėjas D. K. D.. Pastarasis pripažįsta savo tėvystę ir nori, kad registruojant vaiko gimimą, tėvu būtų nurodytas jis. Pareiškėjų D. D. ir A. D. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. K. D. yra vienintelis su kuriuo pareiškėja D. D. 2011 m. palaikė artimus santykius. Sūnus gimė ne santuokoje, tačiau nepraėjus 300 dienų po pareiškėjų D. D. ir A. D. santuokos nutraukimo.

Dėl aukščiau nurodytų, susiklosčiusių aplinkybių, pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo pagal CK 3.141-3.145 straipsnius, remiasi ir CK 3.148 straipsniu, be to, dar prašo pripažinti, kad A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra pareiškėjos sūnaus tėvas, tačiau CK 3.140 straipsnio - vaiko kilmės iš tėvo nustatymas, 5 dalyje numatyta, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Reikalavimas teismui turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai ir tai yra pareiškėjų pareiga. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti pareiškėjų advokatu ir už juos suformuluoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, todėl pareiškimas tikslintinas.

Atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kai vaiko motina yra nutraukusi santuoką arba jos sutuoktinis miręs, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl separacijos, arba vaikas gimė ne vėliau kaip per tris šimtus dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko motinos vyro mirties dienos ar teismo sprendimo dėl separacijos dienos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše nurodomas buvęs motinos vyras. Nustatytos tik dvi šios taisyklės registruojant vaiko gimimą išimtys – 3.140 straipsnio 3 ir 5 dalys. Kitais atvejais įrašyti kitą negu buvęs motinos sutuoktinis vyrą kaip vaiko tėvą galima tik nuginčijus tėvystės įrašą teismo tvarka, po to – remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu arba nustačius tėvystę (CK 3.141-3.148 str.).

Kadangi pareiškimas teismui paduodamas dar neįregistravus vaiko gimimo, prie pareiškėjų pateiktų dokumentų teismui dar būtina pateikti Civilinės metrikacijos raštą, patvirtinantį, kad vaiko gimimas neįregistruotas, vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, asmens dokumento kopiją.

Įstatymas numato, kad prašymai, paduoti CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 str. 2 d.), tačiau pareiškėjų pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų. CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų (pareiškimų) priėmimo ir jų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 str. 1 d. nuostatas, negali būti taikomos CPK 115 str. nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą. Kai prašymai neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ar nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą, juos atsisakoma priimti. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK XXXIX skyriaus normų taikymą teismų praktikoje.

Pareiškėjams nurodytina, kad, pašalinus pareiškimo trūkumus, kliudžiusius priimti pareiškimą, gali pakartotinai kreiptis su pareiškimu dėl jo patvirtinimo (CPK 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl tėvystės nustatymo, atsisakyti priimti.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.